- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-82-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Marijonas Greičius, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 1-5) dėl santuokos, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės J. D., įregistruotos 1994 m. spalio 15 d., nutraukimo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo prašė palikti pavardę – D., atsakovei – S.; santuokoje J. D. ir A. D. vardu pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6 - 7509 (2001-11-22) pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Širvintų m., kuriam įregistruota hipoteka (Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą 2005-02-28, Nr. 15120050000067) ir kurio vidutinė rinkos vertė 63 292 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti atsakovei J. D.. Santuokoje J. D. ir A. D. vardu pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4382 (2003-06-17) pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Maišiagala, Vilniaus r.: pastatą-pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 77 964 Lt, kuro sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė l 432 Lt, stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 21 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui A. D.. Santuokoje A. D. vardu dovanojimo sutarties Nr. 11275 (2004-07-27) pagrindu įgyta 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nedalintina ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise paliktina ieškovui A. D.. Santuokoje A. D. vardu įgytas transporto priemones MERCEDES (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WDB2010231F667215), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, MERCEDES (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1994, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WDB6730031K075430), kurio vidutinė rinkos vertė 12 000 Lt, po santuokos nutraukimo prašė priteisti ieškovui A. D.. Santuokoje J. D. vardu įgytas transporto priemones - automobilį (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1985, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: JMZBF126300114152), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt, automobilį AUSTIN MONTEGO, pagaminimo metai 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: SAXXEMMY8AM318059), kurio vidutinė rinkos vertė 700 Lt, automobilį VW TRANSPORTER, pagaminimo metai 1992, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WV2ZZZ70ZPH017150), kurio vidutinė rinkos vertė 9 000 Lt, - po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei J. D.. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu atsakovės J. D. vardu įsteigta J. S. įmonė ,,Ridena" - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise yra paliktina atsakovei J. D.. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteistinas, taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog su atsakove jau senai negyvena santuokinio gyvenimo, ji neteikia moralinės ir materialinės paramos šeimai, nejaučia ieškovui meilės ir pagarbos, yra nelojali, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė jau 4 metus gyvena su kitu žmogumi, kaimynu, jie veda bendrą ūkį. Priešieškinį ieškovas prašė atmesti – prieštaravo dėl santuokoje J. D. ir A. D. vardu pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 6 - 7509 (2001-11-22) pagrindu įgyto nekilnojamojo turto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų m., pripažinimo atsakovės nuosavybe. Ir nurodė, kad tiek butas, tiek namas su pastatais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas yra bemaž vienodos vertės, skirtumas tik 7000 Lt, ieškovas kompensuotų tą sumą, todėl ieškovui turėtų būti paliktas namas su ūkiniais pastatais, o atsakovei - butas.
Atsakovė J. D. pateiktu priešieškiniu (1 t., b.l. 115-118) prašo santuoką, sudarytą 1994-10-15 tarp J. S. (po santuokos – D.) ir A. D., nutraukti dėl sutuoktinio A. D. kaltės. Po santuokos nutraukimo prašė palikti ikisantuokinę pavardę „S.“, pripažinti 45,93 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenine atsakovės J. D. nuosavybe (vertė 55 600 Lt). Padalinti santuokos metu įgytą turtą - 127,79 kv. m. bendro ploto pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 69 700 Lt); pastatą - kuro sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė l 340 Lt), pastatą-stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 21 Lt) - lygiomis dalimis, t.y. J. D. ir A. D. priteisti po 1/2 dalį natūra: A. D. paskirti pastatą-kuro sandėlį (unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė l 340 Lt, indeksas I-1" (plotas 14,17 kv.m.), o atsakovei J. D. iš ieškovo priteisti 670 Lt piniginę kompensaciją; patalpomis, pažymėtomis indeksais 311/m (stoginė); 1-1 (plotas 0,72 kv.m.); 1-2 (plotas 18,48 kv.m.); 1-3 (plotas 12,85 kv.m.); 1-4 (plotas 1,21 kv.m.); 1-5 (plotas 1,85 kv.m.); 1-6 (plotas 6,43 kv.m.); 1-7 (plotas 15,64 kv.m.); 1-8 (plotas 15,31 kv.m.); 1-9 (plotas 15,72 kv.m.); 1-10 (plotas 6,54 kv.m.); 1-11 (plotas 1,29 kv.m.); 1-12 (plotas 1,84 kv.m.) l-13 (plotas 13,53 kv.m.) nustatyti bendrą ieškovo ir atsakovės naudojimąsi, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santykiai tolygiai blogėjo maždaug dvejus metus, nes ieškovas periodiškai naudojo fizinį smurtą, nuolat girtuokliavo, gadina namuose esantį turtą, provokuoja konfliktus. Dėl nurodytų aplinkybių bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo. Tokie pažeidimai laikytini esminiais, o jų pasekmė - negalėjimas toliau bendrai gyventi. Dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, todėl ir santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Priešieškinys pareikštas tik dėl dalies turto padalinimo, nes su likusia ieškinio dalimi atsakovė sutinka. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl turto padalinimo dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintose, bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Maišiagaloje. Mano, kad yra pagrindas butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Maišiagaloje padalinti lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį kiekvienai šaliai.
Reikalavimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose, pripažinti asmenine jos nuosavybe, atsakovė nurodė, kad 1995-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį butą 1995-06-19 sutartimi dovanojo tėvams V. B. ir J. B.. Pastarieji šį butą 1999-09-08 pardavė už 38 000 Lt. Pinigus gavo atsakovė. Už dalį šių pinigų (12 000 Lt) 1999-09-25 nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose, kurį 2001-11-19 sutartimi su J. B. ir E. B. išmainė į jiems priklausiusį žemės sklypą (t.y. butas vėl atiteko B.). 2001-11-22 sutartimi šį butą už 10 000 Lt vėl iš jų nupirko. Kaip matyti iš šių sutarčių, ginčo butas (duomenys neskelbtini), Širvintose buvo įgytas už pinigus, kuriuos gavo pardavusi tėvams priklausiusį butą, todėl šie pinigai yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu butas (duomenys neskelbtini), Širvintose yra įgytas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigų kilmė minimam butui pirkti yra kita. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog lėšų statusas buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje įgijimui nieko bendro neturi su keliamu ginču, nes šį butą dovanojo tėvams ir jis tapo jų nuosavybe. Lėšas ginčo butui įgyti gavo tik tada, kai tėvai šį butą pardavė ir pinigus padovanojo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu (1 t., b.l. 165-170) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1994-10-15 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 3101) tarp ieškovo A. D. ir J. D. (ikisantuokinė pavardė – S.), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino ieškovo A. D. asmenine nuosavybe 1/4 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transporto priemones MERCEDES (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WDB2010231F667215) ir MERCEDES (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1994, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WDB6730031K075430).
Pripažino atsakovės J. D. asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. S. įmonę ,,Ridena“ (į.k. 123191220, Švitrigailos g. 3-84, Vilnius) , automobilius (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1985, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: JMZBF126300114152), AUSTIN MONTEGO, pagaminimo metai 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: SAXXEMMY8AM318059), VW TRANSPORTER, pagaminimo metai 1992, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: WV2ZZZ70ZPH017150).
Priteisė ieškovui A. D. pastatą - kuro sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė l 340 Lt, indeksas I-I (plotas 14,17 kv.m.), o atsakovei J. D. už pastatą – kuro sandėlį iš ieškovo priteisė 670 Lt piniginę kompensaciją, likusius statinius, įsigytus santuokos metu ir esančius (duomenys neskelbtini), Maišiagala, Vilniaus raj., priteisė ieškovui A. D. ir atsakovei J. D. lygiomis dalimis, po 1/2 dalį pastato-pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 77 964 Lt, ir stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė 21 Lt.
Po santuokos nutraukimo atsakovui paliko pavardę „D.“, ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę „S.”.
Kitoje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmetė.
Priteisė iš ieškovo A. D. 1826 Lt 67 ct žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovės J. D. 576 Lt 33 ct žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovo A. D. 6 Lt 50 ct pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovės J. D. 3 Lt 55 ct pašto išlaidų valstybei.
Teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, jų elgesį, liudytojų parodymus, byloje esančius dokumentus, pripažino, kad sutuoktinių pareigas pažeidė tiek ieškovas, tiek atsakovė, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad butas (duomenys neskelbtini), Širvintose buvo įgytas už pinigus, kuriuos atsakovė gavo, pardavusi tėvams priklausiusį butą, todėl, remdamasis byloje esančiais dokumentais, liudytojų parodymais, bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažino ieškovės J. D. asmenine nuosavybe.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių, šalių prašymą dėl transporto priemonių padalijimo, tenkino.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta jokių įstatymo nustatytų atvejų, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovo reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Maišiagala, Vilniaus raj.: pastato - pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 77 964 Lt, kuro sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė l 432 Lt, stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 21 Lt, po santuokos nutraukimo priteisimo ieškovui A. D., atmetė, o atsakovės J. D. prašymą ieškovui A. D. priteisti pastatą-kuro sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Maišiagala, Vilniaus raj., o likusį santuokos metu įgytą minimu adresu esantį nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis, nustatant bendrą abiejų šalių naudojimąsi jais, tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į abiejų šalių išdėstytą poziciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 3-7) ieškovas A. D. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų m. pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, pastato – kuro sandėlio priteisimo ieškovui, o atsakovei 670 Lt kompensacijos , pastato – pirties ir stoginės priteisimo šalims po ½ panaikinti ir priimti naują sprendimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų m., asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei J. D., pastatą – kuro sandėlį, pastatą - pirtį ir stoginę asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui A. D., kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad tam, jog būtų paneigta sutuoktinių bendro turto prezumpcija atsakovė turėjo įrodyti, kad turtas įgytas iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų pardavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su sutuoktinio valios išraiška įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nors santuoka tarp šalių sudaryta 1994-10-15, teismas konstatavo, kad atsakovė 1995-10-15 nupirko butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nesiaiškino ar butas buvo įgytas už atsakovės asmenines lėšas ir ar atsakovė išreiškė valią butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui nekilo abejonių sandorių teisėtumu sudarant 1995-04-20 pirkimo-pardavimo ir 1995-06-19 dovanojimo sutartis, kurias atsakovė J. D. sudarė mergautine S. pavarde nors jau buvo sudariusi santuoką. Atsakovė jokių įrodymų, kad butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įgijo už asmenines lėšas teismui nepateikė, todėl ieškovas padarė išvadą, jog turtas įgytas po santuokos sudarymo ir pagal tuo metu galiojusį ŠSK 21 str. l d. buvo laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
1999-09-08 sudaryta pinigų dovanojimo sutartis pagal tuo metu galiojusį CK turėjo būti notariškai patvirtinta, tačiau šios įstatymų reikalaujamos formos sandoriui sudaryti atsakovė nesilaikė, todėl ieškovas laiko, kad 1999-09-08 pinigų dovanojimo sutartis yra negaliojanti Teismas savo iniciatyva privalėjo konstatuoti, kad pinigų dovanojimo sandoris yra niekinė ir negalioja, o atsakovė šia sutartimi negalėjo remtis įrodinėdama piniginių lėšų butui pirkti, kilmę. Į bylą yra pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ 2009-10-06 išrašas patvirtina, kad 2001-11-22 pirkimo – pardavimo sutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintų m. įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Buto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais paneigiant sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes sprendimą motyvavo įrodymu, kuriuo atsakovė negalėjo remtis tam, kad paneigtų turto bendrumo prezumpciją. Ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė abi šalys, todėl daro išvadą, kad turto įgijimo metu atsakovė aiškiai išreiškė valią turtą įgyti bendrosios jungtinės, o ne asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 22-24) atsakovė J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą nurodydama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo butas buvo įgytas už pinigus, kuriuos atsakovės tėvai, veikdami per atsakovę, gavo pardavus jiems priklausiusį butą ir atsakovei perleido surašydami rašytinę sutartį, todėl šiuos pinigus atsakovė laiko savo asmenine nuosavybe. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pinigų kilmė yra kita. Faktas, kad šio buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta abiejų sutuoktinių bei teisinė turimo nekilnojamojo turto registracija atlikta abiejų šalių vardu nepaneigia šio turto įgijimo lėšų prigimties. Ieškovas ginčo bute niekada negyveno, juo nesinaudojo ir nesinaudoja, jokių pareigų, susijusių su šio buto priežiūra bei išlaikymu nevykdė ir nevykdo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.).
Pagal CPK 320 str. 1 d. apeliacinės instancijos teismas įpareigotas neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, išvardintų CPK 329 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad šalys įregistravo santuoką 1994-10-15 Vilniaus m. CMS (įrašo Nr. 3103) (santuokos liudijimas AA Nr. 249004) (b.l. 19), bendrų vaikų neturi.
Byloje taip pat nustatyta, kad 1995-04-20 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė J. S. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį 1995-06-19 dovanojimo sutartimi padovanojo savo tėvams V. B. ir J. B.. Šį butą 1999-09-08 atsakovės tėvai pardavė.
1999-09-25 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė J. D. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose, kurį 2001-11-19 mainų sutartimi sutuoktiniai J. D. ir A. D. perleido mainais į žemės sklypą J. ir E. B..
2001-11-22 sutartimi sutuoktiniai A/ ir J. D. nusipirko iš J. ir E. B. tą patį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintose.
Byloje nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose yra įkeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje ir įkeitimas galioja iki šiol. Todėl yra akivaizdu, kad sutuoktiniai turi kreditorių, kurio nenurodė nei ieškinyje, nei apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, spręsdamas reikalavimą dėl santuokinio turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą santuokinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2-3 dalys). Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis). Šiuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis).
Absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami esminiai proceso teisės nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas, pažeidimai, ir, esant bent vienam CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytam pažeidimui, laikoma, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas gali būti konstatuotas tuo atveju, kai pažeidžiamos neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisės, nes teismo sprendimas turi įtakos tam tikrų jų teisių ar pareigų pasikeitimui, pažeidžia tokių asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Be to, bylos išnagrinėjimas neįtraukus į bylą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms įtakos turi priimtas teismo sprendimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstamas 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Diaz Ochoa v. Spain, judgement of 22/09/2006, ap. No 423/03). Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą (CPK 46, 47 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Aptartos įstatyminės ir teismų praktikos nuostatos reiškia ir tai, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).
Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje „nusprendimas“ suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).
Nagrinėjamu atveju duomenys apie sutuoktinių kreditorių (kreditorius) bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nebuvo atskleisti, kreditorius (kreditoriai) nebuvo įtrauktas dalyvauti šioje byloje trečiuoju asmeniu.
Esant tokiom aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti pirmos instancijos teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, todėl apskųstas teismo sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantui A. D. 200 Lt žyminio mokesčio.