Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. liepos 12 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-02-08 22.49 val. iki 2018-02-09 15.50 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. nuteistas už tai, kad jis terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tai yra 2018 m. vasario 8 d. apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) namų, ant tilto, vedančio per (duomenys neskelbtini) upę ir (duomenys neskelbtini) tvenkinį, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu pagrasino savo žmonai V. J., girdint mažamečiams vaikams D. J., g. (duomenys neskelbtini), U. J., g. (duomenys neskelbtini) ir P. P., g. (duomenys neskelbtini), kad vakare padegs namus bei liepė susirinkti dokumentus ir kitus daiktus, po to, tą pačią dieną, apie 17:42 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, paskambino iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo mažametei dukrai D. J., g. (duomenys neskelbtini) m., į jos mobiliojo ryšio telefoną abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žodžiu pagrasino, kad vakare padegs namus bei liepė susirinkti dokumentus ir kitus daiktus, dėl ko nukentėjusiajai V. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo R. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis R. J. prašo skirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės R. J. skyrimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšis ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek R. J. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.1. R. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

6.2. Nuteistojo R. J. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis teistas už smurtą artimoje aplinkoje, šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Minėtos aplinkybės rodo, kad R. J. anksčiau taikyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios nuteistasis tinkamai neatliko, todėl ji buvo pakeista areštu, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius.

6.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytos bausmės neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė R. J. individualizuota tinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. J. už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

6.4. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog labai gailisi, kad skambino ir grasino padegti namą, jog susitarė dėl darbo, nori dirbti, padėti vaikams, mokėti paskolą, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

7. Taip pat nuteistajam R. J. nėra pagrindo atidėti paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

7.1. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.2. Kaip jau buvo minėta, R. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7.3. Iš anksčiau nurodytų bylos aplinkybių – teistas už smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – dukrą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, gydytas nuo alkoholizmo, tačiau po to jis toliau vartojo alkoholį, – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, anksčiau taikyta švelnesnė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas, poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad R. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą.