Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „P“ vadybininke, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. vasario 27 d., apie 12 val. 00 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - LTSA) vyriausiasis inspektorius R. V. sustabdė UAB „P“. priklausantį transporto priemonių junginį susidedantį iš vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KNAPEN“, valst. Nr. HD805, važiavusį maršrutu Likančiai, Utenos r., - Svėdasai - Anykščiai - Panevėžys, kurį vairavo Č. R. ir įtarus, kad transporto priemonė yra sunkiasvorė, nurodė važiuoti kontrolei iki gatvės šalia adreso Panevėžys, Pramonės g. 16. pasverti transporto priemonę. Č. R. atsisakė vykdyti LTSA vyriausiojo inspektoriaus nurodymą atlikti transporto priemonių junginio svėrimą naudojant ašines mobilias svarstykles, todėl svoris nustatytas remiantis kitais dokumentais: krovinio važtaraščiu, PVM sąskaita-faktūra, rezultatų ataskaita. Nustatyta faktinė transporto priemonės bendra masė 56,9 t su 0,03 t paklaida, tai 16,9 t su 0,03 t paklaida viršyta maksimali leidžiama bendra masė. Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. J. J., būdama UAB „P.“ atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad jos įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas Leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės. Tokiais veiksmais J. J. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 366 patvirtintų taisyklių 19.5 reikalavimus. Taip J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018-05-20).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. J. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo ginamoji J. J. surašius jai protokolą kaltę pripažino, tačiau kadangi ji neturi teisinio išsilavinimo, pasikonsultavusi su teisininkais, sužinojusi savo teise ir pareigas bei institucijos pareiga įrodyti jos kaltus veiksmus, nusprendė nesutikti su jai surašytu protokolu. Šioje byloje yra daroma nuoroda į kitą bylą, į vairuotojo Č. R. bylą, kuris yra pripažintas kaltu ir nubaustas būtent už tą pačią veiką, už kurią surašytas protokolas J. J.. Nusižengimo fabuloje yra kalbama apie J. J. kaltus veiksmus, tačiau nusižengimo sudėtis nėra atskleista. Tai, kad J. J. neužtikrino, kad vairuotojas vežtų tinkamą svorį, yra tik interpretacija. Vairuotojas būtent už tai ir buvo nubaustas. Pažeidimo padarymo metu J. J. buvo Klaipėdoje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad miškovežis buvo pakrautas Panevėžio rajone, tai yra kelių šimtų kilometrų atstumu nuo J. J. buvimo vietos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. J. būtų davusi privalomus nurodymus pakraunant krovinį. Šiuo atveju kaltas asmuo yra nubaustas ir nėra pagrindo bausti už tą patį nusižengimą ir kito asmens, kai jis jokių kaltų veiksmų nėra atlikęs, juolab, kad krovinys nebuvo vežamas iš UAB „P.“ teritorijos. Dėl šių priežasčių mano, kad nėra tikslinga taikyti atsakomybę J. J. ir prašo teismo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 459 straipsnio (redakcija įgaliojusi iki 2018-05-20) 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo, tai yra formalusis nusižengimas, kuris teisės normų pripažįstamas padarytu neįvykdžius teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. nagrinėjamu atveju vežėjo atsakingo asmens pareigos užtikrinti, kad vairuotojas nevažiuotų sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) be leidimo, viršijant didžiausiąją leidžiamą masę ir ašių grupės apkrovą; jo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, vadinasi, nagrinėjamu atveju pavojingas yra pats vežėjo atsakingo asmens veikimas ar neveikimas tyčios ar neatsargumo forma.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, kurių ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkte įtvirtinta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. J. kaltė dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2019-02-13 administracinio nusižengimo protokolu Nr. VKTI-ANR_P-280-2019, fotonuotraukomis, krovinio važtaraščiu ir transporto priemonių registracijos liudijimų kopijomis, PVM sąskaita – faktūra, rezultatų ataskaita, patikros sertifikatu, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio miesto rūmų teismo 2018-11-16 priimtas nutarimas, kuriuo vairuotojas Č. R. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 980 Eur bauda (b. l. 14-16) bei Panevėžio apygardos teismo 2019-02-01 nutartimi, kuria minėtas nutarimas paliktas nepakeistas (b.l. 4-6), kitais byloje esančiai duomenimis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nustatyta faktinė transporto priemonės bendra masė 56,9 t su 0,03 t paklaida, tai 16,9 t su 0,03 t paklaida viršyta maksimali leidžiama bendra masė. Vairuotojas Č. R. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 taisyklių 9 punktu, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas, vykdydamas minėto kodekso vežėjui nustatytą pareigą. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. buvo atsakinga už vykdytą krovinio vežimą, todėl ji privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų vairuotojui Č. R. vykdant krovinio pervežimą, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę., J. J. turėjo pareigą užtikrinti, kad vežant krovinį būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, todėl vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016) jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį.

J. J. atstovas advokatas teigia, jog kaltas asmuo yra jau nubaustas už tą patį pažeidimą, todėl antrą kartą už tą patį nusižengimą bausti UAB „P.“ atsakingą asmenį J. J. nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem) bei nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine lege).Tačiau kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad vieno iš subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina vadovo administracinės atsakomybės). Kadangi pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį tam tikrais įstatymų numatytais atvejais atsako ne tik vairuotojai, bet ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, o šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „P“ buvo vežėjas, o J. J. buvo atsakinga įmonėje už krovinių vežimo veiklą, todėl pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas, ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

Taigi išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. J., 2018-02-27 būdama atsakinga už krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalios leistinos masės. Šie veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 5 dalies sudėtį, nes bendra junginio masė viršijo didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. J. J. skirtina administracinė nuobauda. J. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės nusižengimo pobūdį. Teismas įvertina ir J. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis. J. J. yra dirbanti, duomenų, kad administracine tvarka bausta, byloje nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. J. ANK 495 straipsnio 5 dalyje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešis šimtus eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19097536239 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.