- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- ATP-662-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00959-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Sauliaus Gintaro Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog 2015-01-21 apie 10.29 val. pastatė automobilį „Mercedes Benz E 270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio ties pastatu (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5. punkte (toliau –KET) nustatytą draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau – Viešosios tvarkos skyrius) 2015-02-19 priėmė nutarimą, kuriuo A. G. pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį paskyrė 72 Eur baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl 2015-02-19 nutarimo pateikė skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-20 nutartimi skundo netenkino. Teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, padarė išvadą, kad pažeidimo padarymo metu, kelio ženklų, leidžiančių parkuoti automobilį ant šaligatvio, nebuvo, todėl A. G. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas S. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pagal KET 3.7 p., esant kelio ženklui 541 „Stovėjimo zona“, nebuvo draudžiama statyti automobilį ant šaligatvio. Taip pat teigia, kad vieta, kurioje A. G. pastatė automobilį, atitinka transporto priemonių stovėjimo aikštelei keliamus reikalavimus. Tai patvirtina automobilių statymo aikštelės schema. Vien tai, kad Registrų centro duomenimis ši vieta registruota kaip šaligatvis, nepaneigia duomenų, kad ta vieta pertvarkyta į automobilių srovėjimo aikštelę. Pasak apelianto, leidimas pertvarkyti šaligatvį į automobilių stovėjimo aikštelę buvo išduotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkams, kurie pirmojo aukšto patalpas pertvarkė į negyvenamąsias. Teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar iki 2002 metų buvo išduotas toks leidimas. Apelianto teigimu, jis neturėjo tikslo padaryti administracinį teisės pažeidimą, jis buvo įsitikinęs, kad toje vietoje gali statyti automobilį, todėl jo veikoje nėra kaltės. Tokiu būdu jo veiksmuose nėra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už KET 150.5 p. reikalavimo pažeidimą, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio. ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą. Teigia, jog pagal tuo metu esantį kelio ženklą bei trinkelių skirtumą nuo šaligatvio plytelių, buvo akivaizdu, kad ta vieta pritaikyta transporto priemonėms statyti, todėl jokio pažeidimo jis nepadarė. Nors A. G. su nustatytu pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad jis automobilį buvo pastatęs vietoje, kurioje leistina statyti automobilį, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas. A. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2015-02-19 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATP3-319, kuriuo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-01-30 patikrinimo aktu Nr. ATP2-35,nuotraukomis (b. l. 6, 25), liudytojų parodymais ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.
Administracinės teisės pažeidimas užfiksuotas 2015-01-21. Iš nuotraukų matyti, kad tuo metu stovėjo kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“, kuris reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo. Kai nurodytas laikas, kelio ženklas galioja tik tuo laiku (b. l. 6, 25). Kitų ženklų administracinio teisės pažeidimo dieną nebuvo. Pasak apelianto, šio ženklo galiojimo ribose nedraudžiama statyti automobilio ant šaligatvio, nes šaligatvis yra priskiriamas „kelio“ sąvokai (KET 3.7 p.). Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje). KET 150.5 punktas draudžia sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Tai, kad šaligatvis plačiąja prasme priskirtinas kelio sąvokai, nereiškia, kad ant jo, vadovaujantis KET 3.7 p. galima statyti automobilius. Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai apibrėžti atvejai, kada ant šaligatvio galima statyti automobilį. Kelio ženklas Nr. 541 nesuteikia teisės statyti automobilį ant šaligatvio. Nagrinėjamu atveju apeliantas automobilį, esant ženklui Nr. 541, galėjo statyti šalia šaligatvio arba kieme, esančiame už namo. Kaip minėta, kitų kelio ženklų, administracinio teisės pažeidimo metu, nebuvo. Nesutiktina su apeliantu, kad šaligatvio vieta, ant kurios pastatė automobilį, buvo priskirta transporto priemonėms stovėti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kelio dalis, esanti ties pastatu (duomenys neskelbtini), yra šaligatvis (b. l. 33-36). Skirtingų trinkelių buvimas nepatvirtina fakto, kad vieta skirta automobiliams stovėti. Įstatymas nenumato skirtingų trinkelių buvimą traktuoti kaip vietą automobiliams statyti. Kaip jau minėta, turi būti specialus ženklas, leidžiantis automobilį statyti ant šaligatvio, kurio pažeidimo padarymo metu nebuvo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad leidimas pertvarkyti šaligatvį į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, buvo išduotas namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams, kurie pirmąjį aukštą pertvarkė į negyvenamąsias patalpas, tačiau tokių duomenų nepateikta. Aplinkybę, kad pažeidimo padarymo dieną nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl automobilių stovėjimo vietos, patvirtina byloje esantys įrodymai apie ženklų įrengimą po pažeidimo padarymo dienos. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas nurodė, jog ženklai, leidžiantys statyti automobilius ant šaligatvio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įrengti gydytojos, dirbančios tame name, iniciatyva po tiriamo įvykio. Iš byloje pateiktos automobilių statymo aikštelės schemos matyti, kad su policija ji suderinta tik 2015-01-28 (b. l. 7). Bylos duomenys patvirtina, kad tik po 2015-01-21 pradėta rūpintis leidimu statyti automobilius ant šaligatvio ir tik vėliau pastatyti ženklai, leidžiantys toje vietoje ant šaligatvio statyti automobilius (b. l. 26).
Apeliantas teigia, kad buvo įsitikinęs, kad toje vietoje gali statyti automobilį, už jo stovėjimą susimokėjo nustatytą mokestį, todėl nėra jo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas priskirtinas prie formalių teisės pažeidimų. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, pakanka nustatyti faktą, kad automobilis stovi ten, kur Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl 2015-08-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Sauliaus Gintaro Vaičiūno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.