Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 40 parų arešto bausme, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-09-17 iki 2014-09-18 (dvi paros) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 17 d., 13.38 val. viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir patyčiomis, matant ir girdint kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: parduotuvėje kilus konfliktui su motina A. K., garsiai rėkdamas, išvadino ją žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais ir vieną kartą ranka sudavė A. K. į petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. K. ir aplinkiniams didelį išgąstį bei sumaištį, ir sutrikdė normalų parduotuvės darbą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, prašo tik sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

R. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nuteistasis nevedęs, jo paties teigimu, jis nedirba, darbo biržoj neregistruotas, nuo 2014-12-12 gydosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo priklausomybės alkoholiui, baustas administracine tvarka, tarp jų net 7 kartus už nedidelius chuliganizmus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat apeliantas anksčiau teistas 9 kartus už tyčinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu), bausmės vykdymo atidėjimu (taikytas net tris kartus), lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos prieš terminą BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti arešto bausmę, ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytoms po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad R. K. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. K. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas, subendrindamas apeliantui paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu paskirta bausme, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Nuteistasis skundu prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. 2015-06-29 Šiaulių apygardos teisme gautu prašymu nukentėjusioji A. K. taip pat prašo sušvelninti jos sūnui paskirtą bausmę nesiunčiant jo į kalėjimą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors R. K. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, kad jam net tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis padarė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio.