Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2015 m. vasario 6 d. apie 21.05 val., Naujojoje Akmenėje Žemaitijos gatvėje prie namo Nr. 4, kuriame yra prekybos centras „Norfa“, viešoje vietoje, veikdamas kartu su G. Š., S. V. bei mažamečiais M. V. ir D. M., D. M. paėmus prie pastato sienos buvusį pastatytą A. T. priklausantį dviratį „Minsk“, 30,00 eurų vertės, juo pasivažinėjus ir trenkus riedantį dviratį į pastato sieną, šiam nukritus ant žemės, jis tyčia, kartu su kitais, šokinėjo ir spardė dviratį kojomis ir taip jį sugadino, išmėtė ant žemės A. T. priklausančius daiktus, buvusius maišelyje ant dviračio bagažinės, ir taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Be to, A. V. nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2016 m. balandžio 9 d. apie 20.30 val., Akmenės rajone Sablauskių kaime Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžoje, konflikto metu vieną kartą spyrė J. S. per kojas, dėl ko šis suklupo ant kelių, ir kojos keliu vieną kartą spyrė į veidą, padarydamas J. S. nosies kaulų lūžį, sužalojimą, sukėlusį J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. teisme kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų nusikaltimų gailėjosi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su draugais žaidė krepšinį, po ko jis ėjo pasiimti džemperį. Kartu gatve ėjo draugai J. M. ir N. Š.. Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžoje įvyko konfliktas. Jis J. M., kuris ėjo priekyje, pašaukė pravarde „Maušai“, tuo metu nukentėjusysis J. S. pro šalį važiavo dviračiu. Jis pagalvojo, kad jis taip jį pavadino, todėl sukonfliktavo. J. S. jam trenkė pirmas, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tada jis trenkė J. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė per kojas, jis suklupo ir tada jam keliu spyrė į veidą. Paaiškino, kad jam sužalojimų nebuvo padaryta. Pripažįsta, kad nebuvo poreikio nukentėjusiajam spirti keliu į veidą. Paaiškino, kad spirdamas nesitikėjo, kad taip sužalos J. S., tik sudavęs smūgius, suprato ką padarė. Įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju J. S. susitaikė, susitarė, kad jis jam atlygins žalą, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nebereiškia. Nurodė, kad sutinka Šiaulių teritorinei ligonių kasai atlyginti 353,80 Eur padarytą žalą. Su institucija pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo padarytą žalą atlyginti per 7 mėnesius, kas mėnesį mokant po 40 Eur. Dėl 2015 m. vasario 6 d. padaryto nusikaltimo, kaltinamasis nurodė, kad gerai įvykio aplinkybių nebeprisimena, nes tai įvyko senai, taip pat neprisimena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsino kaltinamojo A. V. parodymus, 2015 m. rugsėjo 10 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 25–26 b. l.).

Pagarsinus parodymus kaltinamasis A. V. pavirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai nurodė, kad prisimena kaip spyrė į dviratį, nes matė kaip kiti gadina, šokinėja ant dviračio ir jis taip pat elgėsi. Nesitikėjo, kad dėl tokių veiksmų bus iškelta baudžiamoji byla, kils tokios pasekmės. Tuo metu buvo blaivus. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, pretenzijų nereiškė, dėl ko baudžiamoji byla buvo nutraukta.

Nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko, nes su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 str.):

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. T. nurodė, kad 2015 m. vasario 6 apie 21.00 val. jis savo dviračiu „Minsk“ atvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, esančios Naujojoje Akmenėje. Dviratį atrėmęs į parduotuvės pastato sieną, nuėjo į parduotuvę, o išėjęs iš parduotuvės rado savo dviratį numestą ant žemės, sulankstytomis ratų ašimis. Ant dviračio bagažinės buvęs maišelis su skalbiniais gulėjo šalia dviračio. Įtarė, kad jo dviratį galėjo sugadinti parduotuvėje buvę jaunuoliai, kurie jo apsilankymo metu kaip tik ėjo iš parduotuvės. Nepažįstami vaikinai, apgadinę jo dviratį, padarė 30 Eur turtinę žalą, tačiau dviratį jis jau susitvarkė ir civilinio ieškinio byloje nereiškia, vaikinams atleido (2 tomas, 14, 20–21 b. l.).

2015 m. vasario 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje, Žemaitijos g. 4, prie parduotuvės “Norfa”, joje ant žemės yra dviratis, kurio ratai sulankstyti, bei greta jo yra 2 maišeliai ir plastikinė dėžė (2 tomas, 13–18 b. l.).

2015 m. vasario 10 d. apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas parduotuvės „Norfa“ CD laikmenoje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog parduotuvės šiaurinėje pusėje matosi įėjimo durys, o greta jų prie laiptų į sieną atremtas dviratis. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip iš parduotuvės išeina šeši jaunuoliai ir vienas jų pribėga prie į sieną atremto dviračio, užsėda ant jo ir ima važiuoti, po to apgręžia dviratį ir nuo jo nušokęs tyčia trenkia į parduotuvės sieną. Iš parduotuvės išėjus dar trims jaunuoliams, vienas jų prieina prie nuvirtusio dviračio ir ima jį trypti, netrukus trypti dviratį ima ir kiti ten buvę jaunuoliai. Vienas jų dviratį pakelia, bet tuoj pat vėl nuverčia ant laiptų kampo. Jaunuoliai trumpam pasišalina, tačiau netrukus grįžta ir vėl ima trypti ir lamdyti dviratį (baudžiamoji byla Nr. N1-196-1008/2015, 52–53 b. l.).

