- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-1420-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04290-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- F. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti 10 000 Eur žalos atlyginimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. spalio 3 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, dėl ko buvo susirgęs tuberkulioze. Tiek pareiškėjui būnant laisvėje, tiek atvykus į Lukiškių TI-K, pas pareiškėją nebuvo rasta plaučių tuberkuliozės. Tuberkulioze susirgo jau kalėdamas Lukiškių TI-K. Atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 6 mėnesius buvo priverstas gerti antidepresantus, dėl ko pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, sutriko bendravimas su artimaisiais. Pažymėjo, kad plaučių tuberkulioze susirgo dėl kalėjimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. birželio 17 d. Pažymėjo, kad skirstant asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.
Pažymėjo, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad pareiškėjo susirgimą tuberkulioze sąlygojo gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K. Taip pat, už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. spalio 3 d., prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalėjimo sąlygos, dėl ko pareiškėjas susirgo tuberkulioze, priteisimo.
2. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (Lietuvos vyriausiojo administrcinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjui kilo pasekmės (susirgo tuberkulioze), t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, darytina išvada, kad šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 17), tačiau iš esmės nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. (trejų metų laikotarpis nuo skundo teismui pateikimo).
3. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-82/2014). Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. CK 6.250 straipsnio prasme, vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-438-336/2012).
5. Pareiškėjas jo teisių pažeidimą sieja su tuo, kad būtent kalėjimas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, lėmė, kad pareiškėjas susirgo tuberkulioze. Pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad tuberkuliozė pareiškėjui buvo nustatyta jau jam kalint Lukiškių TI-K ir teismas šių aplinkybių nekvestionuoja, tačiau nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas tuberkulioze susirgo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nei skunde, nei su skundu nepateikė įrodymų, kad jis buvo laikomas įstatymų nuostatų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde iš esmės tik abstrakčiai nurodė, kad buvo laikomas nežmoniškomis, asmens garbę ir orumą žeminančiomis ir sveikatai pavojų keliančiomis sąlygomis, tačiau jokių konkrečių blogų sąlygų pareiškėjas nenurodė (neindividualizavo). Byloje taip pat nėra duomenų, ar sąlygos, kuriomis kalėjo pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi, o pareiškėjas buvo kalinamas būtent tokiomis sąlygomis. Byloje nėra jokių įrodymų, pvz. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos aktų, išvadų, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo pripažintos netinkamomis gyventi.
6. Pareigos pareiškėjui nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas, lėmusias jo teisių pažeidimą, kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neįrodė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas.
8. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. S. (F. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą