Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10; 1.2.26.2.1; 2.4.2.1; 2.4.7.

2012 m. lapkričio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. N. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-05-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutine bausme T. N. paskirta – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012-07-16. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-22 iki 2012-07-15.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 17 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, iš chuliganiškų paskatų trankė rankomis žaidimų aparatą, ir jį sudrausminusiai barmenei D. S. tyčia sudavė vieną kartą ranka į smakrą bei kaklą, dėl ko ji nugriuvo aukštielninka, susitrenkdama galvą į metalinę lentyną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo iš apylinkės teismo nuosprendžio pašalinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nurodo, kad nepagrįstai ir netinkamai yra pritaikytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nuosprendyje nėra motyvų, kurie parodytų kaip pasireiškė įtaka nusikaltimo padarymui.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai T. N. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Sunkinančios aplinkybės pagrįstumo klausimas sudaro pagrindą analizuoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. N. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Kadangi nuteistasis dirbo, gerai charakterizuojamas, prisipažįsta ir gailisi, todėl skyrė mažesnę, negu sankcijoje numatyta bausmė. Įvertino, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, bei yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimas padarytas girto asmens ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino nuteistojo T. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis T. N. prisipažino dėl padaryto nusikaltimo bei nurodė, kad jis buvo išgėręs „tai taip ir gavosi“, bei nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo (132 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad T. N. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Nuteistajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir yra artima minimaliai šios rūšies bausmei už nusikaltimo padarymą, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė, kad skiriant bausmę nuteistajam T. N. būtų pažeistos bausmių skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo taisyklės. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas T. N. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. N. apeliacinį skundą atmesti.