Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-31-753/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2-31-753/2015
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01523-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. 2-31-753/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01523-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1; 44.5.2.8; 116.4; 116.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant ieškovei I. K.,nedalyvaujant atsakovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. K. ieškinį atsakovei V. B. dėl padarytos materialinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. B. 4677,73 Lt už padarytą žalą turtui, 460 Lt už atliktą žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą, 154,13 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu (b. l. 4-6).

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu I. K. nurodė, jog jai pagal 2005 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2405, asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas: butas 15/1099 kv. m; 16/9,24 kv. m, turintis 20,23 kv. m bendro ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jai jį dovanojo tėtis. Minėtame bute nuolatos gyveno ieškovės motina L. R., kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą buto adresu, šiuo metu jis laisvas. Ji pati nuo 2013 metų pradžios gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ištekėjo ir persikėlė ten. Todėl tiksliai negali pasakyti, konkrečios datos, bet tvirtina, jog atsakovė V. B., kuri gyvena virš I. K. priklausančio buto, pirmą kartą užliedama vandeniu buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubas ir sienas, padarė jai materialinę žalą už 463 Lt. Mamai teko kreiptis į atsakovę. Mama išsiaiškino, kad V. B. vonioje yra nesandaru, ir, kai ji ir jos šeimos nariai pradeda maudytis, vanduo bėga tiesiai ant ieškovės buto. Spėja, kad, kai nesimaudo, viskas būna gerai ir nekyla problemų. Problema yra iš vonios, pakankamai neseniai į tą namą įvedė kanalizaciją, prieš porą metų. Atsakovė įsirengė ją kaip visi, bet, matyt, kažko iki galo kaip priklauso nepadarė. Dėl šio įvykio Kaišiadorių r. sav. administracijos Ūkio plėtros skyriaus vyr. specialistė E. L. 2012 m. gruodžio 13 d. apžiūrėjo ieškovei priklausantį butą. Apžiūros metu nustatyta, kad iš V. B. priklausančiame bute esančio sanitarinio mazgo bėgantis vanduo sugadino 15 bute esančio kambario lubų apdailą. Gruodžio 14 d. buvo apžiūrėtas sanitarinis mazgas, esantis V. B. bute Nr. 32, ir nustatyta, kad nėra dušo kabinos, o siūlės tarp dušo padėklo ir sienos yra nesandarios. Buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2013 m. sausio 4 d. Administracinė komisija prie Kaišiadorių r. sav. tarybos priėmė nutarimą administracinio pažeidimo byloje, kuriuo V. B. paskyrė administracinę nuobaudą –įspėjimą. Kai kreipėsi dėl žalos atlyginimo į atsakovę, pirmiausia ji sutiko atlyginti. Kadangi iš karto atsiskaityti su ieškove ir atlyginti padarytos žalos butui V. b. negalėjo, 2013 m. birželio 26 d. I. K. motina L. R. ir atsakovė V. B. sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo atsakovė pripažino I. K. padarytą materialinę žalą ir įsipareigojo atsiskaityti su ja bei grąžinti 463 Lt už atliktą buto remontą po jo užliejimo vandeniu. Ant šio rašto pasirašė ieškovės motina L. R. ir atsakovė V. B.. Mama padarė remontą iš savo pinigų ir susitarė, kad tokią sumą turi sumokėti. Po šio rašto surašymo atsakovė kad per metus grąžino tik 30 Lt, kuriuos davė ieškovės motinai L. R. grynaisiais pinigais. Todėl liko skolinga 433 Lt sumą už padarytą žalą.

Po šio įvykio atsakovė, nors ir gavusi administracinę nuobaudą – įspėjimą – jokių veiksmų pašalinti jos buto sanitarinėje patalpoje pastebėtiems trūkumams ir gedimams nesiėmė. Dėl to pakartotinai 2014 m. rugsėjo 22 d. užliedama vandeniu buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubas ir sienas, padarė ieškovei materialinę žalą už 4244,73 Lt. Kai buvo šis užliejimas, butas buvo laisvas. Kaimynė V. B., kuriai buvo palikti buto raktai, kad butą pakurentų, paskambino mamai ir pasakė, kad užlietas. Buvo užlieti abu kambariai, lubos, lempa nuo tų lubų buvo apėjusi, nuo tos lempos tekėjo per sienas, grindys. Tai matė mama, kadangi I. K. čia beveik nebūna. Jos ėjo pas seniūnę ir visur. Niekas neprisiima atsakomybės, nieko nenori žinoti. Butas nebuvo draustas. Mama gyveno tame jos bute, jį prižiūrėjo, ji galėtų daugiau pakomentuoti, kodėl nedraudžia to buto. Siekiant objektyviai nustatyti atsakovės V. B. padarytą žalą jos turtui, sužinoti, kiek kainuotų buto vidaus sienų atstatymas ir suremontavimas, taip, kaip buvo iki turto sužalojimo, buvo kreiptasi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kuri pateikė I. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 24 d. lokalinę sąmatą Nr. 140924, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas, bendrai 4244,73 Lt sumai, sudarė Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140924. Dėl atsakovei V. B. priklausančio buto ((duomenys neskelbtini)) sanitarinėje patalpoje esančių įrengimų gedimų ir netinkamos priežiūros bei dėl to vandeniu užlietų ieškovei priklausančių buto patalpų, ji patyrė turtinę žalą, kuri susideda iš: 433 Lt sumos už padarytą žalą po pirmo užliejimo ir 4244,73 Lt sumos už padarytą žalą po antro užliejimo (užlietas butas 2014 m. rugsėjo 22 d.), 460 Lt už atliktą žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140924. Taip pat sumokėjo trijų procentų dydžio nuo prašomos priteisti sumos teismo žyminį mokestį, t. y. 154,13 Lt. Kadangi atsakovė V. B. I. K. bei jos motinos L. R. žodinius raginimus atlyginti padarytą žalą (užlietas butas) ignoravo, todėl rašytiniu 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimu–raginimu dėl neatsiskaitymo už padarytą žalą turtui, ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti padarytą žalą. Tačiau iš atsakovės pateiktų žodinių atsikirtimų ieškovė suprato, kad ji visokiais būdais bando tęsti laiką ir delsia atsiskaityti. Atsakovė gautus žodinius ir rašytinius reikalavimus atlyginti I. K. būstui padarytą materialinę žalą ignoravo ir jų neįvykdė iki šiol.

Savo reikalavimus ieškovė grindė: pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 12-13), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (3.21-V11)-3-201 dėl V. B., gyv. V. D. g. 112-32, įspėjimo (b. l. 19), 2013 m. birželio 26 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo (b. l. 18), VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. rugsėjo 24 d. lokaline sąmata Nr. 140924 bei Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140924, mokėjimo nurodymu pervesti 154,13 Lt įmoką su AB Lietuvos pašto kvitu (b. l. 7, 9), 2014 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitu su AB Lietuvos paštas kvitu (b. l. 8, 9), 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimu –raginimu dėl neatsiskaitymo už padarytą žalą turtui su AB Lietuvos paštas kvitu (b. l. 15, 16).

Atsakovė V. B. jai išsiuntus ieškinio bei prie jo pridėtų dokumentų nuorašus per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo paskirtas parengiamasis posėdis, į kurį kviestos šalys (b. l. 29). V. B. teismo šaukimas į posėdį įteiktas asmeniškai pagal įstatymo reikalavimus (b. l. 34), tačiau į posėdį ji neatvyko (b. l. 36-37). 2014 m. gruodžio 5 d. parengiamajame posėdyje teismas skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. sausio 13 d. 11 val. (b. l. 36-37), tačiau atsakovė ir į jį neatvyko, nors jai buvo pranešta tinkamai (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei I. K. (Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas, b. l. 12-13; santuokos liudijimas, b. l. 11), tačiau jame anksčiau (pirmojo apliejimo metu) gyveno ieškovės mama L. R.. Virš minėto esantis butas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei V. B. (Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pažyma, b. l. 19). Ieškovės, liudytojos L. R. bei kitais byloje esančiais duomenimis (2013 m. birželio 26 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo (b. l. 18), 2013 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (3.21-VII)-3-201 dėl V. B. įspėjimo, b. l. 19), VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. rugsėjo 24 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 140924, 2014 m. rugsėjo 16 d. pranešimu –raginimu dėl neatsiskaitymo už padarytą žalą turtui, b. l. 15, 16) nustatyta, kad du kartus buvo užlietas ieškovei I. K. nuosavybės teise priklausantis butas. Liudytojos L. R. teigimu, apliejimų buvo ne vienas. Pirmojo apliejimo datos ieškovė negalėjo pasakyti tiksliai, nes, kaip buvo minėta buto valdymą buvo perdavusi savo mamai L. R.. Kaip tvirtina ieškovė ir liudytoja, ieškovei I. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), apliejamas kiekvieną kartą, kai atsakovė arba jos šeimos nariai pasinaudoja dušu. Tokiais parodymais leidžia tikėti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išduota pažyma, kurioje nurodyta pirmojo užliejimo priežastis – tai, kad sanitariniame mazge, esančiame V. B. bute ((duomenys neskelbtini)) nėra dušo kabinos, o siūlės tarp dušo padėklo ir sienos yra nesandarios (b. l. 19). Kaip nurodyta VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 140924, paskutinis prieš darant ataskaitą buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimas iš viršuje esančio buto Nr. 32, (taigi ieškinyje nurodytas kaip antrasis) pastebėtas 2014 m. rugsėjo 22 d. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. užpylimo, po kurio buvo vertinami žalos remonto kaštai, bute niekas negyveno. Nurodytų duomenų teismui pakanka konstatuoti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas mažiausiai du kartus. Tikėtina, jog pirmasis užliejimas buvo 2012 m. rudenį, nes tuo metu užlietame bute gyvenusi liudytoja L. R. prisimena, jog vanduo bėgo ant močiutės, kuri mirė 2012 m. rugsėjį, ir prieš jos mirtį. Tai patvirtina ir jau minėta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (3.21-V11)-3-201, iš kurios matyti, jog L. R. prašymas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 19).

Be to, ši Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pažyma leidžia spręsti, kad dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimu I. K. padarytos žalos yra kalta bei atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė V. B., nes ji nėra susitvarkiusi minėto buto sanitarinio mazgo – už tai, kad nėra dušo kabinos, o siūlės tarp dušo padėklo ir sienos yra nesandarios, dėl ko iš sanitarinio mazgo bėgantis vanduo sugadino 15 bute esančio kambario lubų apdailą, administracijos direktorius atsakovei V. B. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą (b. l. 19). Atsakovė nepateikė atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdžius, nors apie abu jai pranešta tinkamai, nenurodė teismui neatvykimo priežasčių, nei raštu, nei žodžiu nepaaiškino faktinių aplinkybių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti ieškovės ir liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, jog užliejimai yra nuolatiniai, pirmasis jų buvo 2012 m. rudenį, o antrasis, kaip įrodyta bylos medžiaga, pastebėtas 2014 m. rugsėjo 22 d. Toks laiko intervalas tarp užliejimų leidžia spręsti, kad V. B. nesutvarkė jai priklausančiame bute esančio sanitarinio mazgo, tačiau naudojasi jame esančiu dušu, taip nuolat padarydama žalą I. K. dėl po atsakovės butu esančio ieškovės buto apliejimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės butas buvo užlietas iš virš jo esančio V. B. buto. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu.

Pagal CK 6.266 str. 1 d. pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y. šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą, jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys byloje įrodyti. Kadangi įrenginių savininkas atsako be kaltės, atitinkamai iš V. B. yra priteistina žala (nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai.

2014 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl 433 Lt žalos atlyginimo (b. l. 16), tačiau, kaip nurodo, ši žala jai neatlyginta. Be šio ieškovės pareiškimo, liudytojos parodymų, byloje nėra ir kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad visa 463 Lt žala I. K. būtų atlyginta, o būtent atsakovui tenka pareiga pateikti atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose, kur tikslinamos faktinės aplinkybės, taip pat ir įrodyti, jog žala atlyginta ar kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jos kaltės. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei liudytojos pareiškimais dėl 2013 m. birželio 26 d. susitarimo sudarymo, kuriuo, kaip nustatyta, buvo susitarta dėl 463 Lt žalos atlyginimo, bei 30 Lt žalos dalies atlyginimo aplinkybių. Dėl 30 Lt žalos dalies ieškovė pretenzijų niekam nereiškia, prašo pagal minėtą susitarimą priteisti 433 Lt žalą.

Taigi, kaip minėta, po pirmojo apliejimo, kai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos buvo nustatyta apliejimo priežastis, ieškovė I. K. bei jai nuosavybės teise priklausančio buto valdytoja L. R., pasak jų parodymų, nesulaukę geranoriško žalos atlyginimo iš V. B., ne kartą vaikščiojusios po įvairias institucijas dėl nuolatinių buto apliejimų, 2013 m. birželio 26 d. su atsakove pasirašė susitarimą, kad už buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimu padarytą žalą V. B. atsiskaitys padarius remontą, vėliau susitarime nurodyta remonto kaina – 463 Lt. Liudytoja L. R. paaiškino, kad pirmą kartą rašėsi tokį susitarimą, todėl nežinojo, kad tiksliai nustačius žalą, t. y. surinkus kvitus už buto remontui reikalingas statybines medžiagas ir už statybos darbus, dar turėjo tiek ji, tiek V. B. pasirašyti, kad susitarime turėjo nurodyti 463 Lt žalos nustatymo abipusiu sutarimu datą. Šis prierašas padarytas pas atsakovę namuose. Teismas sprendžia, kad tikėtina, jog L. R., pirmą kartą rašydama susitarimą, nežinojo, jog bet kokiam susitarimo papildymui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir susitarimui, ir galėjo nenumatyti teisinių pasekmių. Atsakovei, kaip parodė liudytoja L. R., sutinkant su žalos faktu, žadant žalą atlyginti (liudytoja parodė, kad žodžiu buvo susitarta, jog atsakovė mokės po 50 Lt per mėnesį), L. R. žinant, kad V. B. dirba, ji pagrįstai pasitikėjo atsakove, todėl nestebina, jog iš anksto išskirtinai nesidomėjo ir profesionaliai neparengė susitarimo papildymo. Atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad vien formalūs trūkumai negali trukdyti teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė V. B. nepateikė teismui atsiliepimo, neatvyko į teismo posėdžius, taip trukdydama teismui tinkamai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes, todėl laiko ieškinį dėl 433 Lt žalos pagrįstu.

Kaip jau nustatyta pagal ieškovės, liudytojos parodymus bei iš užpylimo priežasties pobūdžio, konstatuoto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), užpiltas buvo ne kartą. Kaip parodė liudytoja L. R., butą remontavo po susitarimo pasirašymo, vasarą – apie 2013 m. rugpjūtį jau žinojo remonto kaštus – kiek prisimena, tada pasirašė susitarimo papildymą, todėl, tikėtina, jog butas buvo suremontuotas dar 2013 m. vasarą. 463 Lt žalą įvertino čekiais, kurie buvo išduoti pirkus statybines medžiagas ir sumokėjus statybininkui, kuris darė remontą. Čekių neturi, nes jie buvo automobilyje, kur išbluko nuo saulės, ir kažkas juos išmetė. L. R. nurodė, jog duktė žinojo, kad butas yra suremontuotas, ieškovė teigė, kad mama butą suremontavo savo lėšomis.

Praėjus metams po buto remonto, 2014 m. rugsėjo 22 d., buvo pastebėta, kad butas vėl aplietas. Tikslios datos nei ieškovė, nei liudytoja įvardinti negali, nes tuo metu bute niekas negyvena. Apie apliejimą pranešė kaimynė, turėjusi buto raktus. Sužinojusi apie pasikartojusį apliejimą buto valdytoja ieškovės motina pranešė dukrai ir kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ nuostoliams nustatyti. Ieškovė dėl įvardinto antrojo apliejimo atsiradusiems nuostoliams pagrįsti ir pateikė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2014 m. rugsėjo 24 d. Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140924 bei tos pačios dienos lokalinę sąmatą, pagal kurias ieškovei priklausančio buto remonto darbai, reikalingi dėl užpylimų, kurių paskutinis pastebėtas 2014 m. rugsėjo 22 d., bei remontui reikalingos medžiagos įvertinti 4244,73 Lt. Teismas neturi pagrindo netikėti nepriklausomo eksperto nustatytais faktais dėl buto užliejimo 2014 m. rugsėjo 22 d. ir jo žalos vertinimu, atsakovė, kaip minėta, savo teise reikšti prieštaravimus nesinaudojo, todėl teismas apgrendžia, jog ieškinys pagrįstas ir dalyje dėl 4244,73 Lt nuostaolių atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant ieškovės prašymui, tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ir 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 460 Lt už atliktą žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą ir 154,13 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140924, mokėjimo nurodymą pervesti įmoką, 2014 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitą ir AB Lietuvos paštas kvitus, b. l. 7, 8, 9) nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 614,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y.: jos mama L. R. už ją sumokėjo 154,13 Lt žyminį mokestį už ieškinio teismui pateikimą bei buvo sumokėta 460 Lt ekspertui. Šios ieškovės patirtos išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 460 Lt, t. y. 133,23 Eur, už atliktą žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą bei 154,13 Lt, t. y. 44,64 Eur, žyminis mokestis, t. y. 177,87 Eur, bylinėjimosi išlaidos. Kitų bylinėjimosi išlaidų teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos 3,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 92 str., 93 str., 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 307 str.1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1354,76 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų, 76 eurocentų) nuostolių atlyginimui, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,87 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų, 87 eurocentų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 3,60 Eur ( tris eurus 60 eurocentų) teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė