Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. P. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S.P. skundą atsakovei Tauragės apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. P. dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006-02-23 sprendimo Nr. 77-12650 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Byla nagrinėjama atsakovės Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui O. P. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėjas S. P. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 5, 16) kreipėsi į teismą prašydamas iš dalies panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos 2006-02-23 sprendimą Nr. 77-12650 (b.l. 28) ir pripažinti S. P. teisę atkurti nuosavybės teises į pusę jo tėvui P. P. nuosavybės teise priklaususio 13,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas siekia panaikinti ginčijamą sprendimą dalyje dėl nuosavybės teisių grąžinimo jo broliui J. P. ir pripažinti jo subjektinę teisę į pusę P. P. nuosavybės teise priklausiusį 13,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo savo naudai. Prašymą panaikinti sprendimą pareiškėjas ginčija tuo pagrindu, kad byloje pateikto prašymo atsisakyti nuo žemės dalies brolio naudai jis nerašė.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 1991-12-18 J. P. (pareiškėjo brolis) prašymu kreipėsi į Tauragės rajono Žygaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, prašydamas grąžinti jo tėvo P. P. nuosavybės teise valdytą 18 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) įpėdiniams J. P. ir S. P. (b.l. 22-23). 1999-04-20 pareiškėjas prašymu (b.l. 24) atsisakė nuo jam priklausančio žemės dalies savo brolio J. P.s naudai. 2006-02-23 Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. V-365 priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką, vandens telkinius grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai piliečiams pagal 1 priedą (b.l. 25-27). Iš pateikto priedo matyti, jog J. P. ginčijamu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,02 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 10,22 ha bus atkurtos vėliau pagal 2006-02-23 parengtą išvadą Nr. 5726 (b.l. 29). J. P. 2006-03-30 kreipėsi į atsakovę su prašymu suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte perduodamą nuosavybėn neatlygintinai 10,22 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 31). 2008-11-26 mirties išrašas Nr. 42 (b.l. 9) patvirtina, jog J. P. mirė 2008-11-26, palikimą priėmė jo sutuoktinė (nagrinėjamoje byloje – tretysis suinteresuotas asmuo) O. P. (b.l. 32). 2009-03-03 O. P. kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją, atsisakydama suprojektuoto žemės sklypo ir pareiškusi prašymą dalyvauti kitame žemėtvarkos projekte (b.l. 30).

Pareiškėjas ir jo atstovas skundo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas nerašė prašymo atsisakyti žemės, o raštas parašytas ne jo raštu. Tokiu būdu byloje reikia įvertinti 1999-04-20 prašymo įrodomąją reikšmę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog 1999-04-20 prašymą parašė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja E.J., datą šiame prašyme parašė jis ir prašyme yra jo parašas (b.l. 53). Pats pareiškėjas pripažino faktinę aplinkybę, jog prašyme atsisakyti žemės brolio naudai yra jo parašas. Nors pareiškėjas nurodo, jog pas notarą nėjo, o prašyme nurodytų faktų niekas negali patvirtinti, tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas, pasirašydamas prašymą, nesuprato savo atliekamų veiksmų prasmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog S. P., pasirašydamas raštą, kuriuo atsisakė žemės dalies brolio J. P. naudai, savo valiniais veiksmais realizavo subjektinę teisę, kurios siekė.

Pareiškėjas 2009 m. vasarą kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės prokuratūrą su skundu dėl galimo dokumento klastojimo, sukčiavimo. 2009-07-22 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimu buvo atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą dėl S. P. prašymo (b.l. 43-44), nenustačius objektyvių įrodymų, kad S.P. 1999-04-20 prašymas yra suklastotas. Nutarimas nebuvo apskųstas, todėl teismas konstatuoja, jog 1999-04-20 prašymą pasirašė pats pareiškėjas. Minėtos faktinės aplinkybės S. P. neneigia (b.l. 54). 1999-04-20 prašymas yra patvirtintas notaro spaudu „Dokumente išdėstytų faktų notaras netvirtina“. Liudytoja V. K. (notarė, spaudu patvirtinusi 1999-04-20 prašyme S.P. parašą) parodė, jog rašto tvirtinamajame įraše ji atpažįsta savo raštą. 1999 m. ji dirbo Tauragės rajono 2-ajame notarų biure. Liudytoja parodė, jog negalėjo būti tokia situacija, kad asmens parašas būtų patvirtintas nedalyvaujant pačiam asmeniui – tai būtų tiesioginis dokumento klastojimas. Liudydamas asmens parašą, notaras turi matyti, kaip žmogus pasirašo, o jei žmogus ateina su pasirašytu dokumentu, notaras privalo asmens paklausti, ar jis šį dokumentą pasirašė, taip pat įtraukti šį dokumentą į knygą ir jį antspauduoti. Liudytoja patvirtino, jog dokumentą pasirašė S. P. ir jis pats su minėtu dokumentu buvo notaro kontoroje. Liudytoja neprisiminė S. P., nes nuo parašo liudijimo fakto praėjo daugiau kaip 10 metų. Notarė parodė, jog parašas buvo patvirtintas 1999-04-30, o prašymas buvo parašytas 1999-04-20. Parašo liudijimas buvo daromas vienu egzemplioriumi ir pas notarą parašo liudijimo kopijos neliko. Aptartų liudytojos parodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog 1999-04-20 prašymą atsisakyti žemės brolio naudai tikrai pasirašė pats pareiškėjas S. P.

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į pusę jam ir jo broliui J. P. priklausiusio P. P. valdytą 13,24 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog prašymą atkurti nuosavybės teises 1991-12-18 Tauragės rajono Žygaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė J. P. Kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo atstovo argumentas, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Byloje nėra pateikta jokio dokumento (išskyrus 1999-04-20 prašymo, kuriuo atsisakė žemės brolio naudai), įrodančio faktą, jog pats pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį asmenys galėjo realizuoti savo teises, ir paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymu Nr. IX-489, nustatant jį iki 2001 m. gruodžio 31 d. Taigi terminas prašymams paduoti buvo nustatytas daugiau kaip 10 metų, todėl konstatuotina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti savo teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. P. nesielgė kaip aukščiau nurodyta, nes jis laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises.

1991-06-18 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų Nr. I-1454 (teisės akto, galiojusio 1991-12-18 J. P. prašymo pateikimo metu) 11 straipsnis nustatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas. Prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat pageidaujamas nekilnojamojo turto išpirkimo būdas. Byloje esantis 1991-12-18 prašymas atkurti nuosavybės teises yra paduotas J. P. vardu, nurodyti įpėdiniai – J. P. ir S. P., prašymas pasirašytas J. P. parašu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 patvirtinta prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo forma numatė, kad prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo būti nurodyta prašymą padavusio piliečio vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir būdas, kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, pageidavimas atgauti turtą natūra arba gauti už jį kompensaciją (nurodant pageidaujamą kompensacijos būdą), pareiškėjo pilietybę patvirtinantis dokumentas. Prašymas, nurodžius nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei prašymo padavimo datą, turėjo būti pasirašytas prašymą padavusio asmens.

1997-07-01 priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) Nr. VIII-359, įsigaliojusio 19997-07-09, 11 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 7 ir 9 punktai numatė, kad prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas, būdas, pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas (tais atvejais, kai piliečiai nepageidauja turto susigrąžinti natūra), vietovė, kurioje pageidaujama gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, o tais atvejais, kai neatkuriamos nuosavybės teisės į visą anksčiau turėtą žemę, mišką ar vandens telkinį (jei šis plotas yra laisvas ir grąžintinas natūra), – žemės, miško ar vandens telkinių plotai, į kuriuos pageidaujama atkurti nuosavybės teises. Prašymą pasirašo jį pateikęs pilietis, o tais atvejais, kai prašymą pateikia kartu keli piliečiai, – visi bendrą prašymą pateikę piliečiai.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgą terminą prašymui pateikti, jog savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise nepasinaudojo. Apie terminą paduoti prašymus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl suinteresuoti asmenys juos turėjo žinoti. Pareiškėjas S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie nuosavybės teisių atkūrimą jis sužinojo 1999 metais, nes brolis J. P. su žmona O. P. jam pasakę, kad negali susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų be jo (b.l. 53). Prašymo atkurti nuosavybės teises atsakovei jis nerašė, byloje yra vienintelis dokumentas, išreiškiantis pareiškėjo atsisakymą nuo žemės, kurio turinį pareiškėjas ginčija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustatė ir nustato prašymo atkurti nuosavybės teises į iškilusį nekilnojamąjį turtą turinį ir formą, tačiau teisės aktuose nėra nustatyta teisės atkurti nuosavybės teises atsisakymo procedūros, taip pat nėra įtvirtinta tokios teisės atsisakymo forma ir turinys, teisės aktuose yra numatyta tik teisės atkurti nuosavybės teises perleidimas ir tokios teisės perleidimo forma. 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (galiojo nuo 1997-07-02 iki 1999-06-02) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jei šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nėra tokio teisinę galią turinčio dokumento, nes 1999-04-20 prašymo surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis nebuvo galima perleisti teisių atkurti nuosavybės teises notariškai patvirtintos sutarties forma broliams. Tokia teisė atsirado tik 1999-05-13 įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojo 1999-06-02), numatant, kad pirmiau nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ne tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisėjų kolegija 1999-04-20 prašymo nelaiko Įstatyme ir Tvarkoje reglamentuotu teisės atkurti nuosavybės teises perleidimu, nes teisių perleidimas yra dvišalis sandoris, t.y. sutartis, kurioje išreikšta tiek teisių turėtojo, tiek įgijėjo valia. Pažymėtina, jog teisė atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo teisės įgyjama tik esant pačiai nuosavybės atkūrimo teisei. Kadangi teisės aktais nebuvo reglamentuota atsisakymo nuo nuosavybės teisės atkūrimo forma ir turinys, 1999-04-20 prašymo surašymo metu galiojantys teisės aktai nenumatė teisės perleisti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą broliams, tokiu būdu minėtas prašymas nevertintinas kaip teisių perleidimo aktas. Duomenų, jog pareiškėjas būtų vėliau atšaukęs prašymą atsisakyti nuosavybės teisių atkūrimo teisės brolio naudai, nėra.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai numatė, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai iki įstatymu nustatyto termino išreikštų atitinkamoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus. 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 10 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo turi pareikšti, pateikdami prašymą miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą. Atstatymo įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Įrodymų, jog pareiškėjas būtų laikęsis nurodytos procedūros, nėra.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Tauragės apskrities viršininko administracijos 2009-02-23 sprendimas Nr. 77-12650, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. P. į 3,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 10,22 ha žemės pagal paruoštą išvadą Nr. 5726, yra pagrįstas ir teisėtas. Priimtas skundžiamas sprendimas dalyje realizuotas. Konstatavus ginčijamo sprendimo teisėtumą, pareiškėjo prašymas pripažinti teisę atkurti nuosavybės teises į pusę jo tėvui P. P. nuosavybės teise priklaususio 13,24 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.