Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas kaip kaltinamasis O. R. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę pripažįsta, tačiau visko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu to žmogaus nerado, todėl jis yra pasirengęs visikai pripažinti kaltę, kad būtų greičiau išnagrinėta byla ir sutrumpinta bausmė. Pinigus ėmė, tačiau to popieriuko nerašė. Nukentėjusysis per pažįstamus kreipėsi į kaltinamąjį dėl automobilio įsigijimo. Iš jo pinigus paėmė, tačiau įsigyti automobilio nesigavo. Tarėsi, važiavo, tvarkė popierius, bet iki galo padaryti visko nesigavo. Automobilis buvo Panevėžyje. Tas žmogus, per kurį kreipėsi nukentėjusysis, rado tą automobilį. Su nukentėjusiuoju kaltinamąjį supažindino kaimynas L. B.. Jie gal atėjo pas jį. Pinigus iš nukentėjusiojo ėmė dalimis. Kaltinamasis kažką tvarkė, bet nesigavo. Automobilio nenupirko, kažko nesigavo sutvarkyti. Imdamas pinigus iš nukentėjusiojo, neplanavo sukčiauti. Po to neturėjo galimybės jų grąžinti, susibarė ir nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Neatsimena, kada suprato, kad negalės grąžinti pinigų. Kada atsirado pažyma dėl pinigų paėmimo, neprisimena. Parašė gal kaip pasiteisinimą, kad negrąžino pinigų. Tuo metu turėjo daug įmonių. Užpildė kvito blanką ir padavė nukentėjusiajam. Įmonės pavadinimas UAB „M.“ iš galvos, nors galėjo išrašyti savo įmonės vardu. Kokia buvo sutarta automobilio kaina, neprisimena. Daugiau negu 5 tūkst. eurų. Tikslios sumos neprisimena. Automobilis gal 2011 metų pagaminimo. Avansą 440 eurų paėmė per tris kartus. Ar 2016-12-28 yra pinigų paėmimo data, neprisimena. Negali pasakyti, kodėl nurodyta 320 eurų, o ne 440 eurų. T. M. išgalvotas asmuo. Automobilis buvo gal su tranzitiniais numeriais, parvarytas iš užsienio. Nežino, kodėl to neįrašė. Kad toks automobilis buvo iš tikrųjų, galėtų patvirtinti nukentėjusysis arba B.. Jie matė šį automobilį, nuotrauka buvo internetiniame puslapyje. Kaltinamasis bendravo su tos įmonės, kuri pardavinėjo automobilį, vadovu. Jų bendravimas nesusiklostė. Turėjo pervesti pinigus, bet nepervedė. Datų, pinigų paėmimo vietų neprisimena. Negaliu pasakyti, ar kaltinamajame akte šie duomenys nurodyti teisingai. Mano, kad susitiko Pašilaičiuose, nes abu ten gyvena. 440 eurų civilinį ieškinį pripažino. Dėl savo veiksmų gailisi.

Teigė, kad bendravo su automobilio pardavėju, bet nesigavo, tuomet nutarė negrąžinti pinigų nukentėjusiajam. Pasielgė negražiai. . Nesugebėjo nukentėjusiajam visko paaiškinti, bet ne nuo pat pradžių norėjo jį apgauti. Nukentėjusysis ir B. taip pat bendravo su tuo žmogumi. Kaltinamajam kažkas nesigavo, nepaaiškino nukentėjusiajam, susipyko su juo ir policijoje atsirado pareiškimas. Negali pasakyti, ar jau žinojo, kad nesigaus, kai rašė kvitus. Nežino, kodėl kvite parašyta 320 eurų, o o ne 440 eurų. Kai susipyko su nukentėjusiuoju, visi pinigai jau buvo sumokėti.

