Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juga“, administruojamos bankroto administratoriaus I. M., ieškinį atsakovams A. K. (A. K.) ir G. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi BUAB „Juga“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas I. M. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-840-459/2016 patvirtinti BUAB „Juga“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai 28 606,76 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. (įregistruota 2014 m. sausio 27 d.) iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Juga“ vadovu buvo atsakovas A. K., o įmonės vieninteliu akcininku nuo 2013 m. spalio 14 d. buvo atsakovas G. A. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Juga“ paskutinį turto balansą sudarė už 2013 m., o iš pelno (nuostolių) atskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonės veiklos nuostoliai sudarė – 13444,16 Eur (46 420,00 Lt). Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria nutarta BUAB „Juga“ iškelti bankroto bylą nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi, o VĮ „Regitra“ duomenimis BUAB „Juga“ 5 transporto priemonių būsena nurodyta kaip „išregistruota“.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Įvertinus teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuotina, jog įmonei tapus nemokia, atsakovai žinodami apie sudėtingą įmonės finansinę padėtį, laiku neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo pablogino įmonės finansinę padėtį dėl ko neliko pajamų/turto vykdyti savo įsipareigojimus ir tokiu būdu įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Kadangi nagrinėjamu atveju prie žalos atsiradimo prisidėjo abu atsakovai, t. y. bent vienam jų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų atsiradusi, todėl jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovų A. K. ir G. A. solidariai priteistina 28 606,76 Eur nuostolių atlyginimo.

Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 322,00 Eur žyminio mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 606,76 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešis Eur 76 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juga“, į. k. 134439083, administruojamos bankroto administratoriaus I. M., naudai.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 322,00 Eur (tris šimtus dvidešimt du Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.