Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Gemai Zapasnykienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Seimas 2007-06-07 įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01, 11 str. papildė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija). Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. (2002-04-23 redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 5 p. (2007-06-07 redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr.14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Pareiškėjos teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimą, jai nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 buvo neišmokėta 893,75 Lt priedų ir priemokų, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis (LR DK 186 str. 2 d.).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad darbo užmokesčio dalis už 2006 m. nebuvo išmokėta 2008 m., tokia situacija susidarė dėl to, kad atsakovas 2006 m. neteisingai vedė apskaitą, todėl 2008 m. turėjo perskaičiuoti darbo užmokestį. Vadinasi pareiškėja senaties termino nėra praleidusi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip Lietuvos valstybės atstovo, teigimu jis nėra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas, nes nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai 2006-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios taikant 70 procentų priedų ir priemokų ribojimą.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas (toliau - Statutas).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal šio straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai, t.y. priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų rūšys nustatytos Vidaus tarnybos statute. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Statuto nuostatas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams galėjo būti mokami priedai: už laipsnius (35 str.), kvalifikacines kategorijas (36 str.), stažą (37 str.). Priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 55 procentų pareiginės algos (36 str. 6 d.). Taip pat mokamos priemokos: už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu (38 str. 1 d. 1 p.); už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (38 str. 1 d. 2 p.); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (38 str. 1 d. 3 p.). Pareigūnams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos (38 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau vadovaujantis VTĮ 4 str. 2 d., jiems buvo taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, inter alia ir 23 str. 2 d., todėl šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respubliko Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a. b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą - vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinio pagrindo pripažinti, jog įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjai mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009-12-15 Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o teisės aktas pripažintas prieštaravęs Konstitucijai negalioja santykiams, atsiradusiems po minėto nutarimo paskelbimo, nėra (LVAT 2010-06-07 nutartis a. b. Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275; 2005-12-21 nutartis a.b. Nr. A1–438/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329; 2004-03-01 nutartis a.b. A12-219/2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5).

Iš teismui pateiktų Vilniaus AVPK suvestinių atsiskaitymo lapelių matyti, kad pareiškėjai O. K. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo 2007 m. gruodžio mėnesį neišmokėta – 365,39 Lt (už 2007 m. 2 ketvirtį – 274,42 Lt, už 2007 m. 3 ketvirtį – 90,97 Lt), 2008 metais pareiškėjai neišmokėta – 528,36 Lt (birželio mėn. – 24,58 Lt, rugsėjo mėn.: už 2006 m. 2 ketvirtį – 381,94 Lt, už 2006 m. 3 ketvirtį – 94,26 Lt, už 2006 m. 3 ketvirtį – 27,58 Lt), iš viso – 893,75 Lt suma (b. l. 7–10).

Atsakovų teigimu, pareiškėja praleido trejų metų ieškinio senaties terminą (DK 27 str. 2 d.) reikalavimų dalyje dėl darbo užmokesčio nepriemokos už 2006 metus priteisimo, t. y. dėl 503,78 Lt.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1839/2011).

Pareiškėja prašo priteisti 893,75 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už 2006-2008 metus. O. K. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo teismui padavė 2010-02-04 (b. l. 2–4), todėl pritaikius DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą, konstatuotina, kad pareiškėja turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio. Vilniaus AVPK 2012-04-05 raštu Nr. 10-S-6979 paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus AVPK viršininko 2008-09-25 įsakymu Nr. 10-TE-487 atsakovas 2008 metais papildomai apskaičiavo 2006 metų priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Priskaičius priemokų sumas už 2006 m. buvo pritaikytas ir 2006 m. darbo užmokesčio 70 procentų ribojimas. Apie 2006 m. priemokų už viršvalandžius priskaitymus bei perskaičiavimus dėl 70 procentų ribojimo, pareiškėja informuota 2008 m. spalio mėnesį jai įteikus atsiskaitymo lapelį už 2008 m. rugsėjo mėn. (b. l. 90). Atsakovo nurodytos aplinkybės bei suvestinės darbo užmokesčio už 2008 metus kortelės duomenys tvirtina, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjai buvo apskaičiuota: 622,68 Lt suma už viršvalandžius 2006 metų 2 ketvirtį (kodas 105); 129,36 Lt suma už viršvalandžius 2006 metų 3 ketvirtį (kodas 106), 302,13 Lt suma už 2006 metų 4 ketvirtį (kodas 107) bei pritaikytas 70 procentų ribojimas ir iš nurodytų sumą išskaityta 381,94 Lt (už 2006 metų 2 ketvirtį), 94,26 Lt (už 2006 metų 3 ketvirtį) ir 27,58 Lt (už 2006 metų 4 ketvirtį) (b. l. 9–10). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėja nėra praleidusi DK 27 str. 2 d. nustatyto ieškinio senaties termino reikalavimų daliai dėl 2006 metų darbo užmokesčio dalies (503,78 Lt) priteisimo, nes minėtos sumos pareiškėjai buvo atskaitytos iš 2008 metų rugsėjo mėnesį apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėja turi teisę į visą prašomą priteisti darbo užmokesčio dalies nepriemoką, o atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl dalies pareiškėjos reikalavimų yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas DK 298 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas DK 298 str. nuostatomis imperatyviai apribojama trejais kalendoriniais metais.

Atsižvelgiant į nurodytus pareiškėjai priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei byloje esančius duomenis apie jai neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b. l. 7–10), laikotarpį, už kurį pareiškėjai priteistina darbo užmokesčio nepriemoka, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma susidarė per laikotarpį neviršijantį trejų metų (DK 298 str.).

Pareiškėja reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo reiškia solidariai ir Vilniaus AVPK ir Lietuvos valstybei, kuri yra atstovaujama Vilniaus AVPK.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis a. b. Nr. A1–438/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329, ir kt.). Tokio pobūdžio ginčai, koks yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigą tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą, įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigūnas ėjo pareigas (LVAT 2010-06-07 nutartis a. b. Nr. A662-1735/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275; 2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1831/2011). Nenustačius objektyvių aplinkybių sąlygojančių kitokį ginčo teisinių santykių bei šių santykių dalyvių teisinį vertinimą, tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus AVPK.

Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose pateikta informacija, Atsakovas jame nurodytų sumų neginčija. Taip pat nenustatyta, kad Vilniaus AVPK už pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą dėl jai priklausančios darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, aptartą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas. Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato O. K. naudai priteistina dėl priedų ir priemokų ribojimo susidariusi 893,75 Lt suma (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendė:

pareiškėjos O. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. (duomenys neskelbtini), 893,75 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 75 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje).

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.