Kvitą parašė, kai susipyko su nukentėjusiuoju. Su automobilio pardavėju iš tikrųjų kalbėjo. B. tuo metu girtas miegodavo. Kai susipyko, kaltinamasis parašė tą raštelį ir padavė nukentėjusiajam. Jis telefonu pradėjo jį įžeidinėti. Tada supyko ir pasakė, kad negaus pinigų, nieko nedarys, suaugę žmonės taip nedaro. Rašė raštelį, kad būtų ramiau, kad nukentėjusysis nevaikščiotų pas jį pinigų. Sakė, kad eitų į policiją ir išrašė kvitą.

Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 110), jis paaiškino, kad nieko neatsimena, gailisi. Ateina alkoholikas ir kalba nesąmones. Istorija su R. R. parodymuose greičiausiai išgalvota. Norėjo padėti, o išvertė viską kitaip. Nežino, kada sugalvojo parašyti pinigų priėmimo kvitą, gal tą dieną. Bandė nukentėjusiajam padėti, bet negrąžino pinigų. Tvarkė reikalus. Ar bet kuris automobilio pardavėjas gera valia sutiktų varyti parduodamą automobilį į Ukmergę. Pinigų neatidavė, bet stengėsi padėti. Ukmergėje buvo įmonės atstovybė. Dėl techninės apžiūros tarėsi kaltinamasis. Jeigu automobilis be lietuviškų valstybinių numerių, negalima jo įsigyti lizingu. Tai tvarko pati įmonė. Mano, kad ji dar yra. Neatsimena įmonės, su kuria tvarkė lizingo reikalus. Kaltinamojo dėka pusė Pašilaičių įsigijo automobilius. Kaltinamasis yra teistas, nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Kaltinamajam nėra jokio skirtumo. Nori greičiau atlikti bausmę, grįžti į šeimą. Teisingiausia jo pozicija yra tokia, kad paėmė pinigus, bet nenorėjo sukčiauti.

Apklaustas kaip įtariamasis O. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta. 2016 m. gruodžio mėnesį jo kaimynas B. L. paprašė padėti jo pažįstamui V. nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Jis buvo taip padėjęs pačiam B., nes turi tuo užsiimantį žmogų. Jis susitiko su V., kartu buvo ir B.. Pakalbėjo apie reikalą, tada jis paskambino R. R., kuris tokiais dalykais užsiima, ir pasakė, kad reikalinga pagalba bei davė V. telefono numerį. Kitą dieną jie su V. susitiko Pašilaičių mikrorajone, jis jam davė dokumentus, pasas, teisės buvo taip pat. Jis per daug nesigilino, nes apie tai, kokių dokumentų reikia, V. pasakė tas jo pažįstamas R. R.. R. naudojosi numeriu (duomenys neskelbtini). Jis V. jokio kvito nedavė ir jokių pinigų iš jo neėmė. Su R. kartu dirbo ir T., kurio nežino nei telefono, nei pavardės. Mašiną V. turėjo pasiimi iš Panevėžio. Jis turėjo kartu su V. nuvažiuoti į Panevėžį, nes B. to paprašė. Važiuoti turėjo kartu su R.. Kelionė vis atsidėliojo, nes V. vis su R. nesusitardavo ar dokumentų nesutvarkydavo. Kai viskas taip pradėjo strigti, jis siūlė V. važiuoti susitikti su R., bet V. nevažiavo. R. buvo perduota 300 ar 400 eurų, tiksliai nežino, neprisimena. Jis pats jokių pinigų iš V. R. neperdavinėjo. R. jam sakė, kad jis perves gautus pinigus V. į sąskaitą, nes kažkas ten jam nesigauna ar panašiai, tiksliai jam neaiškino. Jis gautą iš V. sąskaitą persiuntė R.. Kai V. pasakė, kad jis parašė pareiškimą policijoje, jis tada jam ir pasakė, kad tegul teismas priteisia tuos pinigus, tada ir sumokės, nes nesijautė kaltas, kadangi pinigus gavo R.. Paskutinį kartą su R. kalbėjo gal prieš porą mėnesių. Jis pats jo ieško, nes jis ir jam skolingas. Jis gyvena kažkur Gabijos gatvėje. Iš kur pas V. atsirado pinigų kvitas, nieko apie tai nežino. Visoje šitoje istorijoje jis yra tik tarpininkas tarp V. ir R., jokios naudos iš to neturėjo (t. 1, b. l. 110). 2017-12-12 apklaustas įtariamuoju parodė, kad jam praneštą įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis nenorėjo nieko apgauti, tiesiog nesuspėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, o nukentėjusysis per tą laiką kreipėsi į policiją. Gailisi, kad taip įvyko. Detalesnius parodymus duos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 114).

Apklaustas kaip nukentėjusysis V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iki įvykio kaltinamąjį gal žinojo iš matymo. Nukentėjusiajam reikėjo automobilio. Paskambino B., su kuriuo kartu dirbo, ir pasakė, kad jo kaimynas gali padėti įsigyti automobilį lizingu. Po kažkiek laiko nukentėjusiajam paskambino kaltinamasis, pasakė, kad galės padėti, reikės sumokėti 118 eurų. Pasakė, kad užvažiuos. Nukentėjusysis tuo patikėjo. Pinigų neturėjo, todėl pasiskolino iš žento. Su kaltinamuoju susitiko prie namų. Tai buvo prieš Kalėdas. Jis sakė, kad greitai bus automobilis. Kai kaltinamasis paskambino, sakė sutvarkys lizingo ir kitus reikalus. Jis tuo patikėjo. Kaltinamasis pasakė, kad reikės asmens dokumentų kopijų. Nukentėjusysis turėjo dar seną vairuotojo pažymėjimą. Šio pažymėjimo ir paso kopijas kitą dieną prie prekybos centro „Kubas“ perdavė kaltinamajam. Susirado parduodamą automobilį. Apie tai pasakė kaltinamajam. Jis įsipareigojo sutvarkyti lizingą. Nukentėjusiajam reikėjo tik sumokėti užstatą. Pirmo pokalbio su kaltinamuoju metu padavė jam 120 eurų. Kitą dieną jis paskambino ir pasakė, kad reikia nukentėjusiojo dokumentų. Padarė vairuotojo pažymėjimo ir paso kopijas ir padavė O.. Po kelių dienų bendradarbis L. B. pasakė, kad reikia sumokėti dar 320 eurų avanso. Jam paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad už jį sumokėjo 320 eurų. Susitiko adresu Buivydiškių g. 26, Vilniuje. Jis atvažiavo automobiliu. Pasakė, kad tiek pinigų neturi. Gali duoti tik 150 eurų. Kaltinamasis sutiko, paėmė pinigus, o jam davė kvitą. Sutarė, kad rytoj važiuos į Panevėžį paimti automobilį. Kartu važiuoti pakvietė žentą, V. K. ir važiavo susitikti su O.. Padavė likusius 170 eurų. O. pasakė, kad jam reikia dar kažkur nuvažiuoti. Jie jo laukė, bet nesulaukė. Tada suprato, kad apgavo, telefonas buvo išjungtas. Telefonu bendravo vėliau, nekeikė. O. žadėjo tvarkyti reikalus. Siūlė man vienam važiuoti pas T. M.. Nukentėjęs sakė, kad jo nepažįsta ir nevažiuos. 320 eurų turėjo būti avansas už parduodamą automobilį. Automobilis buvo surastas. Ieškojo su B. ir radome skelbimą „Autoplius“ . Jis su B. skambino pardavėjui ir jis jiems skambino. Tai buvo 2011 metų gamybos automobilis Nissan X-trail. Kaina buvo apie 10 tūkst. eurų, gal dar būtų nuolaida. Jie nieko nederino. Viską turėjo suderinti O.. Jam pasakė apie šį automobilį ne pirmo pokalbio metu. O. pasakė, kad viską sutvarkys, bet, kaip suprato, nieko nedarė. Ar nukentėjusiajam apie tai ką nors sakė, neprisiminė. Skambino į Panevėžį, klausė, ar pervestas avansas. Sužinojo, kad pinigai nepervesti, tikėjosi, kad dar perves. Su T. M. bendravo. Jo telefono numeris išsaugotas. Su T. M. bendravau prieš sumokant 150 eurų. Sakė, kad jis tos įmonės dėl lizingo atstovas. Sakė, kad reikia sumokėti 320 eurų, kad privažiuos O.. Pasakė, kad su savimi turiu tik 150 eurų. T. M. sutiko, pasakė, kad likusius 170 eurų nukentėjęs sumokės rytoj, kai važiuos pirkti automobilio. Kai O. jau buvo paėmęs iš nukentėjusiojo pinigus, suprato, kad pirkti automobilio nesiruošė. Jie susitikome prie BIGo. O. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į banką. Vėliau jam skambino, rašė, neatsiliepė. Vėliau skambino, sakė, kad nesigavo. Kaltinamasis vis žadėjo grąžinti pinigus arba važiuoti pirkti automobilio po Naujųjų metų, siūlė pačiam važiuoti pas T.. Į policiją kreipėsi maždaug metų viduryje, nes O. vis žadėjo grąžinti pinigus. Gerai neprisimena, kur susitiko. Atrodo, kad prie „Mandarino“ iš bankomato V. K. ėmė pinigus, gal 9-10 val. buvo kai K. nuėmė pinigus, juos padavė O..

Nukentėjusysis palaikė 440 eurų civilinį ieškinį, nes tiek sumokėjo kaltinamajam. Kai suprato, kad yra mulkinamas pradėjo įrašinėti telefono pokalbius, nuo gruodžio- sausio mėn., kai pinigai jau buvo sumokėti.

Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b 14), V. K. paaiškino, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos yra teisingesnės, nes tuo metu viskas buvo šviežia.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apklaustas liudytoju parodė, kad: 2016-12-23 jam paskambino kolega L. B. ir pasiūlė savo kaimyno paslaugas, kuris padėtų įforminti automobilio pirkimo lizingą, taip pat nurodė, kad reiks sumokėti apie 200-220 eurų mokestį. Po maždaug 10 min. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną vyras, prisistatęs O. ir nurodė, kad gavo jo telefono numerį iš L. B.. Jie susitarė, kad kitą dieną jis jam pateiks reikalingų dokumentų kopijas. Kitą dieną jie susitiko prie PC"Kubas" adresu Vilniuje, Žemynos g. 18, kur jis jam padavė savo vairuotojo pažymėjimo, LR paso kopiją. O. paėmė dokumentų kopijas ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas seno pavyzdžio ir jam reiktų naujesnio pažymėjimo. Jis parodė lapuką, kur nurodyta, kad VĮ Regitroje 2017 m. sausio mėnesį reiks atsiimti pagamintą naują vairuotojo pažymėjimą. O. nusifotografavo minėtą pranešimą. Taip jie išsiskyrė, Ol. minėjo, kad viskas bus sutvarkyta ir, galbūt, kitą dieną galės važiuoti ir pasiimti automobilį. Tą pačią dieną, vakare apie 18.00 val., O. jam paskambino ir pasakė, kad jis pats už jį sumokėjo 118 eurų ir, kad jis jam turi gražinti minėtus pinigus. Jie susitarė, kad jis privažiuos prie jo namų ir jis jam paduos pinigus. Jis atėjo prie jo namo laiptinės durų adresu Vilniuje, Medeinos g. 23, jis pas savo žentą A. Ž. pasiskolino 120 eurų ir išnešė į kiemą O.. Galbūt, kai perdavė pinigus, per langą galėjo matyti A. Ž., nes jų virtuvės langas išeina į kiemą, kur jis susitiko su O.. O.paėmė iš jo pinigus ir išėjo, jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą nepateikė. Po kelių dienų, greičiausiai 2016-12-28 darbe, L. B. jam pasakė, kad dar reiks sumokėti 320 eurų dėl jo norimo automobilio įsigijimo. Jis nurodė, neva tie