Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2022 m. birželio 12 d., nuo įvažiavimo į Lietuvos Respubliką momento, laikė turėdamas su savimi, žinomai netikrą Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys, 2022 m. birželio 13 d. apie 12 val. Lazdijų r. sav. Akmenių k. šį netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, pateikdamas jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams.

Liudytojas E. V. patvirtino, kad tarnybos metu, 2022 m. birželio 13 d. nuo 9.00 val. iki 20.00 val. kartu su jaunesniuoju specialistu E. R. vykdė tarnybą, pasienio ruože, vykdydamas nelegalios migracijos prevenciją bei kontrolę, vadovaudamasis patvirtintais rizikos profiliais, 2022 m. birželio 13 d. apie 12 val. Lazdijų r. sav. Akmenių k., kelio Lazdijai–Akmeniai 9-ajame kilometre, valstybės sienos ženklo Nr. 066 ribose, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad jį vairuoja D. K. Vairuotojo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, D. K. pateikė Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu. Atidžiau apžiūrėjęs pateiktą vairuotojo pažymėjimą nustatė, kad dokumentas galimai visiška klastotė. Vairuotojas D. K. pradžioje sakė, kad vairuotojo pažymėjimas tikras, vėliau pripažino, kad vairuotojo pažymėjimas netikras (t. 1, b. l. 22–25).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad pateiktas Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas D. K., kurio gimimo data ir vieta – (duomenys neskelbtini), pažymėjimas galioja nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2050 m. gegužės 12 d.; jis yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus: ne ant vertybinio polikarbonatinio pagrindo, o ant paprasto plastiko, atspausdintas ne poligrafiniu spaudos būdu, o spalvotu rašaliniu spausdintuvu, dokumentas neturi būtino, reikiamo lazerinio graviravimo elemento, neturi tikro optiškai kintančių dažų elemento, neturi tikrų holograminių elementų, neturi reikiamos ultravioletinių spindulių apsaugos, neturi tikros giljoširuotės ir vaivorykštinės spaudos elementų, neturi tikrų mikrotekstinių įrašų; dokumento numeris, asmens nuotrauka, asmens parašas, rekvizitų užpildymas atspausdinti ne termotransferine spauda, o spalvota rašaline spauda; visų išvardintų požymių pagrindu ir vertybinių dokumentų duomenų bazėje esančiu pavyzdžiu, duota išvada, kad Ukrainos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas piliečio D. K. vardu, yra netikras (t. 1, b. l. 12–13, 17–18).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).???

Atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kyla už vieną ar kelias alternatyvias veikas – už asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimą ar tokio suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo laikymo bet kurioje vietoje pradžios ir jo panaudojimo momento.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo 2021 m. gruodžio mėn. žinodamas, kad jis yra netikras ir Lietuvoje jį laikė nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. nuo 2022 m. birželio 12 d. Specialisto išvada patvirtina, kad D. K. turėtas vairuotojo pažymėjimas pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams dokumentams keliamus reikalavimus, rekvizitų užpildymas atspausdinti ne termotransferine spauda, jis neatitinka vertybinių dokumentų duomenų bazėje esančiu pavyzdžių ir todėl yra netikras. Liudytojas E. V. patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis šį netikrą vairuotojo pažymėjimą jam pateikė, norėdamas patvirtinti teisę vairuoti transporto priemones.

Vairuotojo pažymėjimas yra asmens teisę vairuoti tam tikras transporto priemones patvirtinantis dokumentas. Tokio netikro dokumento laikymas savo žinioje, pateikimas tarnybines funkcijas atliekantiems asmenims siekiant įrodyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, pripažintinas vairuotojo pažymėjimo laikymu ir jo panaudojimu BK 300 straipsnio kontekste. Tai reiškia, jog D. K., žinodamas, jog jo turimas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, sąmoningai laikė jį prie savęs, atsiradus būtinybei jį panaudojo pateikdamas dokumentus tikrinusiam pareigūnui, turėdamas tikslą patvirtinti jo teisę vairuoti transporto priemonę, vadinasi, siekė taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau minėta, nusikaltimas laikomas baigtu nuo suklastoto dokumento laikymo ir jo pateikimo momento. Įvertinus tai, pripažintina įrodytu, kad D. K. laikydamas vairuotojo pažymėjimą ir jį panaudodamas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinime nurodyta netikro dokumento laikymo data – 2021 m. gruodžio mėn., tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. gruodžio mėn. D. K. vairuotojo pažymėjimą įgijo Čekijoje, vėliau laikė Austrijoje, į Lietuvą atvyko su juo tik dieną prieš jo sulaikymą, t. y. 2022 m. birželio 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsako tik asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos Respublikos vėliava ar skiriamaisiais ženklais (BK 4 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad D. K. netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė nuo 2022 m. birželio 12 d.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau teistas (t. 1, b. l. 93), baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, susijusių su užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimu, tačiau nuobaudų galiojimo terminas yra pasibaigęs (t. 1, b. l. 95–95), neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra (t. 1, el. b. l. 100–101). D. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad D. K. teisiamas pirmą kartą, anksčiau jokių pažeidimų, susijusių su netikrų dokumentų disponavimu nėra padaręs, todėl pripažintina, kad ši jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, o jo asmenybė nepasižymi dideliu pavojingumo visuomenei laipsniu. Įvertinus tai, pripažintina, kad švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas, bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis).

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad D. K. padarė vieną, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, jo veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė, jam kitoje valstybėje buvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones, todėl vairavimo įgūdžius turėjo, nebuvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir interesai, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors baustas administracine tvarka, tačiau šių nuobaudų galiojimas išnykęs. Atsižvelgus į tai, jam skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo nusikalstamais veiksmais nepažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant intensyvia priežiūra.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Laikas D. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 14 d. (dvi paros) (t. 1, b. l. 34–35) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

III. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių įtakos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir advokato darbo apmokėjimo

2022 m. birželio 14 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 5 000 Eur užstatas (t. 1, b. l. 77–80), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 139 straipsnio 3 dalis). Pradėjus bausmės vykdymą, 2022 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 140260 sumokėtas 5 000 Eur užstatas (t. 1, b. l. 80), grąžintinas užstato davėjai – N. A. (BPK 133 straipsnio 6 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei pagal jų pateiktą prašymą (t. 1, b. l. 19–20) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikta pažyma apie tai, kad dėl kaltinamajam teikta antrinė teisinė pagalba, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 60 Eur (t. 1, b. l. 128–129). Kaltinamasis turto neturi, jis nedirba (t. 1, b. l. 102–104), jo turtinė padėtis neleidžia jam pasikviesti gynėją pačiam, o jam nekalbant valstybine kalba, jis negali tinkamai pasinaudoti teise į gnybą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, D. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 14 d. (dvi dienas) ir nustatyti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 5 val. būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 5 000 Eur užstatą panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

5 000 Eur užstatą, sumokėtą 2022 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 140260, grąžinti užstato davėjai N. A.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Ukrainos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.