- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 1A-280-185-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00182-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. S., ir M
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-185-2011-59
Teisėja Vaida Dirgėlienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00182-2010-4
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d., ir nubaustas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 65 str. 1 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta daliniu sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 11 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu pas N. K. Anykščių r., Kurklių sen., Kurklių II k., iš kambaryje buvusio stalo stalčiaus pagrobė svetimą N. K. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2220s”, kurio vertė 248 Lt, su jame buvusia 1 Lt vertės SIM kortele, tuo padarė nukentėjusiajai N. K. 249 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą keturių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę mažinti. Apeliantas mano, kad ši bausmė yra per griežta, nes prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo ją išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi. Turi motiną, kuri serga sunkia nepagydoma liga, vienam tėvui yra sunku nudirbti visus ūkio darbus. Broliai padėti negali, nes turi šeimas, kurias reikia išlaikyti. Bausmę realiai atlieka pirmą kartą, todėl, mano, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistasis A. S. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., neneigia, tačiau nurodo, kad paskirta galutinė (subendrinta su teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu) keturių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės tinkamas įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač didelį dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas, įvertinęs paminėtus kriterijus, tinkamai nustatė bausmės rūšį ir jos dydį. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nustatydamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, teismas įvertino tai, kad A. S. sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas. Ankstesniais nuosprendžiais (2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. rugsėjo 24 d.), kuriais A. S. teistas už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, bausmės vykdymas buvo atidėtas (BK 92 str.), tačiau nuteistasis, darydamas naujas nusikalstamas veikas, teismo pasitikėjimo nepateisino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus mėnesiui nuo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo. Už smulkaus svetimo turto pagrobimą baustas ir administracine tvarka (b.l. 61). Tai rodo, kad A. S. yra linkusi nusikalsti asmenybė, o padaryta nusikalstama veika yra dėsningas jo gyvenimo būdo padarinys. Pirmos instancijos teismas pripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei įvertino ją skiriant bausmę. Taip pat įvertino tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo paskirta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra didesnė, nei įstatymu numatytas šios bausmės rūšies termino vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kaip matyti, teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažindamas ją atsakomybę lengvinančia, todėl švelninti bausmę dėl jau įvertintos aplinkybės nėra pagrindo.
A. S. nusikalto neatlikęs Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos keturių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsniu ši bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Įstatymas numato du bendrinimo būdus – pilną ir dalinį. Teismas, parinkęs nuteistajam palankesnį dalinį bendrinimo būdą, prie griežtesnės – keturių metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, vieną arešto parą, prilyginęs vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 str. 1 d. 1 p.). Taigi, galutinė paskirta 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.
A. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl skirtos bausmės negalės padėti sergančiai motinai, o tėvui bus sunku vienam nudirbti ūkio darbus. Tačiau pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl minėti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas bausmę švelninti.
Kolegija daro išvadą, kad keisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.