- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- I1-5610-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01376-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) (toliau tekste – ir pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI, atsakovės atstovas), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-11-27 jis ir dar trys asmenys, tuo metu buvę kameroje Nr. 241, buvo išvesti nusiprausti į dušą. Pareiškėjo teigimu, jam ir kitiems nuteistiesiems po dušo nusišluostant ir persirenginėjant Kauno TI pareigūnas pravėrė dušo duris ir juos stebėjo. Pareiškėjas nurodo, kad jis minėtam pareigūnui nurodė, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos mūsų teisė, tačiau pareigūnas stovėjo ir toliau stebėjo. Pareiškėjas nurodė, kad vėliau išėjus į koridorių kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas pareigūnas jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir grasino panaudoti fizinę prievartą. Kauno tardymo izoliatoriuje 2018-11-27 buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes Kauno TI pareigūnas jį įžeidė. Netinkamas Kauno TI pareigūno elgesys sukėlė jam moralinę žalą, todėl pareiškėjas prašo jo naudai priteisti 1500 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodė, jog pareiškėjas 2018-11-28 pateikė skundą Kauno TI direktoriui dėl pareigūno veiksmų 2018-11-27. Į minėtą skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2018-12-28 raštu Nr. 49-331, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Kauno TI pareigūnai K. N. ir A. M. 2018-11-27 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2018-11-27, apie 10.45 val., pareiškėjas su kitais tuo metu kameroje buvusiais asmenimis buvo išvestas į dušo patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad dušinėje yra įrengtos trys maudymosi vietos, o kameroje Nr. 241 buvo laikomi (ir išvesti į dušą) keturi asmenys, jiems buvo suteiktas 30 min. maudymosi duše laikas. Minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad besibaigiant nustatytam 30 min. laikui nusiprausti duše, jaunesnysis specialistas A. M. informavo pareiškėją apie besibaigiantį laiką. Pareigūnų teigimu, pasibaigus nustatytam laikui dušinėje, jaunesnysis specialistas A. M. atidarė dušo patalpos duris, tačiau pareiškėjas reikalavo jas uždaryti, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vartojo kalėjimo žargoną. Pareiškėjas plūdosi ir piktinosi esama tvarka, o nurimo tik po daugkartinių raginimų - tuomet buvo grąžintas į kamerą Nr. 241. Pažymėjo, kad Kauno TI pareigūnai visus savo veiksmus atlieka tiksliai taip, kaip reglamentuoja teisės aktai. Kauno TI vidaus patalpos yra filmuojamos, už nustatytus pažeidimus Kauno TI pareigūnams gali būti skiriamos nuobaudos, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti neteisėti Kauno TI pareigūnų: A. M. ir K. N. veiksmai. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog Kauno TI pareigūnas A. M. prieš pareiškėją buvo neigiamai nusistatęs ar kažkokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas siekia suklaidinti teismą, save pateikti aukos vaidmenyje, tuo tikslu gavo kameros draugų liudijimus, nors aptariamoje situacijoje pats buvo agresorius, o Kauno TI pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nežemino ir neįžeidinėjo pareiškėjo. Kauno TI nuomone, pareiškėjo pateikti liudijimai nėra objektyvus įrodymas, ne tik dėl to, jog nėra aišku nei kas ir kada juos iš tiesų surašė ir pasirašė, tačiau ir dėl to, jog jei juos visgi surašė ir pasirašė nurodyti asmenys, jie galėjo būti subjektyvūs, jų parodymai nėra patikimi. Pareiškėjas su liudijimuose nurodytais asmenimis buvo laikomas toje pačioje kameroje, pareiškėjas jiems galėjo daryti įtaką, o natūrali suimtųjų (nuteistųjų) priešprieša pareigūnams, nustatytai tvarkai taip pat gali turėti akivaizdžios įtakos parodymų objektyvumui. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatytu pareigų ir draudimų tikslas - užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1932- 520/2017). Pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir pats siekė juos įžeisti, išprovokuoti konfliktinę situaciją, todėl pareikštas skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš Kauno TI pareigūno 2018-11-27 netinkamo elgesio, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pagal skunde ir teismo posėdžiu metu pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjas ir kiti asmenys, tuo metu buvę kameroje Nr. 241, 2018-11-27 buvo išvesti nusiprausti į dušą. Pareiškėjo teigimu, jam ir kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems) po dušo nusišluostant ir persirenginėjant Kauno TI pareigūnas pravėrė dušo duris ir juos stebėjo. Pareiškėjas pareigūnui nurodė, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisė, tačiau pareigūnas stovėjo ir toliau stebėjo. Pareiškėjas nurodė, kad vėliau išėjus į koridorių kilo žodinis konfliktas, kurio metu minėtas pareigūnas jį išvadino necenzūriniais žodžiais ir grasino panaudoti fizinę prievartą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno TI kameroje Nr. 241 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-11-26 iki 2018-11-29. Kartu su pareiškėju kameroje Nr. 241 kalėjo M. V., F. L. ir J. Č. (b. l. 14-15, 17-18).
Pareiškėjas 2018-11-28 pateikė skundą Kauno TI direktoriui dėl pareigūno veiksmų 2018-11-27 (b. l. 22). Į minėtą skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2018-12-28 raštu Nr. 49-331 „Dėl J. J. skundo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (b. l. 23).
Pažymėtina, kad minėtas atsakymas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau jis nėra nuginčytas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime aiškinama, jog reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. Administracinėje byloje Nr. A146-273/2012 teisėjų kolegija pabrėžė, jog aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 11 str.). Pagal šį teisinį reglamentavimą nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-504/2009).
Byloje pateikti Kauno TI pareigūnų K. N. ir A. M. 2018-11-27 tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2018-11-27, apie 10.45 val., pareiškėjas su kitais tuo metu kameroje buvusiais asmenimis buvo išvestas į dušo patalpą. Atsižvelgiant į tai, kad dušinėje yra įrengtos trys maudymosi vietos, o kameroje Nr. 241 buvo laikomi (ir išvesti į dušą) keturi asmenys, jiems buvo suteiktas 30 min. maudymosi duše laikas. Minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad besibaigiant nustatytam 30 min. laikui nusiprausti duše, jaunesnysis specialistas A. M. informavo pareiškėją apie besibaigiantį laiką. Pareigūnų teigimu, pasibaigus nustatytam laikui dušinėje, jaunesnysis specialistas A. M. atidarė dušo patalpos duris, tačiau pareiškėjas reikalavo jas uždaryti, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vartojo kalėjimo žargoną. Pareiškėjas plūdosi ir piktinosi esama tvarka, o nurimo tik po daugkartinių raginimų - tuomet buvo grąžintas į kamerą Nr. 241 (b. l. 20, 21).
Byloje pateikti nuteistųjų M. V., F. L. ir J. Č. liudijimai (b. l. 2. 3, 4), kuriuose nurodyta, kad 2018-11-27 jie buvo išvesti nusiprausti į dušą. Po dušo nusišluostant ir persirenginėjant Kauno TI pareigūnas pravėrė dušo duris ir juos stebėjo. J. J. pareigūnui nurodė, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos mūsų teisės, tačiau pareigūnas stovėjo ir toliau stebėjo. Tarp J. J. ir pareigūno įvyko konfliktas. Pareigūnas J. J. išvadino necenzūriniais žodžiais ir grasino panaudoti fizinę prievartą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti nuteistieji M. V. ir J. Č. nurodė, kad kartu su pareiškėju 2018-11-27 buvo išvesti praustis į dušą, prisimena, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp pareiškėjo ir pareigūno dėl dušo, tiksliai įvykių neprisimena, palaiko 2018-11-28 liudijimuose nurodytas aplinkybes.
Liudytojais apklausti Kauno TI pareigūnai K. N. ir A. M. nurodė, kad palaiko 2018-11-27 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo 2 metai.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kauno TI yra biudžetinė įstaiga - viešojo administravimo subjektas, kuris visus savo veiksmus atlieka vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno TI pareigūnai savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo principais nurodytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. Kauno TI pareigūnai visus savo veiksmus atlieka tiksliai taip, kaip reglamentuoja teisės aktai. Kauno TI vidaus patalpos yra filmuojamos, už nustatytus pažeidimus Kauno TI pareigūnams gali būti skiriamos nuobaudos, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatyti neteisėti Kauno TI pareigūnų A. M. ir K. N. veiksmai. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog Kauno TI pareigūnas A. M. prieš pareiškėją buvo neigiamai nusistatęs ar kažkokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus (b. l. 8-12).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatytu pareigu ir draudimų tikslas - užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Visi įkalinimo įstaigoje esantys asmenys turi laikytis joje nustatytos tvarkos ir vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1932- 520/2017).
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (bylai aktuali redakcija) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės tarnybos principais. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija) 3 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: 1) pagarba žmogui ir valstybei; 2) teisingumas; 3) nesavanaudiškumas; 4) padorumas; 5) nešališkumas; 6) atsakomybė; 7) viešumas; 8) pavyzdingumas. Paminėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisykles (toliau – ir Etikos taisyklės). Etikos taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų pareigūnų veiklos principų – pagarbos žmogui ir valstybei principas. Vadovaudamasis šiuo principu, pareigūnas, be kita ko, privalo gerbti suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų teises, laisves ir teisėtus interesus, valstybę, jos institucijas ir įstaigas; neatlikti, neskatinti ir netoleruoti jokių kankinimų ar kitokio žiauraus ar žeminančio orumą elgesio aktų bei tokių bausmių, fizinio ir psichologinio smurto. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pataisos įstaigos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais, jų ir nuteistųjų santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, pareigūnams draudžiama žeminti nuteistųjų orumą, prieš juos naudoti psichologinį smurtą.
Byloje yra pateiktas Kauno TI direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr. 1-124 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) (b. l. 24-25). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad į dušą vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Aprašo 14 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam (nuteistajam suteikiama galimybė 15 min. pasinaudoti dušu, o esant didesniam Suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, nei duše vietų - galimybė pasinaudoti dušu pratęsiama 15 min.
Iš Kauno TI pareigūnų K. N. ir A. M. 2018-11-27 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad besibaigiant nustatytam 30 min. laikui nusiprausti duše, jaunesnysis specialistas A. M. informavo pareiškėją apie besibaigiantį laiką. Pareigūnų teigimu, pasibaigus nustatytam laikui dušinėje, jaunesnysis specialistas A. M. atidarė dušo patalpos duris, tačiau pareiškėjas reikalavo jas uždaryti, pareigūno atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, vartojo kalėjimo žargoną. Pareiškėjas plūdosi ir piktinosi esama tvarka, o nurimo tik po daugkartinių raginimų - tuomet buvo grąžintas į kamerą Nr. 241.
Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad pareigūnas jį vadino necenzūriniais žodžiais ir grasino fiziniu smurtu, vertintinos kritiškai. Nurodytos aplinkybės grindžiamos išimtinai pareiškėjo paaiškinimais, kurie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teismui nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, kiti nuteistieji tiesiogiai situacijos nematė, nes kaip pareiškėjas ir pats nurodė, konfliktas įvyko, kai kiti nuteistieji jau buvo suleisti į kamerą.
Teismas nesivadovauja nuteistųjų M. V. ir J. Č. parodymais, kadangi tokie parodymai yra nepatvirtinti kita bylos medžiaga, be to, minėtus liudytojus su pareiškėju sieja tas pats teisinis statusas, todėl teismas jų paaiškinimus vertina kaip suinteresuotų asmenų paaiškinimus, siekiant palankaus teismo sprendimo ir jais nesiremia ( ABTĮ 57 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir pats siekė juos įžeisti, išprovokuoti konfliktinę situaciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Įvertinus byloje nustatytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog Kauno TI pareigūnas, 2018-11-27, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne iš karto, o po daugiau nei pusantrų metų nuo tada, kai jo teisės, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistos. Pareiškėjas nenurodo objektyvių aplinkybių, kurios iki tol trukdė kreiptis į teismą.
Nagrinėjamoje byloje nenustačius Kauno TI, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigūno neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.