Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. M., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, baustam administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. M. 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 10.50 val., parduotuvėje „RIMI“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, praėjo pro atsiskaitymo kasas nesumokėjęs už prekes, kurio vertė 2,61 Eur. Tokiu būdu, R. M. M. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, kurio bendra vertė – 2,61 Eur. Tokiais savo veiksmais R. M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu R. M. M. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad už prekes nesusimokėjo todėl, kad apie jas pamiršo.

Motyvuojamoji dalis

R. M. M. kaltė jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, UAB „RIMI LIETUVA“ direktoriaus pavaduotojos pareiškimu, apsaugos darbuotojos pareiškimu, pažyma/pakvitavimu prekių grąžinimo aktu, policijos vyriausiojos patrulės tarnybiniu pranešimu, ir kita bylos medžiaga.

R. M. M. veika atitinka ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – smulkiojo svetimo turto pagrobimo vagystės būdu – sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą R. M. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, į tai, kad pažeidimu asmeniui žala nepadaryta, kadangi prekė grąžinta į prekybos salę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. M. M. paskyrus ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su LR ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Esant šioms aplinkybėms, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretų administracinį teisės pažeidimą nuobauda gali būti skiriama.

Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog padarytas tyčinio pobūdžio administracinis teisės pažeidimas, pažeidėjas pagrobė nedidelės vertės turtą, kas veiką apibūdina kaip mažareikšmę. R. M. M. pripažįsta įvykdęs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidėjas yra garbaus amžiaus – 78 metų, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog būtent amžius galėjo įtakoti jo veiksmus, kadangi asmuo turėjo pinigų piniginėje ir pamiršo už prekes susimokėti. Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į byloje R. M. M. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, tai jog pasisavinto turto vertė mažareikšmė, žala nepadaryta, sunkinančių aplinkybių nėra, savo elgesį įvertino kritiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad LR ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos net ir minimalios nuobaudos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas, ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskiriant švelnesnę nuobaudos rūšį, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje sankcijoje minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 50 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

R. M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-4267-144/2015 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.