- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1717-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00266-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- G. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vienas privalumas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“ įgalioto asmens E. K., ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „Vienas privalumas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Gudara“ įgalioto asmens E. K., pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. V. 176 361,25 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Vienas privalumas” bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-l394-259/2017), bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Gudara“ (sąrašo Nr. B-JA189). Teismas įpareigojo jos valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 29 d., todėl bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus iki 2017 m. sausio 9 d. Bendrovės vadovas į raginimus nereagavo, turto neperdavė. 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas pripažino bankrutuojančią UAB „Vienas privalumas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 20 781,73 Eur sumai. Bankroto procedūrų metu nustatyta, kad 2012 metų balanso duomenimis įmonė jau buvo nemoki, ši atskaitomybė akcininkų susirinkime patvirtinta 2013 m. balandžio 30 d., todėl jau tą dieną vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovas iki šiol nėra perdavęs balanse nurodyto turto ir grynųjų pinigų, kurio vertė yra 155 579,52 Eur.
Papildomuose paaiškinimuose ieškovė pažymėjo, kad ieškinį reiškia G. V., o ne paskutiniam registruotam įmonės vadovui P. B., kadangi turimi duomenys patvirtina, kad P. B. buvo fiktyvus vadovas ir akcininkas (valdo ir vadovauja 44 įmonėms, registruotoms tuo pačiu adresu, jo atžvilgiu pradėtas FNTT tyrimas, iškeltos baudžiamosios bylos), be to, visi įsipareigojimai bendrovės kreditoriams yra atsiradę vadovaujant atsakovui, tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad buvęs bendrovės vadovas G. V. yra perdavęs bendrovės turtą pagal pateiktą balansą.
Atsiliepimas į ieškinį negautas, atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei teismo sudėtį informuotas tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia paskutinio iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai vadovavusio UAB ,,Vienas privalumas” vadovo ir bendrovės akcininko (faktinio įmonės vadovo) civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri ieškovės teigimu sudaro atsiradusių atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu kreditorinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje sumai ir neperduoto turto pagal balansą sumai.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia pažeisdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti.
Be to, įmonių bankroto įstatymo 10 staipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, Šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 Kur baudą.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog atsakovas G. V. dirbo bendrovės „Vienas privalumas“ vadovu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., kai bendrovės akcijos buvo perleistos P. B.. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Vienas privalumas“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Gudara“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 29 d.
Dėl bendrovės nemokumo ir jos buvusio vadovo civilinės teisinės atsakomybės pagrindų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas tenka ieškovei, o atsakovas turi paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).
Kaip matyti iš paskutinių UAB „Vienas privalumas“ įmonės finansinių duomenų (t. y. 2012 metų finansinės atskaitomybės), jau 2012 metų pabaigoje UAB ,,Vienas privalumas” buvo nemoki (bendrovės turtas sudarė 537 185 Lt arba 155 579,52 Eur, o bendrovės įsipareigojimai sudarė 703 539 Lt arba 203 758,97 Eur.), finansinė atskaitomybė patvirtinta 2013 m. balandžio 30 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Kauno apygardos teismas iškeliant bendrovei bankroto bylą, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog bendrovės vardu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, 2012 metų bendrovės veikla buvo nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę, bendrovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Visos pirmiau nurodomos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai, tuometinis bendrovės vadovas G. V. 2013 metų pradžioje turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas G. V. 2013 m. gruodžio 13 d. perleido akcijas P. B., kuris Juridinių asmenų registre registruotas paskutiniuoju UAB ,,Vienas privalumas” akcininku ir vadovu, tačiau, kaip nustatyta bankroto byloje, tikėtina, kad šis asmuo buvo fiktyvus vadovas ir akcininkas, kadangi vienu metu valdė ir vadovavo 44 įmonėms, registruotoms tuo pačiu adresu, jo atžvilgiu pradėtas FNTT tyrimas, iškeltos baudžiamosios bylos, todėl konstatuotina, jog nuo 2013 m. m. balandžio 30 d. dienos pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo faktinis vadovas G. V.. Nustatyta, kad jis šios pareigos nevykdė, kadangi bankroto bylą inicijavo bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija, turto ir dokumentų atsakovas bankroto administratoriui taip pat neperdavė (elektroninės b. l. 11-13, 14).
Teismas pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu nustatė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus 2012-2013 metais ieškovė įrodė (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės įrodinėjamos žalos dydžio ir padarytos žalos nustatymo kriterijų
Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra: 1) faktas, jog įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis); 2) faktas, kad neperdavus jokio įmonės turto, atsiranda konkreti žala kreditoriams, kadangi negalima su jais net iš dalies atsiskaityti.
Teismas pažymi, kad žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat ir dėl turto neperdavimo bankroto administratoriui, padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei nagrinėjamu atveju atsiranda tokiu būdu, kad laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis, tuo tarpu neperduodsant įmonės turto – užkertamas kelias bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų ir neperduodamo turto sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs per nesikreipimo laikotarpį įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, taip pat neperduoto turto vertė.
Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 30 d. (faktinio nemokumo) iki 2016 m. gruodžio 19 d. (bankroto bylos įmonei iškėlimo) buvo apskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 12 418,26 Eur skola, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriusi – 698,33 Eur skola, UAB „Bitė Lietuva“ – 1 527,02 Eur skola, AB „Telia Lietuva“ – 109,43 Eur skola, antstoliui A. M. - 91,39 Eur skola, UAB „TELE 2“ – 3 129,53 Eur skola, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 2 807,77 Eur skola. Pagal paskutinį pateiktą bendrovės balansą, įmonėje apskaityto turto vertė 155 579,52 Eur. Taigi, atsakovas, nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei iškėlimo, bendrovei esant nemokiai, padarė bendrovei 20 781,73 Eur žalą, tuo tarpu neperdavęs bankroto administratoriui jokio įmonės turto iškėlus jai bankroto bylą, padarė 155 579,52 Eur žalą. Iš viso atsakovas bendrovei padarė 176 361,25 Eur žalą. Šią sumą teismas pripažįsta bankrutuojančiai bendrovei padaryta žala, kadangi tarp atsakovo G. V. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kurią turi atlyginti atsakovas (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovo G. V. 176 361,25 Eur sumą žalai atlyginti.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi iš atsakovo priteista įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 5 procentų metinės palūkanos nuo ieškovei iš atsakovo priteistos žalos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 28 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo G. V. priteisiama 2 298 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).
Ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vienas privalumas” (į. k. 301672648) iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 176 361,25 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 25 ct) žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 176 361,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 28 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 298 Eur žyminio mokesčio šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.