pinigai bus pervesti automobilio, kurį jis ketino įsigyti savininkui. Jis pasakė, kad prie savęs grynais turi 200 eurų. L. pasakė, kad pabandytų pasiskolinti trūkstamus pinigus. Vėliau jam paskambino asmuo, prisistatė kaip įmonės UAB "M." darbuotoju T. M. ir patvirtino, kad reikia sumokėti 320 eurų perkamo automobilio savininkui. Vėliau jam paskambino O. ir pasakė, kad už jį užmokėjo 320 eurų, kad jis jam turi gražinti šiuos pinigus ir pasakė, kad ryt, tai yra 2017-12-29 galės važiuoti į Panevėžį ir pasiimti jo perkamą automobilį. Jis O. pasakė, kad šiuo metu yra darbe, jis pasisiūlė privažiuoti, jam nurodžius, kad prie savęs turi tik 200 eurų ir galėtų jam sumokėti 150 eurų, O. pasakė, kad gerai, privažiavo prie jo darbovietės adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 26, jis išėjo į kiemą ir padavė O. pinigus. Jis jam padavė pinigų priėmimo kvitą (minėto dokumento kopiją jis pridėjo prie pareiškimo). Pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 2016-12-28 O. R. sumokėjo UAB "M." atstovui T. M. 320 eurų. 2016-12-29 jie turėjo vykti pasiimti automobilio į Panevėžį. Jis paprašė savo kolegos V. K., kad nuvežtų jį. Taip pat paprašė jo, kad paskolintų 170 eurų, kuriuos turėjo perduoti O.. Jie su O. susitiko prie PC "Kubas", tačiau V. K. pasakė, kad grynais pinigų neturi ir reikės kažkur pavažiuoti iki SWED bankomato. Jie nuvyko prie PC "Mandarinas", adresu Vilniuje, Ateities g. 91, kur V. K. išsigrynino pinigus, ir padavė jam, o jis matant V. K. ir A. Ž., perdavė pinigus O.. O. pasakė, kad jo palauktų, nes jis turi skubiai kažkam sumokėti pinigus ir neva tada važiuos visi kartu pasiimti automobilio. Jie trise nuvažiavo prie PC "Bigas" adresu Vilniuje, Ukmergės g. 369, ir laukė O.. Tada jis atsiuntė trumpąją žinutę "as banke sedziu dar eiles akropli. visi dokumentai bus parosti 3 valandai tai kad vaziosim 13.30 isvazinesim as jus paimsiu pats". Tada 13.30 val. jis pats paskambino O.. Jis tą dieną nekėlė telefono ragelio. Vėliau jis jam kartas nuo karto parašydavo trumpąsias žinutes, vis žadėjo kitu laiku važiuoti pasiimti automobilio, tačiau taip jie automobilio ir nepasiėmė. Jis suprato, kad yra apgautas. Vėliau jam O. pasakė, kad jis savo pinigų ieškotų pas T. M., kurie yra jam perduoti. Jam pasakius, kad turimas jo telefonas išjungtas, O. atsiuntė kitą telefono numerį (duomenys neskelbtini). Tačiau skambinant šiuo telefono numeriu, jam nepavyko susisiekti. Tada jis per internetą pasitikrino įmonę, kuriai neva O. sumokėjo 320 eurų, ir pamatė, kad tokia įmonė neegzistuoja, bei nurodytas įmonės kodas pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini)- neegzistuoja. O. duomenys- O. R., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau prie tyrimo medžiagos galės pridėti jo ir O. pokalbių įrašus, taip pat susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis tarp jo ir O. (t. 1, b. l. 14).

Apklaustas kaip liudytojas L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su O. kalbėjo, kad bendradarbiui reikia automobilio. Jis pažadėjo padėti. O. suvedė su V., davė telefono numerį. Po kelių dienų V. pasakė, kad viskas bus gerai. Su juo ieškojo parduodamo automobilio, o kai rado, pasakė O. ir tam žmogui. Vėliau O. pasakė, kad kažkas nesigavo. Tas žmogus-automobilio pardavėjas jiems skambino. V. sakė, kad O. kažkiek sumokėjo, 320 ar 370 eurų depozitą. O. liudytojui sakė, kad reikės kažkiek sumokėti. Apie tai liudytojas pasakė V.. Sumų nežinojo. Automobilį rado prieš Naujuosius metus. O. pasakė ieškoti automobilio. Jie rado, sutarė, kad automobilis bus užregistruotas Regitroje. Tai tęsėsi apie mėnesį. O. buvo nurodyti automobilio duomenys. Tas žmogus nieko neaiškino. Tada nesigavo nupirkti automobilio. Jis skambino, o jie prašė palaukti. Su tuo žmogumi kalbėjo ofise. Jis būtų atvaręs automobilį į Ukmergę. Jie būtų važiavę paimti automobilio, bet buvo nesutvarkytas lizingas. Nebuvo su kuo apie tai kalbėti ir viskas. Apie pinigų sumokėjimą žino iš V.. Jis iš liudytojo skolinosi pinigų. Pardavėjas turėjo atvaryti automobilį iki Ukmergės, priregistruoti automobilį Lietuvoje. Su juo bendravo gal savaitę. Kai O. pasakė, kad jau bus galima pirkti automobilį, paprašė pardavėjo priregistruoti automobilį, atlikti techninę apžiūrą. Liudytojas su automobilio savininku bendravo. Atrodo, kad O. buvo duoti automobilio duomenys. Koks tai automobilis buvo, neprisimena. Rado per skelbimus. O. yra liudytojo kaimynas.

Apklaustas kaip liudytojas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. jo uošvis, gyvena atskirai. Žino, dėl ko nagrinėjama byla. Prieš porą metų uošvis norėjo įsigyti automobilį. Jis iš liudytojo skolinosi pinigų, paprašė važiuoti kartu pirkti automobilį. Kartu važiuoti turėjo dar kažkoks uošvio draugas. Liudytojas iš bankomato ėmė pinigų, kuriuos uošvis atidavė kaltinamajam O. R., pasakė, kad turi dar kažkokių reikalų ir išvažiavo. Jie kaltinamojo laukė, tačiau nesulaukė. Tas žmogus pasakė, kad kažkas nesigavo ir jie grįžo namo. Kas toliau vyko nežino. Žino tik tiek, kad uošvis nenusipirko automobilio, buvo apgautas. Iš liudytojo uošvis skolinosi 120 eurų. Tą dieną, kai žadėjo važiuoti pirkti automobilio, V. K. iš bankomato ėmė pinigus, kuriuos V.atidavė kaltinamajam. Jokio dokumento negavo. Pinigų sumos nežinau. Abu mokėjimai buvo tą pačią dieną. Liudytojas A. Ž. uošviui pinigus davė prie namų. Kitus pinigus jis gavo prie „Mandarino“. Viskas vyko iš ryto. 120 eurų uošvis sumokėjo prie namų, kai privažiavo kaltinamasis. Ką kalbėjo kaltinamasis su uošviu ir jo draugu, nežino. Uošvis su draugu kalbėjo, kad reikės paimti pinigų ir važiuos paimti automobilio.

Apklaustas kaip liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad V. ruošėsi pirkti automobilį ir paprašė liudytojo paskolinti pinigų. Kitą dieną liudytojas atvažiavo prie V. namų, atvežė 100 eurų. Pasakė, kad per mažai. Trūko gal 70 eurų. Nuvažiavome prie „Mandarino“. Iš bankomato paėmė dar 70 eurų. Visus šiuos pinigus V. atidavė kaltinamajam. Jis kažkur išvažiavo. Palaukėme 15-20 min. Skambino, bet jis neatsiliepė. Kilo įtarimas, kad apgavo. Gavo kažkokią informaciją, kad tą dieną nevažiuos pirkti automobilio. Prie BIG-o laukė gal 30 min. Nutarė, kad neverta ilgiau laukti ir nuvažiavo namo. Turėjo važiuoti į Ukmergę pirkti ar apžiūrėti automobilį. Liudytojas buvo pažadėjęs V. paskolinti pinigų. Susitiko Pašilaičiuose prie jo namų. Atėjo V. ir jis padavė 100 eurų, kuriuos jis, atrodo, atidavė O.. Matė jis stovėjo nuošaliau. Pasakė, kad mažai. O. mašiną pamatė prie „Mandarino“. Kiek laiko laukė O., neprisiminė, seniai buvo, bet kantriai laukė. Liudytojui atrodo, kad laukė virš valandos. Iš pradžių O. neatsiliepė, po to sakė, kad laukia banke „Akropolyje“, po to vėl neatsiliepė. K. sakė, kad jau viskas, galime važiuoti namo. Ar O. buvo perduoti automobilio duomenys, nežino.

2017-04-18 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto PK buvo registruotas V. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, jog 2016-12-23 jam paskambino L. B. ir pasakė, kad buvęs jos kaimynas gali greitai sutvarkyti lizingą automobiliui pirkti. Tas asmuo prisistatė O. R., gyvenančiu Medeinos g., nurodė savo telefono numerį, pasakė, kokių dokumentų reikia ir kad prieš šventes pareiškėjas galės pasiimti automobilį iš Panevėžio. Pareiškėjas perdavė O. R. visus reikalingus dokumentus, o vakare sumokėjo 120 eurų. Po to, jau po Kalėdų, gruodžio 29 d., jie visi turėjo važiuoti į Panevėžį. Kadangi pareiškėjas neturėjo automobilį, paprašė bendradarbio V. K., kad jis jį nuvežtų į Panevėžį ir paskolintų 320 eurų kaip avansą automobiliui pirkti. Paskolintus pinigus pareiškėjas padavė O. R., kuris nuvažiavo iš karto atseit tuos pinigus pervesti. Tada prasidėjo atidėjimai, kad rytoj, poryt, už valandos ir pan. Nuo to laiko pareiškėjas negalėjo nei nupirkti automobilio, nei susigrąžinti savo pinigų. Kadangi to automobilio jau nebuvo, o pareiškėjas įsigijo kitą, O. R. pažadėjo grąžinti pareiškėjui 440 eurų. Bet iki šios jų negrąžino. Prie pareiškimo V. K. pridėjo 2016 m. gruodžio 28 d. pinigų priėmimo kvito kopiją, kurio serija ABU, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3, 4).

2017-04-21 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė kompaktinę plokštelę su garso įrašais ir SMS žinutėmis (t. 1, b. l. 19), kurioje esantys įrašai buvo apžiūrėti, surašant 2017-05-26 apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje yra du segtuvai. Viename iš jų 176 garso įrašai, kurių padarytos stenogramos. Kitame 20 mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukų su trumposiomis žinutėmis, kurios atspausdintos ant atskirų lapų. Susipažinus su pokalbių turiniu matyti, kad juose kalba du asmenys, vienas nuolatos prašo grąžinti pinigus, kitas žada juos grąžinti, siūlo jų prašyti pas L., pas T.. Pirmasis vyras nurodo, kad T. telefonas išjungtas, antrasis nurodo, kad jis gali atsiųsti kitą T. telefono numerį. Pirmasis asmuo nurodo, kad dėl negrąžintų pinigų kreipsis į policiją. Antrasis vyras vis žada susitikti, pervesti pinigus, teigia, kad pinigai jau pervesti. Pirmasis asmuo teigia, kad jis jau policijoje ir rašys pareiškimą, tačiau jeigu grąžins jam pinigus pareiškimo nerašys. Pirmasis vyras teigia, kad, kad jeigu jis parašė pareiškimą, tai tegu policija ir tiria. Iš susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad jis užfiksuotas nuo 2016-12-29 iki 2017-04-19. Susirašinėjama su O. L. Kaimynu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (iš kaltinamojo O. R. anketinių duomenų lapo matyti, kad šis telefono numeris yra nurodytas kaip jo kontaktinis numeris). 2016-12-29 10:44 iš asmens vardu O. nukentėjusysis gavo žinutę, kad minėtas asmuo sėdi banke, dar eilės Akropolyje. Visi dokumentai bus paruošti 3 valandai, taigi važiuos 13:30, išvažinės, jis juos paims pats. 17:18 val. asmeniui vardu O. nukentėjusysis išsiuntė žinutę su klausimu „Kaip ten su tais pinigais?“. Vėliau nuo 2016-12-30 iki 2017-04-19 seka susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti nukentėjusysis stengiasi aiškinti su asmeniu, vardu O., dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Asmuo, vardu O., vis žada susitikti, žada grąžinti pinigus, nurodo skambinti asmeniui T., nurodo jo numerį. 2017-01-13 žada grąžinti pinigus, vis atidėlioja, žada susitikti kitą kartą. Nukentėjusysis 2017-03-31 nusiunčia asmeniui vardu O. sąskaitos numerį ir rekvizitus pavedimui padaryti, vėliau priekaištauja, kad nebuvo pervesti pinigai, asmuo vardu O. žada grąžinti pinigus. 2017-04-11 nukentėjusysis nurodo, kad jis eina į policiją, asmuo vardu O. keiksmažodžiu atsako, kad jis gali eiti kur nori, vėl žada atiduoti pinigus, vėl teigia, kad gali nurodyti kažkokio kito asmens duomenis, kad nukentėjusysis iš jo pinigus atsiimtų. , 2017-04-15 nurodo R. R. vardą pavardę, ir siūlo eiti į policiją. Nukentėjusysis reikalauja grąžinti pinigus, teigia, kad išlaidos nuo 440 gali išaugti iki 1000. Paskutinėje žinutėje nukentėjusysis dar kartą prašo grąžinti 440 eurų (t. 1, b. l. 21-59).

Apklaustas kaip specialus liudytojas ikiteisminio tyrimo meru R. R. paaiškino, kad apie nutarime apklausti jį specialiuoju liudytoju nurodytą įvykį jis nieko nežino, jis neužsiima jokiais automobilių pardavimais ar panašiais reikalais, todėl negali niekam žadėti surasti ar parduoti automobilį. O. R. jis pažįsta, maždaug prieš metus jis dirbo jo įmonėje picų kepėju, bet jam darbas nepatiko ir jis iš ten išėjo. Maždaug po metų, kai jis dirbo pas O. R., jis liudytojo vardu buvo paėmęs du ar tris kreditus be liudytojo žinios. Apie tai jis sužinojo, kai į namus atėjo laiškas apie įmokas. Mano, kad tai O. darbas, nes niekas daugiau liudytojo duomenų nežinojo. Dėl kreditų R. R. į policiją nesikreipė. Nuo to laiko jų santykiai sugedo, todėl liudytojas mano, kad O. R. specialiai jį apkalba. Jis niekam nežadėjo parduoti jokio automobilio, neturėjo su niekuo važiuoti į Panevėžį, jokių pinigų už tai nėra gavęs nei iš pirkėjo, nei iš O.. Asmens vardu T. M. liudytojas nepažįsta (t. 1, b. l. 80).

Iš 2017-10-27 specialisto išvados Nr. 11-1988(17), matyti, kad joje nurodoma, kad 2016-12-28 pinigų priėmimo kvite serija (duomenys neskelbtini)rankraštinius įrašus parašė O. R.. Šiame pinigų priėmimo kvite eilutėje „Sumokėjau“ O. R. vardu pasirašė O. R. (t. 1, b. l. 101-102).