Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-25 · Byla Nr. ATP-99-530/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
ATP-99-530/2016
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00954-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-99-530/2016
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00954-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimų K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė

K. S. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 8 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodamas automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, nepasirūpino saugiu važiavimo greičiu, esant posūkiui į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į gyvenamojo namo Nr. 3 tvorą, bei ją apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 bei 222 punktų reikalavimus, todėl nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nustatytų pažeidimų padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. A2.6-1125-831/2015, dėstomojoje ir rezoliucinėje dalyse, rezoliucinę dalį išdėstant taip: “K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 35 € (trisdešimt penkių eurų) baudą.

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 950 € (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas baudas subendrinti ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę nuobaudą – 950 € (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.“

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde K. S. prašo palikti galioti nuobaudą tik už ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą, o už ATPK 130 str. 1 d. išteisinti, kadangi eismo įvykio dieną važiavo (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį O. V., buvo ankstyvas rytas, buvo tamsu, lauke lijo, dėl tamsaus paros meto ir oro sąlygų- lietaus - matomumas buvo blogas. Jautė, kad jo vairuojamą automobilį sumėtė posūkyje, tačiau, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste tvorą, tuo metu nepajuto. Sėdint automobilyje už vairo tvoros net nematyti, kadangi ji labai žema, mano, kad ji nesiekia net vieno metro aukščio, nepastebėjo, kad apgadino tvorą. Po parodymais pasirašė, nes pareigūnai įsakmiai teigė, kad K. S. meluoja ir matė, kad tvora apgadinta. Nežinojo, kaip elgtis ir pasirašė. Eismo įvykio metu apgadintos tvoros savininkams padarytą turtinę žalą atlygino, mano, kad tai galėjo būti kvalifikuojama kaip lengvinanti aplinkybė. Teisme nebuvo apklaustas kartu su juo važiavęs liudininkas P. R..

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

K. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015m. gruodžio 1 d. nutarimo ir 2015 m. gruodžio 5 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo, K. S. prašo palikti galioti nuobaudą tik už ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą, o dėl ATPK 130 str. 1 d. prašo išteisinti, t.y. neigia savo kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Teigia, jog jo vairuojamą automobilį posūkyje sumėtė, tačiau jis nepajuto, jog atsitrenkė į tvorą ir nepastebėjo, kad tvora apgadinta.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamus apylinkės teismo nutarimus, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. S. kaltės, padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamus nutarimus, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarimuose nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo bei panaikinti K. S. už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 130 str. 1d., padarymą skirtą nuobaudą.

Kaip matyti iš skundo, K. S. neneigia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2015 m. lapkričio 8 d. apie 7 val. jis buvo įvykio vietoje, kur nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, ko pasėkoje apgadino tvorą ir jo valdomą automobilį, tačiau neigia savo pasišalinimą iš įvykio vietos tuo aspektu, jog nepajuto, kad atsitrenkė į tvorą ir nematė, jog ją apgadino, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, toks apelianto argumentas laikytinas gynybos versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Tai, jog S. S. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, t.y. supratęs, jog sugadino svetimą turtą pasitraukė iš įvykio vietos, pagrindžia byloje esantys įrodymai. 2015m. lapkričio 8 d. apie 10.55 val. buvo gautas Vilkaviškio policijos komisariato pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvykęs techninis eismo įvykis, apgadinta namo tvora, kaltininkas pasišalinęs. Įvykio metu apgadinta: tvoros metalinis stulpas ir sulaužytas vienas medinis stovos skydas. Ant metalinio stulpo matėsi baltos spalvos dažų (b.l. 7). Eismo įvykio schema bei byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jo eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), yra sulaužytas tvoros skydas bei užfiksuotos transporto priemonės padangų žymės (b.l. 5-9), kurios atitinka automobilio O. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangų protektoriaus raštus. Ant minėto automobilio priekinio bamperio priekinės dalies yra rudos spalvos dėmė, panaši į dažų, toje vietoje matomas ir nežymus įlenkimas (b.l. 10-14). Taigi, įvertinus minėtus byloje užfiksuotus duomenis dėl tvoros sugadinimo masto ir automobilio apgadinimo pobūdį, akivaizdu, jog K. S. tvirtinimas, jog jis nepajuto, kad apgadino tvorą yra visiškai neįtikinamas, kaip ir tvirtinimas, jog sėdint už vairo tvoros beveik net nematyti, kadangi ji žema. Nepaisant ir pačių nepalankiausių oro ir matomumo sąlygų, tvora pagal savo gabaritus negali būti nepastebėta, net ir tamsoje, juolab, jog į ją atsitrenkęs automobilio vairuotojas sustojo. Be to, visiškai akivaizdu, kad tvora nėra kelio viduryje, todėl pamatyti sustoti privertusią kliūtį ir pajusti kontaktą, įvertinant, jog tvoros skydas lūžo pusiau, nereikia kokių nors ypatingų pastangų ar savybių, todėl teismo vertinimu, vairuotojo požiūris į apgadintą turtą yra susijęs išskirtinai su jo požiūriu į atsakomybę už padarytus veiksmus. Be to, būtina pastebėti ir tai, jog pats K. S. savo pirminiame paaiškinime prisipažino, automobiliui tapus nevaldomam, šis nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė automobilio priekiu į kairėje kelio pusėje esančio gyvenamojo namo tvorą, tvora pavirto, tačiau buvo išsigandęs ir iš įvykio vietos nuvažiavo, dėl šio įvykio kaltę pripažino (b.l.17), ir nors teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, neigdamas, jog pajuto kaip atsitrenkė į tvorą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais parodymais, nes jie neatitinka kitų bylos duomenų. Liudytoja J. U. nagrinėjant bylą teisme patvirtino, jog K. S., duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, paaiškino, kad nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsirėmė į tvorą, po ko pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje dėl minėtų liudytojos parodymų prieštaravimų neišreiškė ir juos paneigiančių paaiškinimų nenurodė (b.l. 33).

Įvertinus automobilio ir tvoros apgadinimo pobūdį ir įvykio aplinkybes, t.y. tai, jog K. S. esant posūkiui į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į gyvenamojo mano Nr. 3 tvorą bei ją apgadino, darytina vienareikšmė išvada, jog K. S. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, tai darė tyčia (nes suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos sąmoningai išvažiavo, nepranešė policijai ir pan.), t. y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog automobiliu O. V. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Pažeidėjas taip pat nurodo, jog teismo posėdyje liudytoju nebuvo apklaustas kartu su juo važiavęs asmuo P. R.. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tokius prašymus pažeidėjas būtų pateikęs pirmosios instancijos teisme, nors iš teismo posėdžių protokolų matyti, jog teismas klausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jis turi prašymų (b.l. 27, 33-34). Konstatuotina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl K. S. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kuris nustatytas ne tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais bet ir kitais byloje surinktais ir 2015 m. gruodžio 1 d. nutarime aptartais įrodymais, kurie teismui abejonių nekelia.

K. S. skunde taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neįvertino aplinkybės, jog jis apgadintos tvoros savininkams iki teismo posėdžio atlygino padarytą turtinę žalą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad V. P. 2015 m. lapkričio 19 d. raštu informavo teismą, jog žala atlyginta (b.l.25) bei tai papildomai patvirtino apeliacinės instancijos teismui 2015 m. gruodžio 6 d. paaiškinimu (b.l.46), nesutikti su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai motyvuose nurodė, kad nėra K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kadangi, kaip patvirtina minėtieji bylos duomenys, K. S. atlygino turtinę žalą, atsiradusią dėl sukelto eismo įvykio, todėl tai pripažintina K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).

Pagal ATPK 127str.2d. - Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ATPK 130str.1d. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30² str. nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Teismas skundžiamu nutarimu ir nutartimi K. S. skyrė pagal ATPK 127str.2d.- 35 Eur dydžio baudą, pagal ATPK 130str.1d. 950 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trims metams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klaidos procesiniuose sprendimuose gali būti ištaisomos priimant ne nutarimą ( kaip šiuo atveju priėmė teismas), o nutartį ABTĮ 94 str., tačiau sprendimo esmės tai nekeičia.

Kadangi pirmos instancijos teismas nebuvo pripažinęs K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ATPK 31 str. 1 d. 2 p., būtų pagrindas keisti jam paskirtos administracinės nuobaudos dydį švelninant jam paskirtas nuobaudas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu paskirtosios nuobaudos yra mažesnės nei sankcijos vidurkis, esant vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bei nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskirstosios baudos, bei minimalus sankcijoje nustatytas specialios teisės atėmimo laikotarpis yra adekvatus padarytam pažeidimui, todėl dar labiau švelninti paskirtąsias nuobaudas, nėra teisinio pagrindo.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir tuo pagrindu naikinti ginčijamą nutarimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis, taikė baudų apėmimo būdą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, baudų dydžių parinkimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo nutarimo motyvams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimas keistinas dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, kadangi skundžiamu nutarimu sumažinus paskirtosios nuobaudos- baudos dydį, liko nepakeista ši dalis. Kadangi baudos mokėjimas išdėstytas 13 mėnesių, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pabloginti nubaustojo teisinę padėtį, nesant dėl to skundo, todėl baudos -950 Eur mokėjimas išdėstytinas 13 mėnesių, pirmąjį mėnesį sumokant 74 Eur, o likusius 12 po 73 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutarė:

K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį pakeisti pripažįstant K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino turtinę žalą, atsiradusią dėl sukelto eismo įvykio(ATPK 31 str. 1 d. 2 p.).

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir baudos mokėjimo išdėstymą 13 mėnesių laikotarpiui, nustatyti jog pirmą mėnesį K. S. privalo sumokėti 74 Eur, o likusius 12 mėnesių mokėti kas mėnesį po 73 Eur.

Kitoje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė