Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas, ieškinį atsakovei N. M. dėl turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo D. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo D. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškiniu, pateiktais rašytiniais įrodymais byloje – VĮ Turto banko raštu Anykščių rajono savivaldybės 1-ajam notarų biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro pateikta informacija, VĮ Registrų centro duomenimis apie asmenis, Testamentų registro išrašu, Nekilnojamojo turto registro išrašu, Integruota kliento informacija iš mokesčių administravimo informacinės sistemos, nustatyta, kad VĮ Turto bankas kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiajam A. V. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Po A. V. M. mirties liko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos, esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė N. M. kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės 1-ąjį notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo į pusę santuokos metu įgyto turto išdavimo. Nekilnojamojo turto registre N. M. įsiregistravo nuosavybės teises į turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsiradus papildomo turto (šiuo atveju piniginės lėšos, esančios AB (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitose), sutuoktinei išduodamas papildomas nuosavybės teisės liudijimas, apie tai notarė informavo N. M. raštu, tačiau atsakymo nebuvo gauta. A. V. M. ir N. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o A. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, todėl laikytina, kad piniginės lėšos įgytos palikėjo santuokos su N. M. metu. Testamentų registro duomenimis palikėjo A. V. M. sutuoktinė N. M. ir du jų vaikai V. M. ir K. M. palikimo atsisakė, o trečiasis vaikas D. M. į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tiek Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Piniginės lėšos sąskaitose, atidarytose A. V. M. vardu, įgytos santuokoje su atsakove N. M., todėl jos laikytinos bendru palikėjo ir jo sutuoktinės turtu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vienam iš sutuoktinių mirus, pasibaigė bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad palikėjo A. V. M. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra ½. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas, ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė byloje priešingos pozicijos neteikė, teismas nutaria nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268 straipsniais, 270–271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir atsakovė N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį iki A. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties valdė pinigines lėšas, esančias AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.