- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-601-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. T., A. T., J. T.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
dalyvaujant ieškovui R. T., ieškovų atstovui adv. Andriui Kremensui, atsakovui M. B., jo atstovei adv. Sabinai Petraškaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T., J. T. ir R. T. ieškinį atsakovui M. B. dėl žemės sklypo sutvarkymo išlaidų ir negautų iš sklypo pajamų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. T., J. T. ir R. T. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami iš atsakovo M. B. priteisti jiems solidariai apynyno įrangos pašalinimo 2007 m. darbų išlaidas 3832 Lt, apynyno įrangos pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo darbų kainą 2009 m. – 8588 Lt, negautas 2007 metais pajamas 21 379,68 Lt, atsakovo turto saugojimo kainą 2000 Lt, žyminio mokesčio išlaidas 1073,99 Lt, viso 35 799,68 Lt. Nurodė, jog atsakovas 2002-05-20 pirkimo-pardavimo sutartimi su likviduojama žemės ūkio bendrove „Tėviškė“ įsipareigojo savo jėgomis atlikti stulpų nugriovimo ir išvežimo darbus, taip pat sutvarkyti žemės sklypą, kad jis būtų tinkamas naudoti žemės ūkiui, bet įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas R. T. ne kartą ragino atsakovą viską sutvarkyti. Pažymėjo, jog ieškovai bendrai vykdo žemės ūkio veiklą nuomojamame žemės sklype, kuriame buvo rasti atsakovo gelžbetoniniai stulpai, vielos, apynyno konstrukcijos tvirtinimo pamatai, trukdantys naudoti žemės sklypą pagal paskirtį. 2007 metų gegužės mėnesį iš žemės sklypo buvo išvežti ir pas ieškovą R. T. padėti saugoti 69 stulpai, o ieškovų žemės sklype reikia atlikti tokius darbus: surinkti ir išvežti vielas, užlyginti duobes, kurios liko po stulpų griovimo, iškasti ir išvežti tvirtinimo pamatus. Dėl atsakovo prievolės neįvykdymo ieškovai negalėjo žemės sklypo naudoti žemės ūkio paskirčiai 2007-2008 metais ir uždirbti pajamas, todėl patiria nuostolius, negaudami pajamų už 21 379,68 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 2002-05-20 pirkimo-pardavimo sutartį jis nusipirko stulpus nugriovimui, jie buvo įkasti pusantro metro į žemę, sunkūs, sutvirtinti vienas su kitu plienine viela. Nurodė, jog per du metus stulpai su vielomis buvo išvežti, duobės išlygintos, liko neišvežta 110 stulpų, kuriuos sudėjęs laikė vienoje ir kitoje lauko pusėje prie keliuko. 2007 m. rugpjūčio mėn. atsakovas pasigedo stulpų. Policijoje sužinojo, kad 69 stulpus paėmė A. T., kuris žadėjo stulpus grąžinti. Nurodė, jog ieškovai pretenzijų nereiškė. Pažymėjo, jog pagal sudarytą sutartį savo įsipareigojimus įvykdė. Taip pat pabrėžė, jog ieškovų nuomos sutartis neįregistruota registre, todėl jie negali reikšti jokių reikalavimų iš nuomos sutarties atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovo atlyginti 600 Lt transportavimo išlaidų, 64 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokato paslaugas. Teismas nustatė, jog atsakovas pagal sudarytą 2002-05-20 pirkimo-pardavimo sutartį savo įsipareigojimus įvykdė, išskyrus tai, jog 69 vienetus stulpų paliko sandėliuoti sklypo pakraštyje. Pažymėjo, jog sutartyje nebuvo susitarimo dėl strypų ir jų tvirtinimo pamatų, taip pat kitų darbų, kuriuos nurodė ieškovai. Minėtus faktus patvirtino ir liudininkas. Teismas nurodė, jog ieškovė J. T. 2007 m. gegužės 5 d., sudarydama privačios žemės nuomos sutartį, žemės sklypą išsinuomavo tokioje būklėje, kokioje jis ir buvo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas atmetė ieškovų reikalavimus atsakovui dėl apynyno įrangos pašalinimo, taip pat dėl žemės sklypo sutvarkymo 8588 Lt išlaidų bei 21 379,68 Lt dydžio negautas pajamas už 2007-2008 metus. Teismas nustatė, jog ieškovai išvežė 69 vienetus atsakovui priklausančių metaliniu stulpų, kuriuo pagal sutartį buvo įpareigotas atsakovas tai padaryti. Ieškovai, įgyvendindami savo teises pagal privačios žemės nuomos sutartį į sklypą, patys įvykdė atsakovo prievolę išvežti stulpus iš žemės sklypo, todėl konstatavo, jog