Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-392-771/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
T-392-771/2023
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00265-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kategorijos
  • 1.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-392-771/2023
Baudžiamoji byla Nr. N1-56-771/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00265-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3; (S) 2.1.13.5; 2.1.13.7.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) prašymą dėl M. J. bausmės vykdymo perdavimo (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš R. R. automobilio – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš V. A. automobilio – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti R. V. automobilį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš R. V. automobilio – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį už R. V. turto sugadinimą – laisvės apribojimu 3 (mėnesiams); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš S. L. automobilio – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš R. K. automobilio – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)priklausančio automobilio – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį už UAB „(duomenys neskelbtini)priklausančio turto sugadinimą – laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už L. K. automobilio vagystę – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš L. K. (duomenys neskelbtini)– laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi ir realizavimą – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš D. J. (duomenys neskelbtini)– laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už J. Š. automobilio vagystę – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už N. Ž. automobilio ir jame buvusių daiktų vagystę – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už R. Š. automobilio vagystę – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį už neteisėtą R. Š. asmens dokumento įgijimą ir laikymą – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti E. M. automobilį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už vagystę iš E. M. automobilio – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį už E. M. turto sugadinimą – areštu 15 (penkiolikai) parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už V. B. automobilio ir jame buvusių daiktų vagystę – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį už V. B. turto sugadinimą – areštu 15 (penkiolikai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, M. J. paskirtos bausmės už idealiąją sutaptį sudarančias veikas dėl pasikėsinimo pagrobti R. V. automobilį, R. V. daiktų iš automobilio vagystės ir R. V. turto sugadinimo, dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)ir šios vagystės metu sugadinto UAB „(duomenys neskelbtini)turto, dėl R. Š. automobilio vagystės ir neteisėto R. Š. asmens dokumento įgijimo (laikymo), dėl pasikėsinimo pagrobti E. M. automobilį ir E. M. turto sugadinimo, dėl V. B. automobilio su daiktais vagystės ir V. B. turto sugadinimo – subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas: už pasikėsinimą pagrobti R. V. automobilį, R. V. daiktų iš automobilio vagystę ir R. V. turto sugadinimą – 8 mėnesiams, už vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini) turto sugadinimą – 6 mėnesiams, už R. Š. automobilio vagystę ir neteisėtą R. Š. asmens dokumento įgijimą (laikymą) – 1 metams, už pasikėsinimą pagrobti E. M. automobilį ir E. M. turto sugadinimą – 9 mėnesiams, už V. B. automobilio su daiktais vagystę ir V. B. turto sugadinimą – 1 metams; šios subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir bausmės, paskirtos už vagystes iš R. R., S. L., R. K., E. M. automobilių, už L. K., J. Š., N. Ž. automobilių vagystes, už pasikėsinimą įvykdyti vagystę iš V. A. automobilio, už vagystę iš L. K. ir D. J. (duomenys neskelbtini)už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi ir realizavimą (už šią veiką skiriamą laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, prieš tai pakeitus laisvės atėmimu 3 mėnesiams), iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė M. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1, 2 dalimis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), bausmės vykdymas M. J. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais, skirtas elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas M. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas – (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini). nutartimi, patikslinta to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, patenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir panaikintas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu M. J. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 metams, vykdymo atidėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi atsisakė išduoti Europos arešto orderį M. J. atžvilgiu.

Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi atsisakė išduoti Europos arešto orderį M. J. atžvilgiu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nutartimis netenkino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus prašymo dėl Europos arešto orderio išdavimo M. J. atžvilgiu.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Pareiškėjas) prašymas dėl M. J. bausmės perdavimo vykdymo. Prašyme nurodo, kad (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo nutarta nesikreipti į Šiaulių apygardos teismą dėl Arešto orderio išdavimo M. J. atžvilgiu, nes M. J. perdavimas pagal Arešto orderį neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Esant šiai situacijai atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini)ir Lietuvos Respublika yra ratifikavusios (duomenys neskelbtini)dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau tekste - Konvencija) bei jos (duomenys neskelbtini), kurio 2 straipsnyje numatyta galimybė prašyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuo kurio asmuo pasislėpė kitoje valstybėje: Pažymėtina, kad viena iš būtinų nuteistųjų asmenų perdavimo sąlygų, numatytų Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad nuteistasis turi būti valstybės, į kurią perduodamas, išeivis. Dažniausiai tokiu atveju pagal Konvenciją prašoma valstybės perimti laisvės atėmimo bausmės, skirtos jos piliečiams, vykdymą. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Konvencijos dalyvėms apibrėžti sąvoką „išeivis“. (duomenys neskelbtini)apibrėždama šią sąvoką, yra pareiškusi, kad pagal Konvenciją gali priimti nuteistuosius (duomenys neskelbtini). piliečius arba nuteistuosius, kurie (duomenys neskelbtini). Vyriausybės nuomone turi pakankamai artimų ryšių su (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo pareiškimu sudaryta sąlyginė galimybė Lietuvos institucijoms kreiptis dėl nuteistiesiems, nesantiems (duomenys neskelbtini)piliečiais, skirtų laisvės atėmimo bausmių perdavimo (duomenys neskelbtini)vykdyti. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimų duomenų matyti, kad M. J. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo paieškos jo atžvilgiu pradėjimo galimai yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), taip pat žinoma, kad M. J. (duomenys neskelbtini)jau buvo (duomenys neskelbtini)., taip pat nustatyta, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini)F. M. J. buvo kelis kartus teistas už ten padarytas nusikalstamas veikas, t. y. iki šiol pakankamai ilgai gyveno šioje valstybėje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi kitų ryšių su (duomenys neskelbtini), dėl ko jį būtų galima laikyti turinčiu artimų ryšių su (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu tai atitiktų vieną pagrindinių Konvencijoje ir jos Protokole įvardintų nuosprendžio perdavimo vykdyti sąlygų. Įvertinus paminėtas aplinkybes prašo nutraukti M. J. paiešką, o M. J. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą perduoti kompetentingai institucijai, t. y. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kuri vadovaujantis (duomenys neskelbtini)Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos (duomenys neskelbtini)Papildomu protokolu, turi teisę inicijuoti M. J. paskirtos bausmės vykdymo perdavimą (duomenys neskelbtini)teisėsaugos institucijoms.F

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. balandžio 28 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). ir Lietuvos Respublika yra ratifikavusios (duomenys neskelbtini)Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau - Konvencija) bei jos (duomenys neskelbtini), kurio 2 straipsnyje numatyta galimybė prašyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuo kurio asmuo pasislėpė kitoje valstybėje. Pažymėtina, kad viena iš būtinų nuteistųjų asmenų/nuosprendžio vykdymo perdavimo sąlygų, numatytų Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad nuteistasis turi būti valstybės, kuri perima nuosprendžio vykdymą, išeivis. Dažniausiai tokiu atveju pagal Konvenciją prašoma valstybės perimti laisvės atėmimo bausmės, skirtos jos piliečiams, vykdymą. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Konvencijos dalyvėms apibrėžti sąvoką „išeivis“. (duomenys neskelbtini)apibrėždama šią sąvoką, yra pareiškusi, kad pagal Konvenciją gali priimti nuteistuosius (duomenys neskelbtini)piliečius arba nuteistuosius, kurie (duomenys neskelbtini)Vyriausybės nuomone turi pakankamai artimų ryšių su (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo pareiškimu sudaryta sąlyginė galimybė Lietuvos institucijoms kreiptis dėl nuteistiesiems, nesantiems (duomenys neskelbtini)piliečiais, skirtų laisvės atėmimo bausmių perdavimo (duomenys neskelbtini)vykdyti. Jeigu teismas priimtų nutartį, kuria nuspręstų kreiptis dėl bausmės vykdymo perdavimo, ji turėtų pateikti reikiamus dokumentus, kuriuos gavusi, teisingumo ministerija, vadovaudamasi konvencijos ir jos Papildomo protokolo nuostatomis, kreiptųsi į (duomenys neskelbtini)kompetentingą instituciją, prašydama apsvarstyti nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės perdavimo (duomenys neskelbtini)vykdyti galimybes.

Prokuroras siūlo teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK pateikė teismui prašymą nutraukti nuteistojo M. J. paiešką ir teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą perduoti (duomenys neskelbtini).

Asmenų, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, perdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje. Tačiau pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini)nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Europos Sąjungos ir (duomenys neskelbtini). susitarimą (Susitarimo 62 str.) (duomenys neskelbtini)taip pat valstybėse narėse su (duomenys neskelbtini)susijusiais atvejais Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR taikomas: nuosprendžiams, kuriuos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos gavo vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija arba vykdančiosios valstybės institucija, kuri neturi kompetencijos pripažinti ir vykdyti nuosprendžio, bet nuosprendį ex officio perduoda kompetentingai institucijai vykdyti; Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 dalies arba 5 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais, kai tas pagrindų sprendimas taikytinas pagal šios dalies b punktą. Kaip numato šalių pasirašytas Susitarimas pereinamasis laikotarpis baigėsi (duomenys neskelbtini)

Todėl šiuo atveju, norint asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą perduoti (duomenys neskelbtini)privaloma vadovautis (duomenys neskelbtini)nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija (toliau – Konvencija) ir jos papildomu (duomenys neskelbtini)

