Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje,

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, el. paštas (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jis, 2025 m. gegužės 8 d., 20.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, naudodamas jėgą, ranka tempė R. S. už plaukų, po ko, vieną kartą delnu sudavė pastarajai į dešinį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą.

Iš įtariamojo E. S. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad su R. bendravo maždaug apie 1,5 metų, kartu negyveno. 2025 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., atvyko pas R. S. į namus, nes norėjo pasikalbėti apie jų santykius; tuo metu buvo blaivus. Namuose buvo ir R. draugė D.; jie visi trys pabuvo bute, pabendravo, o po to jis su R. susipyko. Supykęs ant R., jis dešine ranka pagriebė jai už plaukų ir patempė už jų žemyn, norėdamas, kad ji nurimtų ir jis galėtų ją pabučiuoti. R. jį atstūmė, todėl jis vieną kartą kairės rankos delnu sudavė R. į veidą; daugiau prieš ją nesmurtavo. Po visko, supratęs kas įvyko, jis atsitraukė nuo R. ir išėjo iš buto. Ar visa tai galėjo matyti R. draugė D., nežino. Po incidento praėjus kelioms dienoms jis R. atsiprašė, jie susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., ji su drauge D., išėjusios pro laiptinės duris, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė už jų stovintį E. S., kuriam yra surašytas SAA orderis nesilankyti jos namuose ir neieškoti su ja ryšių. E. tuo metu elgėsi adekvačiai, siūlėsi palydėti ją iki namų, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo joms iš paskos. Priėjusi prie savo buto durų ji atsisveikino su E. ir D., tačiau E. teigė, kad jam su ja reikia pasikalbėti ir laikė jos buto duris, neleisdamas jų uždaryti. Ji E. pasakė, kad su juo kalbėtis nenori, tačiau jis vis tiek įėjo į buto vidų. E. įėjus į butą ji paprašė D., kad ji liktų kartu su jais, D. įėjo į butą. E. nuėjo į balkoną, parūkė, reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad ji jam anksčiau iškvietė policiją, dėl ko jam buvo surašytas SAA orderis. Būnant bute ji paskambino savo vaiko tėvui E. A., kuris paskambino savo tėčiui A., kuris dėl įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jai pasakius E. išeiti iš buto ir pačiai einant išėjimo link, E. jai viena ranka sugriebė už plaukų, o kita ranka trenkė į dešinį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jai atrodė, kad E. norėjo jai dar kartą trenkti, tačiau D. jį sustabdė ir pasakė E., kad jis turi išeiti iš buto lauk kartu su ja. Jiems išėjus ji pasiliko bute ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų.

Iš 2025 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 20.42 val., iš Klaipėdos VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjui ką tik paskambino marti R. S. ir paprašė iškviesti policiją, nes pas ją į namus atėjo asmenys, kurie ją puola. 20.48 val. atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė R. S., kuri teigė, kad jos buvęs draugas E. S. laukė jos prie draugės D. laiptinės ir norėjo palydėti ją namo. E. S. palydėjo R. S. ir D. iki jos buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir įėjo į butą, kuriame kilo žodinis konfliktas dėl anksčiau kviestos policijos ir gauto orderio Nr. 0725000008284. R. S. teigimu, E. S. viena ranka griebė jai už plaukų, o kita ranka trenkė į dešinį skruostą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Ant R. S. veido dešinėje pusėje ant skruosto matėsi paraudimas. Vėliau po susidariusios situacijos R. S. paskambino savo pažįstamam A., kuris ir iškvietė policiją.

Iš 2025 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyksta pareigūnai, kuriuos pasitinka moteris, tyrimui žinoma kaip R. S., kuri nurodo, jog maždaug prieš 10 min. pažįstamas E. prieš ją fiziškai smurtavo, vieną kartą delnu trenkė jai į veidą. Moteris taip pat nurodo, jog E. yra skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis ir jis negali prie jos artintis.

Iš 2025 m. gegužės 8 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėta R. S., ant kurios dešinės pusės skruosto matomas paraudimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis E. S., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – R. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat jam ne kartą taikyta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą; svarbu įvertinti ir tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, pažeidęs jam žinomas smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygas, pagal kurias jam buvo uždrausta artintis prie R. S.. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimą, apribojantį jo galimybę nusikalsti pakartotinai, bei baudžiamojo poveikio priemonę, galinčią taisomai paveikti nuteistojo elgesį.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant jam bendrauti su R. S. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant jam bendrauti su R. S. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti tokioje programoje ir išklausyti visą vieną jos ciklą.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.