atsakovas LR CK 6.61 str. 1 d. pagrindu turėjo atlyginti už šį darbą, ieškovų prašoma už išvežimą suma – 3832 Lt buvo sumažinta iki 600 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. priimtą sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti pilnumoje, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi ir advokato atstovavimo išlaidas. Teismas, konstatavęs, jog ieškovai už atsakovą išvežė stulpus, ko pasekoje buvo priteista 600 Lt už išvežimą, pažeidė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nurodė, jog ieškovų žemės nuomos sutartis neįregistruota viešajame registre, todėl pagal LR CK 6.547 str. 2 d. nuostatas ieškovai negalėjo reikšti ieškininių reikalavimų nuomos sutarties pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui priklausantys stulpai gulėjo sukrauti J. T. nuomojamoje žemėje. Atliekant vietos apžiūrą nebuvo nustatytos tikslios nuomojamos žemės sklypo ribos, net pati žemės sklypo savininkė negalėjo nurodyti tikslių nuomojamos žemės sklypo ribų. VAVA atstovė pagal turimus žemės sklypų planus nurodė, kad stulpai buvo sukrauti per 100 metrų nuo ieškovų nuomojamos žemės. Teismas neatsižvelgė į apelianto parodymus, jog A. T. pasisavino iš ieškovo 110 vienetų stulpų, ko pasekoje yra iškelta civilinė byla. Teismo išvada, jog buvo išvežta 69 vienetai stulpų, suteikia A. T. galimybę nepagrįstai ginčyti pasisavintų stulpų kiekį kitoje byloje. Teismas neįsigilino į bylos esmę, nurodydamas, jog atsakovui priklausė metaliniai, o ne gelžbetoniniai stulpai. Ieškovai A. T. ir R. T. neįrodė savo teisinio suinteresuotumo byla, kadangi su nuomininke J. T. nebuvo susitarę įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai priėmė R. T. prie ieškinio pateiktus įrodymus, kadangi jie buvo pateikti neturinčio teisės dalyvauti byloje asmens.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą byloje palikti galioti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog į bylą buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, jog atsakovo stulpai buvo palikti ne jam priklausiančiame žemės sklype, trukdė ieškovams apdirbti žemę, todėl ir buvo ieškovų išvežti. Pažymėjo, jog žemės nuomos sutartis patvirtina asmenis, kurie turi teisėtą pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo. Taip pat pabrėžia, jog A. T. ir R. T. dalyvavo stulpų išvežime, todėl atsakovo argumentai dėl jų kaip proceso šalių netinkamumo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jam priklausantys gelžbetoniniai stulpai gulėjo sukrauti ieškovės J. T. nuomojamoje žemėje. Teisėjų kolegija tokį apelianto apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos Liteko, tarp šalių buvo nagrinėjama byla pagal atsakovo M. B. ieškinį atsakovui R. T., nagrinėjamoje byloje esančiam ieškovu, dėl žalos atlyginimo. Pastarojoje byloje įsiteisėjusiais Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi buvo konstatuota, kad ieškovas R. T. atsakovui priklausančius gelžbetonius stulpus pašalino iš išsinuomoto žemės sklypo. Minėtos teismų nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos nagrinėjamoje byloje, nes yra jos prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje (LR CPK 182 str. 2 p.), kadangi byloje dalyvauja tie patys asmenys, o ir ginčas buvo kilęs dėl tų pačių gelžbetoninių stulpų. Be to, minėtais teismų procesiniais sprendimais taip pat buvo pripažinta, kad atsakovas M. B. minėtoje byloje neįrodė, kad prie kelio buvo palikęs 110 gelžbetoninių stulpų. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovui priklausantys gelžbetoniniai stulpai gulėjo ieškovų nuomojamoje ir naudojamoje žemėje, o atsakovo nurodomi argumentai nepaneigia prejudicinių faktų. Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui priklausė metaliniai stulpai, neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi tai nėra esminė ginčo aplinkybė, o pirmosios instancijos teismo metalinių stulpų įvardinimas laikytinas formalia klaida, dėl ko negali būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas (LR CPK 328 str.).
Apeliantas nurodo, kad ieškovė J. T. 2007-05-05 sudarytos žemės nuomos sutarties nėra įregistravusi viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagal LR CK 1.75 str. 2 d., 6.478 str. 2 d. negalėjo šios sutarties panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir atitinkamai šios sutarties pagrindui reikšti ieškinį atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apelianto nurodomos LR CK 1.75 str. 2 d. ir 6.478 str. 2 d. numatytos normos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes jos gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai vyksta ginčas dėl tam tikro daikto, į kurį savo teises reiškia tiek nekilnojamojo turto nuomos sutarties neįregistravęs asmuo, tiek tretieji asmenys. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių pretenzijų į ieškovų naudojamą žemę nereiškia, gelžbetoninius stulpus jis buvo sudėjęs ir laikė svetimoje žemėje be tos žemės savininko ar kito teisėto valdytojo sutikimo, todėl turėjo suprasti, kad gali tekti atlyginti dėl to žemės savininko ar kito teisėto valdytojo patirtus nuostolius. Todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kas reiškia ieškinį atsakovui – žemės savininkai ar ieškovai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovės nuomojamos žemės savininkės leido jų žemėje laikyti gelžbetoninius stulpus. Priešingai, liudytoja apklausta žemės savininkė A. B., tuo pačiu būdama ir bendraturtės V. Z. globėja, nurodė, kad ji atsakovui skambino, reikalaudama sutvarkyti jos žemę ir nuimti stulpus. Dėl nurodytų motyvų atsakovo apeliacinio skundo minėtas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal LR CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad jie visi kartu bendrai vykdo žemė sūkio veiklą nuomojamame žemės sklype, taip pat kartu vykdė atsakovo stulpų pašalinimo iš žemės sklypo darbus. Tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl teisėjų kolegija pripažįsta šias aplinkybes įrodytomis (LR CPK 178 str.). Ieškovai bendrai patyrė atsakovo gelžbetoninių stulpų pašalinimo išlaidas, nors šias išlaidas apmokėjo ieškovas R. T., tačiau jas patyrė visų ieškovų interesais. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovai R. T. ir A. T. neturi teisinio intereso byloje, todėl negali būti ieškovais, todėl šį argumentą atmeta. Ieškovė J. T., būdama teisėta žemė sklypo nuomininke, ieškinį pareiškė kartu su kitais ieškovais, pripažindama tuo jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bendros veiklos vystymą. Kadangi ieškovai bendrai vykdė žemės ūkio veiklą, jiems veiklai vystyti trukdė atsakovo gelžbetoniniai stulpai, todėl jie visi turi teisinė interesą byloje, nes patyrė atsakovo stulpų pašalinimo išlaidas (LR CK 6.61 str. 1 d.). Atitinkamai dėl tų pačių motyvų teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo R. T. pateiktus į bylą įrodymus, nes ieškovas yra tinkamas ieškovas byloje. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija priteistos iš jo žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai juos įvertino. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, subjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, konkrečiai neįvardino, kuo toks subjektyvumas ir neišsamumas pasireiškė. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas subjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, jį patikslinant, kad ieškovams priteista 600 Lt suma yra priteisiama solidariai, nes ieškovai prašė priteisti iš atsakovo solidariai, o pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą tenkino, tačiau rezoliucinėje dalyje po nepažymėjo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 5,60 lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad iš atsakovo M. B. ieškovams A. T., J. T. ir R. T. priteistos 600 Lt transportavimo išlaidų, 64 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokato paslaigas, viso 1464 Lt, yra priteista solidariai.
Priteisti iš atsakovo M. B. 5,60 Lt (penkis kitus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.