- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-99/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00382-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- D. Z.
- Kategorijos
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-460/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „Sprut“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB Prekybos namai „Sprut“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. Z. 14 493,90 Lt nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas. Ieškinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Ieškovo su atsakovu 2009 m. liepos 14 d. sudarė pasaugos sutartį ieškovo turtui (sofa-lova, gartraukis, plazminis televizorius, kaitlentė, orkaitė, skalbimo mašina ir laikrodis) pas atsakovą saugoti. Ieškovo administratorius 2009 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl pasaugos sutarties nutraukimo ir turto pristatymo į ieškovo buveinę. Atsakovas turto ieškovui negrąžino ir jį naudoja savo reikmėms. Pasaugos objektas buvo naudojamas atsakovo buityje dar prieš perduodant įmonės turtą įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratoriui, t. y. pasaugos objektas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Ieškovas, remdamasis inventorizaciniu aprašu ir PVM sąskaitomis faktūromis, pasaugos objektą įvertino 14 493,90 Lt suma. Ieškovo teigimu, sugadinto ir nusidėvėjusio turto grąžinimas neįmanomas ir netikslingas, todėl ieškovas prašė priteisti nuostolius, pagrįstus pasaugos objekto inventorizacine verte.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą, pasiūlė ieškovui pasiimti turtą pagal priėmimo-perdavimo aktą turto perdavimo vietoje, ieškovui prisiimant turto perdavimo išlaidas, tačiau ieškovas su pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Atsakovas 2009 m. gruodžio 14 d. elektoriniu paštu išsiuntė ieškovui įspėjimą, kuriuo informavo, kad yra pasiruošęs nedelsiant perduoti pasaugos objektą, tačiau ieškovas į įspėjimą nereagavo. Atsakovo tvirtinimu, pagal ieškovo turto sąrašą, sudarytą 2009 m. liepos 13 d., pasaugos objekto likutinė vertė yra ne 14 493,90 Lt, o 7 797,65 Lt. Be to, pasaugos objektas nėra sugadintas, kad ji nebebūtų galima naudoti pagal paskirtį, ieškovas neturi teisės atsisakyti atsiimti pasaugos objektą ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovas siekia ne pažeistų teisių gynimo, o visiškai kito – neteisėto tikslo, t. y. padaryti žalos atsakovui ir nepagrįstai praturtėti, atsakovas prašė paskirti ieškovui 14 493,90 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartyje atsakovui, kaip buvusiam ieškovo vadovui, nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Teismo nuomone, tai reiškia, kad bankroto administratorius, 2009 m. lapkričio 19 d. išsiuntęs atsakovui pranešimą dėl pasaugos sutarties nutraukimo ir turto pristatymo į ieškovo buveinę, atsakovui nevykdant nutarties, turėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Duomenų, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir bandė per antstolius susigrąžinti ieškovo turtą, nėra. Byloje yra tik duomenys, kad antstolė bandė įvertinti pas atsakovo esančio turto būklę. Teismo nuomone, tik nustačius, kad perduotinas turtas yra sugadintas, ir įvertinus žalą, bankroto administratorius galėtų pateikti ieškinį teismui dėl nuostolių atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad bankroto administratorius nesilaikė įstatymuose nurodytų bankroto procedūrų, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „BUAB Prekybos namų „Sprut“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį paskirti ieškovo įgaliotam asmeniui L. L. K. 14 493,90 Lt baudą“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė ir neįvertino šių aplinkybių: 1) kodėl ieškovas savo reikalavimus grindė suma, faktiškai dvigubai viršijančia pasaugos objekto likutinę vertę; 2) kodėl ieškovas savo reikalavimus grindė faktiškai trejų metų senumo PVM sąskaitomis faktūromis; 3) ieškovo reikalavimai nebuvo pagrįstai realiais nenuginčijamais įrodymais ir teismas į šį ieškovo nesąžiningumą neatkreipė dėmesio.
2. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Teismas savo išvadas grindė iškraipytais faktais. Teismas nustatė, kad atsakovas neperdavė ieškovo bankroto administratoriui turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį, tačiau byloje yra minėto turto perdavimo-priėmimo aktas. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai išaiškino ieškovui išieškojimo procedūrų tvarką ir būdus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB Prekybos namai „Sprut“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Vykdydamas šią įstatymų nustatytą pareigą, administratorius ir pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Todėl apelianto prašymas skirti bankroto administratoriui baudą yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriui nepavyko turimais įrodymais įrodyti patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškinys buvo atmestas. Nuostolių suma buvo grindžiama esančiais buhalterinės apskaitos duomenimis ir ta aplinkybe, kad pasaugos objektas nuo pat jo įsigijimo dienos buvo atsakovui priklausančiame bute, kuriame atsakovas gyveno. Dėl to sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir ieškinys nepagrįstas, negalima. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų. Apelianto prašymas išdėstyti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį pagal jo pateiktą pavyzdį vertintinas kaip spaudimas teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovui UAB Prekybos namams „Sprut“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 17-18). Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su atsakovu D. Z. 2009 m. liepos 14 d. sudarė pasaugos sutartį (b. l. 4-6). Pasaugos sutartimi atsakovas įsipareigojo neatlygintinai saugoti ieškovo turtą (sofą-lovą, gartraukį, plazminį televizorių, kaitlentę, orkaitę, skalbimo mašiną ir laikrodį), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas 2009 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie pasaugos sutarties nutraukimą ir prašė pristatyti saugomą turtą į ieškovo buveinę, esančią Klaipėdoje, Jūros g. 11 (b. l. 8). Atsakovas 2009 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovui, kad yra pasirengęs nedelsiant grąžinti turtą pagal šalių pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 31-32). Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys nesutarė dėl to, kurioje vietoje (turto saugojimo ar ieškovo buveinės) turi būti grąžintas saugomas turtas (b. l. 45, 47, 48-49, 50, 51). Šalims nesusitarus dėl saugomo turto grąžinimo vietos, ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (b. l. 1-3). Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas negrąžino saugomo turto ir toliau (šis turtas buvo naudojamas atsakovo buityje dar iki bankroto bylos iškėlimo) naudoja jį savo reikmėms, dėl ko, ieškovo teigimu, naudojant turtą ne pagal paskirtį šio turto grąžinimas yra negalimas ir neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovo kaip UAB Prekybos namų „Sprut“ vadovo pareiga perduoti bankroto administratoriui turtą nustatyta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, kuria UAB Prekybos namams „Sprut“ buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovui nevykdant minėtos teismo nutarties, bankroto administratorius turėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir bandyti per antstolius susigrąžinti įmonės turtą.
Nors pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovo naudai, t. y. ieškinį atmetė, atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, apskundė šį sprendimą apeliaciniu skundu. Apeliacinio skundo padavimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų neprieštarauja CPK nuostatoms ir atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino, jog ieškovas turėjo kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi UAB Prekybos namų „Sprut“ generalinis direktorius D. Z. (atsakovas) buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir atsakovas yra sudarę perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovo administratorius priėmė įmonės ilgalaikį materialųjį turtą (b. l. 15-16). Pagal šį aktą bankroto administratoriui buvo perduotas ir ginčo turtas. Šalių sudarytame perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad šio akto pagrindas – Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartis. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas kaip UAB Prekybos namų „Sprut“ vadovas savo pareigą, nustatytą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi, po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą yra įvykdęs. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, dėl ko ieškovas su vykdomuoju raštu dėl šios teismo nutarties turi kreiptis į antstolį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pirmosios instancijos teismo motyvas šalintinas iš skundžiamo sprendimo. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį ir negrindė aplinkybe, kad atsakovas nėra ieškovui perdavęs viso įmonės turto, vykdant ĮBĮ straipsnio 7 dalies 1 punktą ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas negrąžino turto, perduoto jam pagal pasaugos sutartį.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė ieškovo nurodomų aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė prašomų priteisti nuostolių dydį. Apelianto nuomone, ieškovas nepagrįstai nuostolių dydį grindė suma, faktiškai dvigubai viršijančia saugomo turto likutinę vertę, ir trejų metų senumo PVM sąskaitomis faktūromis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog ieškovas su vykdomuoju raštu nesikreipė į antstolį dėl turto grąžinimo, galėjo išsamiai ir nepasisakyti dėl minėtų aplinkybių. Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl saugomo turto negrąžinimo, būtų pagrįstas tuo atveju, jei ieškovas įrodytų, kad saugomas turtas yra sugadintas ir yra tinkamai įvertinta padaryta žala. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo nurodomus argumentus tiek dėl nuostolių dydžio, tiek dėl nuostolių atsiradimo fakto. Dėl šios priežasties taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, jog ieškovo reikalavimai nebuvo pagrįsti realiai nenuginčijamais įrodymais.
Teisėjų kolegija nurodo papildomus argumentus, kurių pagrindu ieškinys netenkintinas. Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.844 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad daiktas grąžinamas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalių sudarytame 2009 m. liepos 14 d. perdavimo-priėmimo akte, kuriuo ieškovas perdavė atsakovui ginčo turtą, nurodyta turto perdavimo vieta – (duomenys neskelbtini). Pasaugos sutartyje nėra numatyta, kad saugomas turtas turi būti grąžintas kitoje vietoje, todėl jis turėjo būti grąžintas toje pat vietoje, kurioje jis buvo perduotas saugoti (CK 6.844 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti saugomą turtą, o prašė priteisti nuostolius. Iš ieškinio argumentų matyti, kad ieškovas nuostolių atsiradimą sieja ne tiek su saugomo turto negrąžinimo faktu, kiek su aplinkybe, jog atsakovas turtą visą laiką naudojo savo reikmėms, dėl ko grąžinimas tapo negalimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo turtas yra sugadintas taip, kad jo netikslinga susigrąžinti, be to, nepateikė įrodymų, kiek patirta nuostolių dėl turto vertės sumažėjimo jį naudojant atsakovo buityje.
Apeliantas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį paskirti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui L. L. K. 14 493,90 Lt baudą. Prašymą dėl baudos skyrimo grindė tuo, kad ieškinys pareikštas turint tikslą atsakovui padaryti žalos ir nepagrįstai praturtėti. Pirmosios instancijos teismas nei skundžiamu sprendimu, nei kita nutartimi šio prašymo neišsprendė, todėl laikytina, kad prašymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl baudos ieškovui nepaskyrimo, išskyrus netiesioginį argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo nesąžiningumą pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Tačiau, nurodydamas apeliacinio skundo dalyką, apeliantas prašo skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti taip, kad joje būtų sakinys dėl baudos ieškovo įgaliotam asmeniui pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skyrimo. Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas dėl baudos paskyrimo už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus, todėl nėra pagrindo teigti, kad bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai reikšdamas ieškinį dėl nuostolių, padarytų negrąžinus bankrutuojančiai įmonei jos pačios turtą, atlyginimo. Be to, pažymėtina, kad bauda pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį skiriama ne vien už nepagrįsto ieškinio pareiškimą (ieškinio pagrįstumą galutinai įvertina teismas išnagrinėjęs bylą, ieškovas tik subjektyviai sprendžia apie ieškinio pagrįstumą), tačiau už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį. Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė ieškovo nesąžiningumo reiškiant ieškinį, prašymas dėl baudos skyrimo pripažintinas nepagrįstu.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinant atsakovo skundžiamą teismo motyvą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus: „[...] bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. L. K. 2009-11-19 išsiuntusi atsakovui pranešimą dėl 2009-07-14 pasaugos sutarties nutraukimo ir turto pristatymo į ieškovės buveinę ir atsakovui nevykdant nutarties, turėjo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. [...] konstatuotina, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo nesilaikė įstatymuose nurodytų bankroto procedūrų [...]“.