Konvencijos 3 straipsnis, reglamentuoja asmens perdavimo sąlygas, t. y. nurodo sąlygas, kada gali vykti perdavimas. Minėto straipsnio 1 dalies a-f punktai nurodo, kad perdavimas gali vykti, kai: nuteistasis turi būti valstybės, kurioje atliks bausmę, išeivis; nuosprendis turi būti galutinis; bausmės, kurią nuteistasis turi atlikti, laikas turėtų būti mažiausiai 6 mėn. nuo prašymo perduoti padavimo datos arba neterminuotai; nuteistasis arba jam atstovaujantis asmuo turi sutikti, kad nuteistasis būtų perduotas, jeigu viena iš valstybių perdavimą laiko būtinu dėl nuteistojo amžiaus arba fizinės ar protinės jo būklės; veikimas arba neveikimas, už kuriuos baudžiama, turėtų būti laikomi nusikalstama veika ir toje šalyje, kur bus atliekama bausmė, ir jeigu tokia nusikalstama veika būtų padaryta jos teritorijoje, už tai būtų baudžiama; nuteisusioji valstybė ir valstybė, kurioje bausmė atliekama, turėtų būti pasirašiusios perdavimo sutartį. Aukščiau aptarto straipsnio 4 dalis numato, kad „kiekviena valstybė, bet kuriuo metu Europos tarybos Generaliniam sekretoriui pasiųstoje deklaracijoje gali apibrėžti šioje Konvencijoje vartojamą „išeivio“ sąvoką.

Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini)apibrėždama šią sąvoką, yra pareiškusi, kad pagal Konvenciją gali priimti nuteistuosius (duomenys neskelbtini)piliečius arba nuteistuosius, kurie (duomenys neskelbtini)Vyriausybės nuomone turi pakankamai artimų ryšių su (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini)dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „kai vienos šalies pilietybę turintis asmuo, kuriam kitos Šalies teritorijoje, kaip įsiteisėjusio nuosprendžio dalis yra paskirta bausmė, siekia išvengti tos bausmės vykdymo arba tolesnio vykdymo nuteisusioje Šalyje ir neatlikęs bausmės pabėga į pirmosios šalies teritoriją, nuteisusioji valstybė gali prašyti kitos šalies perimti bausmės vykdymą“.

Iš teismui pateiktos Šiaulių apskrities VPK medžiagos matyti, kad nuteistasis M. J. galimai nuo (duomenys neskelbtini)išvyko į (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini)asmuo gyveno (duomenys neskelbtini).. (duomenys neskelbtini)m. (duomenys neskelbtini)įvairių teismų nuosprendžiais buvo nuteistas už šalyje padarytas nusikalstamas veikas. (duomenys neskelbtini)Interpolo (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. J. galimai gyvena (duomenys neskelbtini)., todėl Šiaulių apskrities VPK nuomone, nuteistasis atitinka išeivio sąvoką, nes iki šiol pakankamai ilgai gyveno šioje valstybėje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi kitų ryšių su (duomenys neskelbtini), dėl ko jį būtų galima laikyti turinčiu artimų ryšių su (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismas, susipažinęs su visa byloje esančia medžiaga, teisės aktais, reglamentuojančiais, bausmės vykdymo perdavimą (duomenys neskelbtini), bei kita medžiaga, sprendžia, kad nors sąlyginė galimybė perduoti bausmės vykdymą ir yra, tačiau tokių duomenų neužtenka.

Visų pirma pažymėtina, tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis M. J. deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini). galioja tik nuo (duomenys neskelbtini). Iki to laiko, patikimų duomenų, kad asmuo ten gyveno nėra, tik Šiaulių apskrities VPK raštuose nurodyti teiginiai „galimai gyvena“ nepatvirtina fakto, kad asmuo tikrai gyveno teismui pateiktuose raštuose nurodytais adresais. Taip pat pažymėtina ir tai, kad institucijos nurodytos aplinkybės, jog asmuo nuo (duomenys neskelbtini)buvo nuteistas įvairių teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais, nepatvirtina fakto, kad nuteistasis visą laiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)gyveno (duomenys neskelbtini)ar turi kitų ryšių su valstybe, nes kaip ir buvo pirmiau paminėta, tuo laikotarpiu asmuo atlikinėjo jam teismo paskirtas bausmes. Todėl teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, mano, kad jų visuma nepatvirtina, kad M. J. atitinka išeivio sąvoką ir nepatenka į apibrėžimą turintis artimų ryšių su (duomenys neskelbtini)nes šių itin svarbių aplinkybių nepatvirtina byloje nustatyti objektyvūs duomenys, o nurodyti duomenys „galimai gyveno“ ir laikotarpiu, (duomenys neskelbtini)., atlikinėjo jam paskirtas bausmes, nepatvirtina fakto, kad asmuo turi pakankamai artimų ryšių su (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ir sąlygų perduoti nuosprendžiu M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kitai valstybei, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) prašymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas