- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2S-425-212/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki pareiškimo padavimo), suinteresuoti asmenys V. G., BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnybą paskirti nepilnametės D. N. globėju ir turto administratoriumi, nustatyti nepilnametės D. N. gyvenamąją vietą kartu su globėju, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nuo nutarties priėmimo dienos.
2. Nurodė, kad 2019-03-28 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė L. K., bendraudama telefonu su Globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro psichologe T. G., gavo pranešimą apie galimą smurtą D. N. atžvilgiu, kad galimai globėjas smurtauja prieš globotinę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-03-28 gavo raštą Nr. 2.1-319 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - raštas), kuriame nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-07-14 įsakymu Nr. Al-353 „Dėl kompleksinės pagalbos teikimo“ bei Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-03-22 prašymu Nr. 1SD-1954, Globos namų „Užuovėja“ vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre laikinai apgyvendinta D. N., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnametei teikiama kompleksinė pagalba, atliekamas psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto. Globos namai „Užuovėja“ raštu informavo, kad konsultacijų su specialistais metu kilo pagrįstų įtarimų apie nepilnametės D. N. nuosekliai patiriamą fizinį smurtą iš globėjo V. G.. Nurodė, kad mažametė pasakojo, kad jos globėjas „daužo mane rankom“, „spardo“. Tikslinantis nurodė, kad fizinį smurtą iš globėjo patiria „visą laiką, kiek save atsimenu“. Globėją mergaitė apibūdino, kaip ūmų, sunkiai susitvardantį „jis greitai susinervuoja ir negali susitvardyti, o tada pradeda mušti, spardyti“. Mergaitės žodžiais „prieš kelias dienas susitarėm, kad kai jis susinervins muš ne mane, o pagalvę“.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė D. N. antrą grėsmės lygį ir 2019-03-28 D. N. paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Nepilnametė D. N. liko be atstovo pagal įstatymą, o pareiškimui parengti dėl globėjo nušalinimo nuo globėjo pareigų, kito globėjo paskyrimo bei surinkti reikalingus dokumentus iš kitų institucijų, reikalingas ilgesnis terminas. Todėl reikalinga ir tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir siekiant užtikrinti jo saugumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi D. N. globėju paskirtas V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėju. D. N. 2019 m. kovo 28 d. paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su materialiniu reikalavimu dėl kito globėjo nepilnametei paskyrimo, kuris, pagal CPK 497 straipsnio 4 dalies nuostatas, nagrinėjamas pagal vaiko gyvenamąją vietą. Pareiškėja nurodo, kad ketina kreiptis į teismą ir dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų, tokį reikalavimą pagal CPK 494 straipsnio 2 dalį sprendžia nutartimi globėją paskyręs teismas, tačiau pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susijusios ne su šiuo reikalavimu, vaikas jau yra paimtas iš globėjo šeimos, yra saugioje jam aplinkoje. Be to, teismo vertinimu, jei teismui būtų teikiamas prašymas dėl globėjo nušalinimo, kito globėjo paskyrimo bei vaiko nuolatinės globos nustatymo, dominuojantis reikalavimas ir kriterijus, apsprendžiantis bylos teismingumą bei leidžiantis maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus būtų, būtų vaiko gyvenamoji vieta, kuri nuo 2011 m. liepos 26 d., kai buvo priimta nutartis dėl globėjo paskyrimo nepilnametei ir gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ir šiuo metu yra Vilniaus mieste.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nepilnamečio vaiko globėjas yra jo atstovas pagal įstatymą, todėl teismo vertinimu, atsižvelgtina į nuo 2018-07-01 pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 3 dalimi, per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teikia savivaldybės administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją). Vėliau yra sprendžiama, ar vaikas gali būti grąžintas jo atstovams pagal įstatymą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, ar, kaip nagrinėjamu atveju, kreiptis dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų jam netinkamai atliekant globėjo pareigas ir naujo globėjo paskyrimo. Kadangi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato vaiko teisių apsaugos priežiūros institucijų veiksmus nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnį, CK 3.65 straipsnį, teismo vertinimu, nėra pagrindo.
8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki pareiškimo pateikimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Nurodo, jog teismas neįvertino prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių ir teismui pateiktų jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Teismas nevykdė pareigos esant net menkiausiai abejonei, jog iki sprendimo vaiko globos byloje priėmimo vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti, imtis įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kad šiuo laikotarpiu būtų užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Pažymi, kad iš pareiškimo ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad nepilnametė D. N. liko be atstovo pagal įstatymą ir siekiant užtikrinti nepilnametės D. N. teises ir interesus, apsaugoti mergaitę, užtikrinti jos fizinį, emocinį ir socialinį saugumą nedelsiant iki bus paduotas pareiškimas būtina taikyti pareiškime prašomas laikinąsias apsaugos priemones - vaikui skirti kitą laikiną globėją ir turto administratorių, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su kitu globėju.
11. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį nėra galimybių būti globojamai to paties globėjo šeimoje, iki kito nuolatinio globėjo suradimo, taip pat iki dabartinio globėjo nušalinimo ir naujo paskyrimo, kol bus atliekami procesiniai teisiniai veiksmai, būtina užtikrinti vaikui saugią aplinką. Laikinosios apsaugos priemonės nustatant gyvenamąją vietą BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje užtikrintų vaikui saugią aplinką, todėl laikinos apsaugos priemonės yra esminės sprendžiant saugios aplinkos vaikui užtikrinimo klausimą.
12. Tai, kad mergaitė paimta iš globėjo šeimos, nereiškia, kad neturi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises. D. N. 2019-03-28 paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija yra vaiko atstovas pagal CK 3.250 straipsnio 4 dalį, tačiau tai neužtikrina geriausių vaiko interesų, todėl būtina skubiai spręsti globėjo nušalinimo ir naujo globėjo paskyrimo klausimą. Vykstant teisiniams procesams būtina užtikrinti vaiko teisę į saugią aplinką ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Pažymi, jog šiuo atveju vaikui yra nustatyta nuolatinė globa, be to, yra poreikis nušalinti nuolatinį globėją nuo pareigų dėl netinkamo jų vykdymo ir piktnaudžiavimo atstovo pagal įstatymą teise bei paskirti kitą nuolatinį globėją.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, nustačiusi antrąjį grėsmės vaikui lygį, kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminio atstovo, tuo atveju, kai būtent tėvai pažeidžia vaiko teises, kaip yra nurodyta CK 3.254 straipsnyje. D. N. nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas globėjas. Šiuo nagrinėjamu atveju, būtent globėjas galimai netinkamai atliko globėjo pareigas ir galimai pažeidė vaiko teises ir interesus, todėl apeliantės nuomone, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, o ne teismo nurodytą kreipimasis dėl leidimo paimti vaiką išdavimo. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir įvertinti galimybę, kad vaiko teiginiai, kuriais pagrįsti įtarimai, gali netiksliai atskleisti tiesą, įvertinti galimybę, kad realios grėsmės vaiko interesams jų šeimoje nėra, todėl nėra ir būtinybės taikyti apeliantės nurodytų priemonių.
16. Nurodo, jog D. N. paskutiniais metais išgyvena sunkų paauglystės laikotarpį, kurio metu iškyla ankstyvoje vaikystėje patirtų traumų pasekmės, identifikavimosi su biologine šeima iššūkiai. Šiuo metu vaikas eksperimentuoja išbandydama ribas ir laisves. Būdama silpnesnių mokymosi gabumų, D. neranda draugų bendraamžių ar klasės draugų tarpe. Identifikuodama save su mažesnę priežiūrą gaunančiais ir didelę dalį laiko gatvėse praleidžiančiais vaikais, jų tarpe D. sulaukia pripažinimo ir įsitraukia į bendras veiklas.
17. D. laiko labai svarbiu dalyku turėti artimą vaikiną ir jo paieškoje ji dažnai (maždaug kas savaitę) susitinka su vis kitu nepažįstamu vaikinu, kurių amžius būna nuo 14 iki 22 metų. Be to, D. pasakoja, kad tie vyresnieji vaikinai ir aprūpina ją rūkalais ir narkotinėmis medžiagomis.
18. Per žiemą vaikui išsivystė priklausomybė nuo rūkymo (suinteresuoto asmens V. G. šeimoje niekas kitas nerūko), 2019 m. kovą Respublikiniame priklausomybės ligų centre nustatytas mergaitės narkotinių medžiagų (kanapės) vartojimo faktas. 2019 m. žiemą labai pablogėjo D. mokyklos lankomumas, o kovo mėnesį - sumažėjo kritiškai. Siekdamas to išvengti suinteresuotas asmuo V. G. pakoregavo savo darbo valandas, kad rytais galėtų palydėti D. iki mokyklos ir užtikrinti jos atvykimą. Kreipėsi į klasės auklėtoją ir mokyklos direktorių lankomumo užtikrinimo klausimais, į Vilniaus miesto švietimo skyrių. Nepaisant šių pastangų, D. iš mokyklos išeina po pirmos pamokos arba net nesulaukusi pirmosios pamokos. Dažniausiai iš mokyklos išėjusi D. susitinka mokyklos nelankančių draugų kompaniją su jais per dieną leidžia laiką rūko, galimai vartoja narkotines medžiagas. Kartais pamokų metu grįžta namo ir į namus susikviečia draugus. Buvo atvejų, kai D. negrįžo namo, vartojo alkoholį, buvo kreiptasi ir į policiją.
19. Suinteresuotas asmuo V. G. su sutuoktine labai myli D. ir pergyvena dėl paskutiniu metu paaštrėjusių paauglystės sunkumų ir aktyviai ieško sprendimų.
20. Pažymi, kad apie visus šiuos globos metu patiriamus sunkumus suinteresuotas asmuo V. G. nedelsiant informavo Vaiko teisių skyrių, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, policiją, prašydamas papildomos pagalbos, atitinkančias vis naujas aplinkybes. Skyriaus nukreipimu, kompleksinę (psichologinę) pagalbą gauna iš Globėjų tarnybos SOTAS, reguliariai konsultuojasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos centro personalu, miesto savivaldybės Švietimo skyriumi.
21. Nurodo, jog D. nėra mušęs, tik yra sugriebęs už pečių, siekdamas parodyti, jog reikia eiti į mokyklą, ar griežčiau kalbėjęs su D. Beveik niekada nebūna tokių atvejų, kai prireikia fizinės jėgos vaikui sulaikyti ar nukreipti. Tačiau tartis su D. yra sunku, nes dažniausiai ji juokauja ir šaiposi iš aiškinančiojo. Kai dėl vaiko saugumo būtina, kad vaikas informaciją priimtų rimtai, suinteresuotas asmuo taiko griežtą toną, ar net imituoju pyktį. Tokie reti epizodai kartojasi vidutiniškai kartą per mėnesį ar du mėnesius. Visi jo fiziniai veiksmai būna apgalvoti ir sutelkti vaiką nukreipti ar sustabdyti kritiniu atveju, tačiau su deramu atsargumu, kad tai nekeltų fizinio skausmo. Kartais vaikas bando fiziškai išsisukti ar atsakyti jėga, kas gali kelti fizinį skausmą. Mano, kad pagrindinis vaiko skausmas ir pyktis labiau būna moralinis, sužlugus vaiko planams atlikti netinkamus veiksmus, gauti cigarečių ar narkotinių medžiagų, susitikti su blogą įtaką darančių draugų kompanija. Tokiais atvejais įvykio aplinkybėmis ir sunkumais visada dalinasi su vaikų teisių tarnyba.
22. Galimai dėl besivystančios priklausomybės narkotinėms medžiagoms, vaiką labai dažnai ištinka pykčio protrūkiai. Tada ji labai kasosi, žaloja save iki kraujo braižydama riešus, pareiškia, kad nori gyventi globos namuose. Tačiau vėliau, nurimus aiškina, kad viską darė ir kalbėjo tik dėl kilusio pykčio (tai užfiksuota vaiko teisių specialistų lankymosi mūsų šeimoje protokole).
23. Pažymi, kad psichologas A. A. 2019 m kovo pabaigoje teikė Visagino vaiko teisių tarnybos poskyriui vertinimą ir informaciją apie susidariusią D. N. situaciją, kuriame dėl globėjo nėra išdėstyta priekaištų.
24. Pažymi, kad vaiką nuolat lanko Vaiko teisių apsaugos specialistai, per 2018 metus pavojaus vaikui lygio nustatymas vykdytas 2 kartus, 2019 kovo mėnesį - dar kartą ir jokia informacija apie vaiko patiriamą smurtą šeimoje nebuvo užfiksuota. Vaikas, paėmimo į krizių centrą metu ir po to, visada reiškė norą sugrįžti namo, į šeimą. D. N. aiškino, kad apie smurtą šeimoje kalbėjo siekdama išvengti V. G. veiksmų, trukdančių nelankyti mokyklos ir susitikinėti su narkotikus vartojančiais draugais.
25. Teigia, kad šeima aktyviai bendradarbiauja su globėjų tarnyba SOTAS, Respublikinio Priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos centru, mokykla, Pagalbos vaikams centru, Vaiko teisių skyriumi ir Socialinių paslaugų centru, Vilniaus miesto savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriumi - pasiruošę tęsti jau pradėtą ir vykdomą pagalbą vaikui ir globą. Yra dėkingi Krizių centro personalui, kurių pastangomis D. pradėjo reguliariai lankyti mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
26. Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnybą paskirti nepilnametės D. N. globėju ir turto administratoriumi, nustatyti nepilnametės D. N. gyvenamąją vietą kartu su globėju (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
28. Įstatymas reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi, šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (šiuo atveju nepilnamečio vaiko) interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą..
29. Bylos duomenimis nustatyta, jog Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartimi D. N. globėju paskirtas V. G., D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėju. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos 2019 m. kovo 28 d. aktu nusprendė paimti D. N. iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, buveinės adresas A. K. g. 129, Vilnius, kur šiuo metu vaikas ir gyvena (el. b. l. 18-19, 24-26).
30. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnybą paskirti nepilnametės D. N. globėju ir turto administratoriumi, nustatyti nepilnametės D. N. gyvenamąją vietą kartu su globėju, laikinąsias apsaugos priemones taikyti nuo nutarties priėmimo dienos. Pareiškėja nurodė, jog ketina kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo ir naujo globėjo paskyrimo klausimą, tačiau tam reikia laiko paruošti tinkamai dokumentus.
31. Iš byloje pateikto globos namų „Užuovėja“ 2019-03-28 rašto matyti, jog D. buvo suteikta kompleksinė pagalba, kurios metu paaiškėjo, jog D. patiria nuolatos iš globėjo V. G. fizinį smurtą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė D. N. antrą grėsmės lygį (el. b. l. 6-17).
32. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina apeliantės argumentus, kad globėjas V. G. galimai netinkamai atliko globėjo pareigas ir galimai pažeidė vaiko teises ir interesus, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės.
33. Pažymėtina, kad globėjas V. G. atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad negali sutarti bei gražiai spręsti iškilusius sunkumus, kartais naudoja prieš D. fizinę jėgą. Šalių nurodytos aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant pareiškėjos pareiškimą dėl globėjo pakeitimo iš esmės.
34. Įvertinus tai, kad pateiktoje anketoje vaikui nustatytas antras grėsmės lygis, kad vaikas laikinai apgyvendintas BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje, jis negali būti paliktas globėjo šeimoje. Taigi, kol bus išspręstas klausimas dėl globėjo pakeitimo, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepilnametei D. N. paskirti globėją ir turto administratorių.
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas, pareiškėjai nustatant 10 dienų terminą pareiškimui dėl globėjo pakeitimo pareikšti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – BĮ Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnybą paskirti nepilnametės D. N. globėju ir turto administratoriumi, nustatyti nepilnametės D. N. gyvenamąją vietą kartu su globėju.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti10 (dešimties) dienų terminą pateikti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą dėl globėjo nušalinimo nuo globėjo pareigų, kito globėjo paskyrimo.
Nepareiškus per teismo nustatytą terminą pareiškimo, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.