- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-92-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-48-3-00001-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. priimtą nutarimą Nr. LK-223 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. A. nuteistas 2014 m. vasario 12 d. Augsburgo žemės teismo nuosprendžiu pagal Vokietijos Respublikos įstatymo 1 paragrafo 1 pastraipą, 3 paragrafo 1 pastraipą, 30a paragrafo 1 pastraipą (narkotinių medžiagų laikymas ir prekyba) galutine 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. vasario 22 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta galutinė 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę numatyta atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 25 d.2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-223 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, turi konkrečius ateities planus, mokosi, neturi priklausomybių, noriai dalyvauja įstaigos vykdomose programose, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra skatinimo priemonė, tai teismo teisė, bet ne pareiga. R. A. tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, todėl lygtinio paleidimo jam taikymas iškreiptų bausmių sistemą, leistų susidaryti nuomonę, kad nusikalsti apsimoka, ir nepaveiktų nuteistojo taip, kad jis daugiau nenusikalstų.Skunde nuteistasis R. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, kurioje įtvirtinta aiškumo, motyvuotumo, argumentavimo, racionalumo reikalavimai baigiamiesiems teismo aktams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Skundžiamoje nutartyje pateikiami vien tik pozityvūs argumentai, pagrindžiantys lygtinio paleidimo taikymą, tačiau daroma netikėta išvada – netvirtinamas Komisijos nutarimas. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimo tvirtinimą ar netvirtinimą apylinkės teismas traktavo esant savo subjektine teise, nepriklausančia nuo objektyvių aplinkybių. Todėl ši nutartis turi būti pripažinta negaliojančia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 7 straipsnio 1 dalies pagrindu. Skunde pažymima, kad Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina absoliutų diskriminacijos draudimą. Apylinkės teismas diskriminavo jį kitų Kybartų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų atžvilgiu, nes taikė lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 3-4 kartus didesnė nei jo. Nuteistojo teigimu, yra pažeistas ir Konstitucijos 31 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Paneigti šią prezumpciją, vertinant perspektyvą į ateitį, gali tik pats vertinamas asmuo. Jis OASys metodikos savęs vertinimo formoje nėra įrašęs teiginio, kad ateityje žada nusikalsti. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema ir šis oficialus vertinimas negali būti interpretuotas nekaltumo prezumpcijai paneigti. Nei jam inkriminuotų nusikaltimų fabula, nei jų pavojingumas visuomenei nėra aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Šios aplinkybės buvo įvertintos teismui skiriant jam bausmę. Atkreipiamas dėmesys, jog didesniąją bausmės dalį jis jau yra atlikęs. Nuteistojo vertinimu, skundžiama nutartis yra priešinga ir Kauno apygardos teismo suformuluotai teisės aiškinimo taisyklei – pagrįstas Komisijos nutarimo netvirtinimas gali būti tik tuo atveju, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) yra padaryti procedūriniai Komisijos nutarimo priėmimo pažeidimai; 2) lygtinio paleidimas taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo principams. Kadangi apylinkės teismas nei procedūrinių pažeidimų, nei aiškaus prieštaravimo teisingumo principui nenustatė, todėl nutartis turi būti naikinama Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34 straipsnių pagrindu.Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. prašo nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, kad R. A. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis pradėjo mokytis profesinio rengimo centre staliaus specialybės, palaiko ryšius su visais artimaisiais, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose yra skatintas du kartus, drausmine tvarka nebaustas, yra gauta pažyma dėl nuteistojo galimo įdarbinimo D. J. individualioje įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi. Be to, nuteistasis sėkmingai baigė pozityvaus elgesio kaitos programas, savanoriškai dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Padėk sau“. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis nustatyto režimo reikalavimų, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo teiginiais, jog apylinkės teismo nutartis yra nepakankamai argumentuota, todėl neatitinka baigiamiesiems teismo sprendimams keliamų reikalavimų. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino lygtinio paleidimo taikymui skirtas BVK nuostatas, įvertino nuteistojo asmens charakteristiką ir motyvavo, kodėl nepritaria jo lygtinio paleidimo taikymui. Taigi, skundžiama nutartis tiek savo forma, tiek turiniu atitinka teismo sprendimų surašymui keliamus reikalavimus. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka R. A. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą Konstitucijai lemiantys veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas yra taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei jo, tuo tarpu jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema – 27 balai pagal OASys metodiką ir jam lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukštai (100-168 balai) rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamo elgesio bei mąstysenos, lygtinis paleidimas netaikomas.Pažymėtina, jog probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau ši alternatyva gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tai jau antras kartas, kai R. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą jam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas neatlikus trejų metų šešių mėnesių vienos dienos laisvės atėmimo bausmės, t. y. likus neatliktai dar daugiau nei pusei paskirtosios bausmės (penkeri metai devyni mėnesiai) už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tokia bausmės realizavimo forma R. A. nebuvo efektyvi, nes jis išvyko į užsienį ir ten vėl prasikalto, t. y. padarė analogiško pobūdžio labai sunkią nusikalstamą veiką. Ši veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje, o R. A. vaidmuo joje buvo svarbiausias, t. y. organizatorius. Nors šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmę, tačiau jos reikšmingos sprendžiant ir dėl probacijos tikslingumo. Teisėjų kolegija įvertina, ar nuteistasis suvokia, jog įvykdė sunkų nusikaltimą ir dėl to apgailestauja, ar yra pasiruošęs nutraukti visus ryšius su organizuotos grupės nariais, atsargiau rinktis draugus bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais.Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad savo kaltės R. A. visiškai nepripažįsta, nesijaučia prasikaltęs, savo nusikalstamą veiką menkina. Toks mąstymas yra itin ydingas, nes neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, yra sunkus nusikaltimas, tokio pobūdžio nusikalstamų veikų užkardymas yra daugumos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos policijos prioritetinė veiklos kryptis. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, nėra prasmės kalbėti apie paskirtos bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimą. Jau minėta, kad R. A. ne pirmą kartą nuteistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, tačiau savęs vertinimo anketoje (b. l. 14) jis nurodo, jog tų pačių klaidų kartojimas jam nėra problema, kas dar kartą patvirtina, jog nuteistasis jokios mąstymo pažangos nedaro.Tai, kad nuteistasis turi šeimą bei pastovią gyvenamąją vietą, nesutrukdė jam padaryti nusikalstamą veiką, todėl tai nelaikytina svariu argumentu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, jog R. A. savo neteisėta veika siekė lengvai pasipelnyti, todėl kur kas tikslingiau įvertinti jo požiūrį į darbą bei pasiryžimą sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Nors pateikta medžiaga liudija, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo bus įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau R. A. stipri darbinė motyvacija teisėjų kolegijai kelia abejonių. Socialinio tyrimo išvadoje lakoniškai pažymėta, jog nuteistasis dirbti neatsisakytų, tačiau duomenų, ar R. A. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, pateiktoje medžiagoje nėra. Nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, kokios priežastys lėmė šią aplinkybę, neaišku, nes duomenų apie nuteistojo sveikatos sutrikimus ar ribotą darbingumą taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad R. A. turi negrąžintą skolą fiziniam asmeniui, kokio dydžio ši skola, pateiktoje medžiagoje neužfiksuota, tačiau tai neabejotinai apsunkina nuteistojo finansinę padėtį ir gali lemti pakartotinį nusikalstamumą.Lygtinio paleidimo taikymas šiuo metu nepasieks savo tikslų ir dėl nuteistojo tvirtų nuostatų turėjimo, kas neleidžia jam priimti specialistų pagalbos. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog R. A. daugumoje situacijų sukuria alternatyvių sprendimų skaičių, tačiau atsiranda sunkumų nustatant aiškius žingsnius praktiniam jų įgyvendinimui, nuteistojo mąstymas pasižymi abstraktumu, polinkiu savo elgesį pateisinti, lyginant su kitų žmonių nusižengimais. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymui, nei formuojamai teismų praktikai. R. A. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi bei akivaizdi, jis stokoja savikritikos, racionalaus bei visapusiško mąstymo, todėl lygtinio paleidimo jam taikymas šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.