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. nurodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes įvykio metu buvo neblaivus. Prisimena, kad 2016 m. balandžio 9 d. apie pietus jis atėjo pas draugą A. M., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.00 val. Sablauskių kaime jis ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, kas vyko vėliau tiksliai neprisimena. Manė, kad A. V. jį sumušė Sablauskių kaime prie parduotuvės „Aibė“, bet iš kitų žmonių kalbų vėliau sužinojo, kad jį sumušė Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžoje, netoli jo namų. Kuo A. V. jam trenkė, negali pasakyti, nepamena. Nuo smūgio nugriuvo ant žemės, atrodo, buvo praradęs sąmonę. Kai atsikėlė, A. V. nebebuvo. Kitą dieną jam brolis pasakojo, kad 2016 m. balandžio 9 d. vakare iš kažko gavo SMS žinutę: „mes jį iškinkėm, eik jį pasiimti“. Kas šią žinutę rašė, jis nežino. Ryte atsikėlęs pamatė, kad jam patinusi ir prakirsta nosis. Dėl sužalojimo niekur nebūtų kreipęsis, jei ne po kelių dienų, t. y. 2016 m. balandžio 14 d. iš nosies nebūtų pradėję stipriai kraujuoti. Mama iškvietė greitąją pagalbą, jį išvežė į ligoninę. Jam buvo padarytos dvi nosies operacijos. Dėl sumušimo jam padaryta 200,00 eurų turtinė žala (1 tomas, 17–18 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. Š. nurodė, kad tiksliai dienos nepamena, žino, kad tai buvo 2016 m. balandžio mėn., jis su draugu J. M. Sablauskių kaime mokyklos teritorijoje žaidė krepšinį. Tiksliai laiko negali pasakyti, bet tai galėjo būti apie 21.00 val., jis su J. M. iš mokyklos teritorijos išėjo, ėjo į namus pas J. M.. Jiems einant netoli Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžos, jiems už nugaros ėjo A. V., kuris pašaukė „ei, Maušai“, taip vadina J. M., tokia yra jo pravardė. Kaip tik tuo pat metu dviračiu pravažiavo J. S., kuris pavažiavęs apie 20 metrų apsisuko ir privažiavo prie A. V.. Jis su J. M. paėjo nuo jų į šalį kokius 5 metrus. Tarp J. S. ir A. V. įvyko žodinis konfliktas. Jis girdėjo, kaip J. S. siūlė A. V. į galvą, A. V. atsakė, kad pirmas nedės, kodėl jis turėtų dėti. Girdėjo, kaip A. V. J. S. siūlė važiuoti namo, nes yra girtas. Priėjo ir jis prie jų, sakė, kad J. S. ramintųsi, bet šis į jį net dėmesio nekreipė, tada jis vėl nuo jų atsitraukė. J. S. elgėsi agresyviai ir pats pirmas kumščiu trenkė A. V. į šoną, į kurį šoną, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai, jis net nesitikėjo, kad vaikinai susimuš. Matė, kad J. S. ir A. V. susikibo, J. S. kliuvo iš alkūnės A. V. į nosį. Tada A. V. trenkė J. S. per kojas ir šis atsiklaupė ant kelių, tada dar A. V. klūpinčiam J. S. iš kelio trenkė į veidą. Po to smūgio J. S. nugriuvo ant savo dviračio. Tada A. V. nuo J. S. atsitraukė, daugiau smūgių nesudavė. Jis su J. M. priėjo prie J. S., pamatė, kad šiam iš nosies bėga keli kraujo lašai, patraukė į šoną, nes šis gulėjo ant pagrindinio kelio. Po to J. M. paskambino ar parašė SMS žinutę J. S. broliui, kad šis ateitų pasiimti savo brolio. Jie J. S. brolio nelaukė, J. S. paliko kelkraštyje (1 tomas, 54–55 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. M. nurodė, kad tiksliai dienos nepamena, žino kad tai buvo 2016 m. balandžio mėn., šeštadienis. Jis su draugu N. Š. Sablauskių kaime mokyklos teritorijoje žaidė krepšinį. Tiksliai laiko negali pasakyti, bet tai galėjo būti apie 21.00 val., jis su N. Š. iš mokyklos teritorijos išėjo, ėjo į jo namus. Jiems einant netoli Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžos jiems už nugaros ėjo A. V., kuris pašaukė „ei, Maušai“. Taip A. V. pašaukė jį, nes tokia yra jo pravardė. Kaip tik tuo pat metu dviračiu pro juos pravažiavo J. S., kuris pavažiavęs apie 20 metrų apsisuko ir privažiavo prie A. V.. Turbūt J. pagalvojo, kad jį „Maušu“ pavadino. J. S. buvo stipriai išgėręs. Jis su N. Š. paėjo nuo jų į šalį kokius 5 metrus. Tarp J. S. ir A. V. įvyko žodinis konfliktas. Girdėjo, kad jie kažką vienas kitam sakė, bet tiksliai nepamena ką. Pirmas smūgį sudavė J. S., tik nepamena, kur A. V. pataikė, gal į nosį, nes po visko matė, kad ir A. V. iš nosies bėgo kraujas. Daugiau nieko negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai, nepamena, kaip A. V. trenkė J. S. į veidą, lygtai iš kojos spyrė, tiksliai negali pasakyti. Po A. V. smūgio į veidą J. S. nugriuvo ant savo dviračio. Tada A. V. nuo J. S. atsitraukė, daugiau smūgių nesudavė. Jis su N. Š. priėjo prie J. S., pamatė, kad šiam iš nosies bėga keli kraujo lašai, patraukė jį į šoną, nes šis gulėjo ant pagrindinio kelio. Po to jis paskambino J. S. broliui M. S. ir pasakė, kad ateitų pasiimti savo brolio. Jie M. S. nelaukė, J. S. paliko kelkraštyje (1 tomas, 57–58 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. nurodė, kad J. S. yra jo brolis, jie kartu gyvena pas tėvus Akmenės rajone Sablauskių kaime (duomenys neskelbtini). 2016 metų balandžio mėn., tiksliai datos neprisimena, jis buvo namuose, o brolis J. S. buvo išėjęs pas draugą. Apie 21.00 val. jis iš N. Š. ar J. M. gavo trumpąją SMS žinutę, kurioje buvo parašyta, kad jis ateitų pasiimti savo brolio, kuris yra suspardytas. Jis, perskaitęs tokio turinio žinutę, greitai išėjo iš namų. Išėjęs ant pagrindinio kelio pamatė, kad dviračiu parvažiuoja brolis J. S.. Kai brolis privažiavo prie jo, pamatė, kad brolio veidas kruvinas. Jis pasiteiravo, kas broliui atsitiko, kas jį sumušė, brolis atsakė, kad jį sumušė A. V.. Po to brolis nuėjo miegoti, nesiskundė, kad skauda nosį. Kitą dieną matė, kad broliui yra patinusi nosis, jis galvojo, kad patinimas greitai praeis, tačiau po kelių dienų broliui iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas, todėl mama iškvietė greitąją pagalbą, kuri J. S. išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę (1 tomas, 51–52 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2016 m. gegužės 16 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. nustatytas nosies kaulų lūžis, kuris padarytas 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2016-04-14. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, J. S. nustatyto kūno sužalojimo padarymo galimybė ir griuvimo metu nėra atmetama. J. S. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26–27 b. l.).

2016 m. birželio 15 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Akmenės rajone Sablauskių kaime Žaliosios ir Pievų gatvės sankryža (1 tomas, 8–11 b. l.).

Veikų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu).

Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei jo priedu – foto lentele Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu. Todėl byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. V. kartu su kitais jaunuoliais viešoje vietoje šokinėdamas ant prie parduotuvės palikto nukentėjusiajam A. T. priklausančio dviračio, jį spardydamas ir tokiu būdu dviratį sugadindamas, įžūliais ir vandališkais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu), numatyto nusikaltimo požymius.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino aplinkybes, kad jis 2016 m. balandžio 9 d. apie 20.30 val., Akmenės rajone Sablauskių kaime Žaliosios ir Pievų gatvių sankryžoje, konflikto metu vieną kartą spyrė J. S. per kojas, dėl ko šis suklupo ant kelių, ir kojos keliu vieną kartą spyrė į veidą. Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos eksperto pateikta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Aptarti įrodymai iš esmės yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo J. S., liudytojų N. Š., J. M., M. S. parodymais, esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes, A. V. padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina, kad nusikaltimo metu nukentėjusysis J. S. buvo neblaivus ir savo veiksmais prisidėjo prie konflikto kilimo.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimus padarė būdamas neteistu (1 tomas, 36–37 b. l.), nebaustas administracine tvarka (1 tomas, 65–66 b. l.), dėl 2015 m. vasario 6 d. A. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 2015 m. spalio 27 d. ikiteisminis tyrimas kaltininkui A. V. ir nukentėjusiajam A. T. susitaikius nutrauktas, A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, tačiau 2016 m. lapkričio 25 d. šis tyrimas atnaujintas, nes A. V., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą (2 tomas, 1–2, 33–35 b. l.). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje, priklausomybių ligų registre neįrašytas (1 tomas, 71 b. l.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu nusikaltimai yra spontaniško pobūdžio, neplanuoti, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo ir socialinė taika jau yra atkurta, teismo vertinimu, bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu) ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių rūšių– laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis J. S. teismo posėdžio metu pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo pareikšto civilinio ieškinio nebepalaiko, nes su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiojo 2016 m. birželio 6 d. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusiajam išaiškintina, kada pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš A. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 335,80 Eur už nukentėjusiojo J. S. gydymą (1 tomas, 30–31 b. l.). Kaltinamasis teismui pateikė 2016 m. gruodžio 23 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria geranoriškai su Šiaulių teritorine ligonių kasa susitarė dėl žalos atlyginimo ir prašė ją patvirtinti. Pateikta sutartis atitinka įstatymų reikalavimus, todėl tvirtintina, o procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nusikaltimo metu) ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, A. V. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 45 (keturiasdešimt penkias) valandas per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 45 (keturiasdešimt penkias) valandas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

J. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti nukentėjusiajam J. S., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Patvirtinti A. V. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus R. M., veikiančio pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos nuostatus, patvirtintus Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1K-8 (su vėlesniais pakeitimais), 2016 m. gruodžio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 335,80 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuria A. V. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 7 (septynis) mėnesius nuo 2017 m. sausio 1 d., pirmąjį mėnesį sumokėdamas 53,80 Eur (penkiasdešimt trys eurai 80 ct), kiekvieną kitą mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 47,00 Eur (keturiasdešimt septyni eurai 00 ct) ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti A. V. 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.