- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-486-638/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės I. G. (toliau – ir atsakovė) 20 885,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 20 885,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (20 885,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės I. G. valstybei priteisė 470 Eur žyminį mokestį bei 6,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo formaliu vertinimu, ieškovė įrodė visas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėti atsakovės veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad atsakovė, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove dėl užimamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, išgrynino ir pervedė ieškovei priklausančias lėšas, nepateisintas jokiais buhalteriniais dokumentais 2) ieškovės paskaičiuota padaryta žala yra 20 885,00 Eur (CK 6.249 straipsnis); 3) ieškovės nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos; 4) atsakovės kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis ir 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
3. Teisme 2022 m. lapkričio 30 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 19 d. dieną jai buvo persiųstas sprendimas už akių. Nurodo, kad gyvena ir dirba N. K., apie ieškinį nieko nežinojo, negalėjo pateikti atsikirtimų, be to, nurodo, kad finansiniai dokumentai paimti dar 2018 metais ikiteisminio tyrimo tyrėjų bei nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla jos atžvilgiu. Nurodo, kad neturėdama dokumentų, kuriuos prašo išreikalauti, negali tinkamai atsikirsti. Prašė atnaujinti procesą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą, prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėja, deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą, turėjo pareigą elgtis rūpestingai - tikrinti gaunamą korespondenciją, o susiklosčius aplinkybėms, jog pareiškėja faktiškai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, galėjo šią aplinkybę išviešinti viešajame registre, tai leistų valstybės institucijoms žinoti apie kitą asmens buvimo vietą. Mano, kad, šiuo atveju, pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nėra aiškiai nurodžiusi aplinkybių, kurios gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei įrodymus, kurie patvirtintų šias aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nustatė, kad ieškinys teisme gautas 2022 m. rugsėjo 9 d. Atsakovei buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. spalio 25 d., paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Teismo pranešime atsakovei buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsiliepimo pateikimo terminas baigėsi 2022 m. lapkričio 14 d. Prašymas pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą nebuvo gautas. Teismas 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuris 2022 m. lapkričio 15 d. išsiųstas atsakovei. Teismas 2022 m. lapkričio 30 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą už akių ir bylą atnaujinti. Teismas nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl atsakovei per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės nurodytu adresu(duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad ji nuolat gyvena ir dirba N. K., nors, beje, darbo sutartyje nurodytas tas pats adresas(duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir E. S. teisės aktų nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų nepavykus įteikti ir išreikalavus duomenis iš VSDFV bei minėto Gyventojų registro, iš kurių buvo matyti, jog atsakovė nedirba, nėra išvykusi į užsienį (nenurodžiusi kito adreso), procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas vertino, kad byloje nesant duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, teismas sprendė, kad formaliuoju procesiniu aspektu, nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikdama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą pateikė rašytinius įrodymus: darbo sutartį bei būsto nuomos sutartį, sudarytą pusmečiui (jau pasibaigė). Jokių kitų įrodymų, kodėl turėtų būti peržiūrėtas sprendimas už akių ir byla atnaujinta, pareiškėja (atsakovė) nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iš esmės nenurodė jokių aplinkybių dėl tarp ieškovės ir atsakovės kilusio ginčo, nenurodė ar sutinka su ieškiniu, ar sutinka iš dalies, nepaaiškino savo pozicijos iš kur susidarė skola. Atsakovė suprato ginčo esmę ir netgi šia savo teise naudojasi, taigi, savo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė į civilinę bylą pateikė vien tik siekdama vilkinti procesą bei teismo sprendimo vykdymą. Taip pat, sutiktina su ieškovės vertinimu dėl baudžiamosios bylos dokumentų išreikalavimo, jog išreikalavus dokumentus, bet vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog jie nepaneigia ieškovės ieškinyje išdėstytų ir teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, būtų galima sukurti prielaidas užsitęsti ginčo nagrinėjimui, padidinti proceso dalyvių ir teismo išlaidas bei laiko sąnaudos, taip pažeidžiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti teismo procesą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Nutartyje teigiama, kad teismo pranešimas atsakovei buvo įteiktas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tačiau nutartyje matomas prieštaravimas, nes pradžioje teigiama, kad pranešimas pateikti atsiliepimą buvo siunčiamas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o vėliau jau teigiama, kad pranešimas buvo įteiktas. Teismo nuoroda, kad darbo sutartyje ir nuomos sutartyje nurodytas atsakovės Lietuvoje deklaruotas gyvenamosios vietos adresas, nėra motyvas ir pagrindas, svarstyti ieškinį, kuris yra tinkamai neįteiktas. Visais atvejais darbdavys (užsienyje) prašo nurodyti gyvenamosios (galimos buvimo) vietos šalyje, kurios pilietis esi. Ieškovės atstovas, sutikdamas administruoti likviduojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir priimdamas ją savo žinion, turėjo susipažinti su Kauno apygardos prokuratūroje ir Kauno vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyboje esama ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš kurios akivaizdžia matomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Be to, valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registre, kol atsakovė buvo ieškovo direktorė, yra įregistruotas atsakovės elektroninio pašto adresas. Tačiau jokie elektroniniai laiškai nei iš ieškovės, jos atstovo ar teismo siunčiami nebuvo. Tokiu būdu tinkamai apie būtinumą pateikti atsiliepimą į ieškinį pranešta nebuvo, o formaliai sprendžiant įteikimo pagrįstumą iš esmės pažeidžiama atsakovės konstitucinę teisę į gynybą.
8.2. Esminis teismo konstatavimas, kad sprendimą už akių priėmimą lėmė tai, kad atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Neįmanoma pateikti atsiliepimą į ieškinį arba pateikti atsakymą, jeigu nežinai kas ir dėl ko reikalauja atsakyti ar/ir pateikti. Ieškovė, turėdama realiai galimybę pagal valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registre įregistruotą informaciją, teismui nepateikė atsakovės realių kontaktinių duomenų, pasielgė formaliai, tuo šiurkščiai pažeisdama teisę į gynybą.
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl apeliantei per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Byloje nesant patikimų duomenų, kad apeliantė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo per nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
9.2. Apeliantė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių pagrįstų įrodymų, taip pat nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo nepagrįstumą. Ieškovės vertinimu, nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovės nuomone, tokiais deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais samprotavimais, apeliantė siekia sau palankaus teismo sprendimo su galimybe išvengti dėl jos neveikimo kilusių neigiamų teisinių padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) apeliantei įteikus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Taip pat teismas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatė, kad nėra duomenų apie atsakovės darbovietę.
14. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad gyvena ir dirba N. K., apie ieškinį nieko nežinojo, negalėjo pateikti atsikirtimų. Atskirajame skunde taip pat nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registre, kol atsakovė buvo ieškovo direktorė, yra įregistruotas atsakovės elektroninio pašto adresas. Tačiau jokie elektroniniai laiškai nei iš ieškovės, jos atstovo ar teismo siunčiami nebuvo.
15. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į E. Ž. Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, procesiniai dokumentai atsakovei siųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti tinkamai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
18. Pažymėtina, kad tais atvejais kai adresatui nepavyksta įteikti dokumentų gyvenamosios ir darbo vietoje, ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė prašė, nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovės gyvenamosios ar darbo vietos adresais, įteikti juos viešo paskelbimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad procesinių dokumentų atsakovei realiai įteikti nepavyko, teismas turėjo bandyti įteikti kita CPK numatyta tvarka. Taip pat teismas galėjo pasinaudoti elektroninėmis įteikimo priemonėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė prie ieškinio pridėjo 2021 m. sausio 22 d. pranešimą Nr. 21-ING-01, kurį el. paštu 2021 m. sausio 26 d. siuntė atsakovei el. paštu(duomenys neskelbtini). Be to, Registrų centras Juridinių asmenų registro išraše yra nurodytas analogiškas atsakovės elektroninio pašto adresas. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė deklaravusi išvykimą į Nyderlandus.
19. Nagrinėjamu atveju pagal šios bylos duomenis bet kuriuo atveju neginčytina, kad realiai apeliantė apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota nė karto. Todėl neturėdama jokios informacijos apie teismo procesą, pradėtą prieš ją, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, dėl ko apeliantei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. Be to, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinį dokumentą šiuo atveju laikyti įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtų galima tik tada, kai prieš tai panaudoti realaus įteikimo būdai.
20. Šių argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas ar 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Patenkinti atsakovės I. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.