Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir nurodė, jog atsakovas uždraudė ieškovui važiuoti jo žemėje einančiu keliu, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. 2006 m. spalio mėn. atsakovas išarė buvusį kelią, kuriuo ieškovas bei jo šeimos nariai patekdavo į savo sodybą (namus), tuo sukeldamas daug nepatogumų, įvėlė į teisminį procesą, dėl ko ieškovas labai pergyveno ir dėl to pablogėjo sveikata, sukėlė ne tik fizinių, bet ir moralinių kančių. Nors Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-42-310/2007) iki teismo sprendimo priėmimo uždraudė atsakovui užsėti žemės dalį, kuri buvo ginčo objektas, tačiau atsakovas teismo sprendimo nepaisė ir suartą kelią užsėjo. Ieškovas, negalėdamas automobiliu parvažiuoti į savo namus, buvo priverstas nuomotis garažą pas kaimyną A. B., turėjo iki namų eiti pėsčiomis daugiau negu 1 km pagrioviu, kuris žiemą būdavo užpustytas ir sunkiai praeinamas. Norėdamas nuvažiuoti pas gydytojus į Zarasus, taip pat pagrioviu, per pusnis, o rudenį ir pavasarį per purvynus, turėjo eiti iki automobilio, palikto pas kaimyną. 2007 m. gegužės 23 d., eidamas per arimą prie savo automobilio, pargriuvo ir susižeidė kelio sąnarį bei blauzdą, kelio sąnaryje nuo sumušimo atsirado vanduo, kurį reikėjo traukti, blauzdoje atsirado kraujosrūvos. Dėl nurodytų aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui prašė priteisti 10 000 Lt. Taikytis su atsakovu atsisakė.

Ieškovas R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo B. K. 10 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovas B. K. 2006 m. spalio 26 d. užarė kelią į ieškovo sodybą, tuo savavališkai sunaikindamas buvusį kelią ir užkirsdamas galimybę patekti ieškovui į savo namus, kuriuose jis gyvena. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl kelio servituto nustatymo. Zarasų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-42-310/2007) uždraudė B. K. užsėti žemės dalį, kuri yra ginčo objektas, tačiau atsakovas piktybiškai nevykdė teismo nutarties ir suartą kelią užsėjo. Dėl to ieškovas rašė pareiškimą Zarasų rajono policijos komisariatui. Zarasu rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi B. K. buvo įpareigotas netrukdyti ieškovui naudotis ginčo keliu, kol bus priimtas sprendimas, tačiau atsakovas ir šios nutarties nepaisė, o buvusį kelią žiemos metu užkalė geležimis ir bėgiais. Būtent tokie piktybiški, savavališki veiksmai, teismo nutarčių nevykdymas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus. Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį ir nustatė kelio servitutą B. K. priklausančiame žemės sklype. 2010 m. rugpjūčio mėnesį geodezinius matavimus atlikęs darbuotojas pažymėjo teismo sprendimu patvirtintas servitutinio kelio ribas, sukaldamas medinius kuolelius (piketus). 2010 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas B. K. su savo žmona E. K. ištraukė kelio ribas žyminčius kuolelius. Dėl tokių piktybinių atsakovo veiksmų ieškovas parašė pareiškimą Zarasų rajono policijos komisariatui. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pirmas neleido atsakovui patekti per savo žemę į jo sklypą, yra nepagrįsta. Per ieškovo žemės sklypą, eina kelias tiesiai nuo pralaidos iki atsakovo miško sklypo Nr. 128. Šiuo keliu naudojasi ieškovas, taip pat juo naudojasi visi 8 turintys miško šioje upelio pusėje kaimynai. Nei vienas iš besinaudojančių šiuo keliu ieškovui dėl šio kelio pretenzijų niekada nekėlė. Ieškovas B. K. niekada nedraudė naudotis šiuo keliu, tačiau atsakovas norėjo važinėti į savo miško sklypą per ieškovo kiemą bei buvusią pievą, kurioje ieškovas pagal Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gegužės 11 d. išduotą leidimą Nr. 1-05-978 pasodino mišką. Teismo išvada, kad ieškovas atsakovui neleido patekti į jo mišką, yra nepagrįsta. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad jis negali patekti į savo mišką, todėl yra priverstas pirkti malkas, ir kad jam yra padaryta žala, nes ieškovo žemėje servitutas iki šiol nėra nustatytas. Apeliantas pažymi, kad civilinė byla Nr. 2-814-477/2009 pagal B. K. ieškinį nustatyti kelio servitutą ieškovo žemės sklype yra nutraukta 2009 m. gruodžio 23 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi, B. K. atsisakius ieškinio. Atkreiptinas dėmesys, kad B. K. prašė nustatyti kelio servitutą ne tam keliui, kuris eina tiesiai per pralaidą iki jo miško sklypo ir kuriuo ieškovas bei kiti 8 kaimynai naudojasi, taip pat šiuo keliu vykdomi miško traliavimo darbai, bet prašė nustatyti kelio servitutą pagal pateiktą 2009-09-25 kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtą kelią raide „S“, kuris eitų per ieškovo kiemą, kuriame yra sodybos tvora, bitidė, daržinė, auga obelys, o toliau per buvusią pievą, kurioje pagal leidimą pasodintos eglaitės. A. B. K. 2006 m. spalio 26 d. savavališkai suarus kelią į ieškovo sodybą ir neleidžiant buvusiu keliu nei eiti, nei važiuoti, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, tai jam kainavo ne tik teismines išlaidas ir laiko gaišinimą, bet taip pat ir didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškovas yra senas, ligotas žmogus, niekada su teismais neturėjęs reikalų, todėl labai pergyveno, kad, sulaukęs garbaus amžiaus, turi teistis su kaimynu. Tris metus ieškovas negalėjo naudotis privažiavimu iki savo namų, o tai sukėlė jam fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinės būklės pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl ir prašo teismo įvertinti atsakovo ieškovui padarytą neturtinę (moralinę) žalą.