Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 2017 m. gruodžio 22 d. pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos protokolo Nr. 759 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčas dalykas yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigoms užimti 2017 m. gruodžio 22 d. konkurso protokolo Nr. ADM-759 (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas B. S. nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir konkurso atrankos nelaimėjo, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir reikalavimų atlikti veiksmus tęsti konkursą ir 10 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo nustatymas.

Sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje teismas veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad <...> konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse ir būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-276-415/2018). Aprašas reglamentuoja asmens bendrųjų gebėjimų tikrinimą, vadovavimo gebėjimų tikrinimą ir konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas (toliau – pareigos) įstaigoje organizavimo tvarką (1 punktas). Aprašo 2.5 punkte nurodyta, jog konkursas – pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija (toliau – komisija) (Aprašo 44 punktas). Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 narių (Aprašo 46 punktas). Aprašo 61 punkte numatyta, jog konkurso metu pretendentams gali būti pateikiama ir praktinė užduotis. Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Pateikti klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami. Aprašo 63 punktas nustato, jog konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Jeigu konkurso metu pateikiama praktinė užduotis, iki konkurso pradžios komisija nusprendžia, kuris komisijos narys (-iai) įvertins praktinę užduotį. Praktinė užduotis vertinama 0, 1 arba 2 balais. Blogiausias įvertinimas yra 0 balų, geriausias – 2 balai. Komisijos narys (-iai), vertinęs (-ę) praktinę užduotį, praktinės užduoties įvertinimo balą įrašo konkurso individualaus vertinimo lentelėje. Raštu atliktos praktinės užduotys pridedamos prie konkurso protokolo. Aprašo 64 punkte nurodyta, jog kiekvienam pretendentui skirti balai susumuojami ir dalijami iš dalyvaujančių komisijos narių skaičiaus. Praktinės užduoties balas arba komisijos narių balų vidurkis pridedamas prie pokalbio balo vidurkio. Aprašo 65 punkte nustatyta, jog pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo. Aprašo 67 punkte nurodyta, jog konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkęs pretendentas. Jeigu per konkursą pateikiama praktinė užduotis, konkursą laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 7 balus surinkęs pretendentas.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ginčo konkurso atveju buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ar konkurso organizavimo tvarka. Pareiškėjas skundo negrindžia šiais aspektais ir skunde nenurodo argumentų dėl konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų ar asmenų lygiateisiškumo principų pažeidimo. Pareiškėjui nesutinkant su jam užduotais klausimais ir tvirtinant, jog konkurso metu jam užduoti klausimai buvo nesusiję su Investicijų ir ekonomikos departamento statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto (toliau – Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiasis specialistas) funkcijomis, nes jam buvo užduodami klausimai apie detalųjį planą (jo keitimą, korektūrą), techninio projekto rengimą, klausimas apie tai kokie iššūkiai laukia statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu, analizuotinas pareigybės aprašymas. Iš Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo turinio matyti, jog Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiasis specialistas vykdo šias funkcijas: 7.1) rengia poskyrio kuruojamos srities statybos, tiesimo, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto investicinius projektus, techninius objektų duomenis poskyrio veiklos planams, savivaldybės biudžetui ir teikia poskyrio vedėjui; <...> 7.3) įgyvendinant investicinius projektus, rengia objektų technines projektavimo užduotis, techninės priežiūros ir projekto ekspertizės technines specifikacijas, rangos darbų pirkimų technines specifikacijas ir kt. 7.4) analizuoja, rengia, sukomplektuoja projektinius dokumentus; 7.5) organizuoja statybos užbaigimo procedūras, komplektuoja, rengia ir teikia kartu su rangovu bei techniniu prižiūrėtoju dokumentaciją statybos užbaigimo komisijai, teikia dokumentus statiniams įregistruoti bei užtikrina dokumentų perdavimą naudotojui; 7.7) kontroliuoja techninių, darbo projektų sprendinių ar darbų pakeitimų pagrįstumą ir teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina jų tinkamą įforminimą tam, kad pakeitimai atitiktų statybos, viešųjų pirkimų ir kt. teisės aktų reikalavimus, teikia rekomendacijas ir (ar) išvadas dėl nenumatytų arba papildomų darbų, techninių sprendinių keitimo ir kt.; 7.13) rengia infrastruktūros plėtros sutarčių su teritorijų valstybinėje žemėje vystytojais projektus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir kt. Vertinant Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytas funkcijas, spręstina, jog Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiasis specialistas turi gebėti suprasti teritorijų planavimų dokumentus (Vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.13 punktas), žinoti kokiais atvejais rengiami statybos techniniai projektai ir kt. Iš atsakovių atstovės paaiškinimų matyti kad klausimu apie tai kokie iššūkiai laukia statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu buvo siekiama patikrinti, ar pareiškėjas domisi naujausiomis technologijomis, susijusiomis su statybos sritimi. Tai įvertinus, spręstina, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai kad užduoti klausimai apie detalųjį planą (jo keitimą, korektūrą), techninio projekto rengimą, klausimas apie tai kokie iššūkiai laukia statybų pramonės su 3D spausdintuvo atsiradimu, nėra susiję su Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto funkcijomis ir, kad jie neatitinka tos valstybės tarnautojo srities, į kurią organizuojamas konkursas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nėra pagrindo skunde nurodytai motyvais panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. surengto konkurso protokolą Nr. ADM-759. Administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Nepanaikinus skundžiamo protokolinio sprendimo, todėl nėra pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją konkurso eigą tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjui prašant priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodytina, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Vertinant tai, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė, o pareiškėjui prašant žalos atlyginimą priteisti iš jos vienos iš institucijų – savivaldybės vykdomosios institucijos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), teismas 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu į bylą įtraukė tinkamą atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę, kurią turėjo įgaliojimą atstovauti teismo posėdyje dalyvavusi atstovė.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, organizuodama konkursą į Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas, pažeidė teisės aktų nuostatas. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. S. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 22 d. konkurso komisijos protokolo Nr. ADM-759 į Investicijų ir ekonomikos departamento Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus Statybos ir infrastruktūros įgyvendinimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.