Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1152-827/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-07
Bylos Nr.
A15.-1152-827/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00766-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
J. G.
Nukentėjusysis
G. G.
Advokatai
Romualdas Samaitis
Nr. A15-1152-827/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00766-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.7.; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjai Erikai Vencevičienei, administracinėn atsakomybėn traukiamai J. G. ir jos atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, nukentėjusiajai G. G., ekspertui H. V., žodinio proceso viešame tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2017 m. liepos 11 d., apie 14.14 val., Kareivių- Verkių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Po susidūrimo su Opel automobiliu, Audi automobilis dar atsitrenkė į jam iš dešinės stovėjusio automobilio Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną, ko pasekoje eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Audi keleivės G. G., gim. (duomenys neskelbtini) sveikata. Šiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. teismo posėdyje su pareikštu kaltinimu nesutiko, kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Paaiškino, kad važiavo automobiliu Opel Astra antra eismo juosta Kareivių gatve, nes norėjo sukti į Verkių gatvę (papildomos sekcijos posūkiui sankryžoje nėra). Gatvėje buvo kamštis, todėl visi važiavo labai lėtai. Būnant sankryžoje, jai užsidegė geltonas šviesoforo signalas, pirmoje eismo juostoje automobiliai jau buvo sustoję, šalia juostoje automobilių nebuvo, todėl ji suko į kairę. Besukant pajuto smūgį, eismo įvykio metu buvo sužalota. Nurodė, kad vairuoja jau seniai, pro tą vietą važinėja dažnai, eismas buvo intensyvus, todėl atidžiai stebėjo kelią. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, prieš ją buvo dar du automobiliai, kurie norėjo sukti į kairę, vienas pravažiavo. Jai būnant sankryžoje užsidegė geltonas šviesoforo signalas, prieš ją stovėjęs automobilis pasuko ir ji jau norėjo baigti manevrą. Matė, kad priešprieša pirmoje eismo juostoje jau automobiliai sustojo, antroje eismo juostoje automobilių nebuvo ir ji važiavo, kai staiga iš priešingos pusės (dešinės) atsirado automobilis. Smūgis buvo į jos automobilio dešinį šoną, priekinį sparną, po susidūrimo jos automobilis liko stovėti, o kitas automobilis nuvažiavo į kitą pusę. Teigia, kad kai suko (darė posūkį), priešinga juosta važiuojančių automobilių nebuvo. Jei būtų mačiusi, kad važiuoja automobilis, nevažiuotų, kol neįsitikintų, kad važiuoti saugu, liktų stovėti sankryžoje. Jos nuomone, dėl eismo įvykio ji nėra kalta, nes kai pradėjo važiuoti, antroje eismo juostoje nieko nebuvo, galimai į ją atsitrenkęs automobilis įvažiavo į sankryžą persirikiavęs iš kitos (pirmos) eismo juostos. Jos automobilis iki šiol neremontuotas. Taip pat nurodė, kad įvažiavusi į sankryžą sustojo, nes sankryžoje buvo du automobiliai, jos ir dar vienas. Kadangi norėjo baigti manevrą, kol neišvažiavo pirmas automobilis stovėjo vietoje. Kai išvažiavo pirmas automobilis, užsidegė geltonas šviesoforo signalas, pažiūrėjusi, kad antra juosta buvo tuščia, o pirmoje juostoje visos mašinos stovėjo. Nemanė, kad bus kažkoks pavojus, nes galėjo laisvai pravažiuoti. Tada pamatė dideliu greičiu važiuojančią mašiną, kuri į ją atsitrenkė. Tuo metu ji buvo ką tik pradėjusi važiuoti visiškai mažu greičiu, pirma pavara (b.l. 64-65, 68). J. G. nubraižė eismo įvykio schemą, kuri pridėta prie bylos medžiagos (b.l. 55).

Apklausta kaip nukentėjusioji G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad iš matymo pažįsta J. G. bei kitą moterį (K.N. K.), kurias matė avarijos metu. Paaiškino, kad tą dieną buvo jos gimimo diena. Važiavo automobiliu nuo Ozo gatvės link Žirmūnų, automobilį vairavo E., šalia jo sėdėjo E. (P.), o ji sėdėjo galinėje sėdynėje keleivio pusėje (už Edvardo). E. ją vežė namo, važiuodama automobiliu ji žiūrėjo į telefoną ir bendravo su E.. Buvo pakėlusi galvą, matė, kad mirksi žalias šviesoforo signalas ir vėl nuleido galvą, ir po kelių sekundžių buvo smūgis, jai iškrito telefonas. Eismo įvykio metu jai buvo sumušta dešinės kojos čiurna, ji buvo nuvežta į ligoninę. Atsakydama į klausimus nurodė, kad važiavo automobiliu Audi (pilkos spalvos), tačiau nežino kuria eismo juosta važiavo, prieš sankryžą sustoję nebuvo, nes mirksėjo žalias šviesoforo signalas, prieš sankryžą kitų automobilių nematė (b.l. 65-66).

Apklausta kaip liudytoja K. N. K. parodė, kad važiavo Kareivių gatve nuo Žirmūnų link Ozo gatvės. Vyko kelio darbai, todėl visi važiavo lėtai, jos automobilio greitis galėjo būti 30-40 km/val. Į sankryžą įvažiavo paskui sunkiasvorį krovininį automobilį ir baigiant pravažiuoti sankryžą, pajuto smūgį į automobilį, kuris nuo smūgio apsisuko. Atsakydama į klausimus nurodė, kad įvažiuodama į sankryžą nieko nematė, nes važiavau paskui krovininį automobilį, važiavo tiesiai per sankryžą. Jai degė žalias šviesoforo signalas, važiavo visa eilė automobilių, ji važiavo paskutinė ir baigiant pravažiuoti sankryžą, gavo smūgį į automobilio vairuotojo pusės šoną, labiau į priekines dureles, į rėmą. Už automobilio remontą sumokėjo Kasko draudimas, padaryta didelė žala, apie 8000 eurų. Žinau, kad svarstė, ar verta remontuoti. Dėl šio įvykio patyrė nepatogumų, nes remontas trūko ilgai, reikėjo dvi savaites nuomotis automobilį. Važiavo pirma eismo juosta, nes antroje vyko remontas. Į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o išvažiuojant jau gal ir mirksėjo. Ji neatkreipė dėmesio ar kas nori pasukti. Prieš smūgį nieko negirdėjau, jokio cypimo, stabdymo garso, smūgis buvo labai staiga. (b.l. 66-67). Liudytoja K.N. K. nubraižė eismo įvykio schemą, kuri pridėta prie bylos medžiagos (b.l. 56).

Apklaustas kaip liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta iš matymo J. G. kaip dalyvavusią eismo įvykyje Žirmūnų gatvėje. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo su draugu E. automobiliu link Žirmūnų ir Kareivių gatvėje sankryžoje įvyko avarija. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad susidūrė trys automobiliai. Automobilį, kurio važiavo, vairavo E., jis (liudytojas) sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, o automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo G.. Nurodė, kad neprisimena kuria juosta važiavo, koks degė šviesoforo signalas važiuojant per sankryžą, koks buvo automobilio greitis, nes įvykis buvo prieš metus, be to po įvykio buvo šoke, sėdėdamas automobilyje šnekėjo telefonu, pamena, tik, kad avarija įvyko sankryžoje per vidurį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ekspertas H. V. palaikė savo išvadas, paaiškino, kad išvada duota, remiantis pateikta bylos medžiaga (29 lapai) bei vėliau elektroniniu paštu atsiųstomis nuotraukomis iš Delfi. Kiek duomenų buvo, tiek ir atsakyta. Automobilio Audi važiavimo greičio negalima buvo nustatyti, nes nėra stabdymo žymių, tas aptarta ir ekspertizės akte. Akte taip pat aprašytas ir autoįvykio mechanizmas. Tiek automobiliui Audi, tiek Opel Astra šviesoforo fazė buvo ta pati, nėra papildomų sekcijų, ir tokioje sankryžoje, sukant į kairę, nesvarbu koks šviesoforo signalas dega, vairuotojo pareiga praleisti tiesiai važiuojančią transporto priemonę. Šiuo atveju negali pasakyti, kur tuo metu buvo automobilis Audi, ir ekspertui buvo aktuali minėto automobilio padėtis užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nesvarbu, kokiu greičiu jis važiavo Todėl ta išvada, kas liečia Audi vairuotoją, yra tokia, kad jo veiksmai sąlygotų eismo įvykio kilimą tik tuo atveju, jei geltonas šviesoforo signalas užsidegė minėtam automobiliui būnant didesniu nei 29 m atstumu iki sankryžos. Nepamena, kad būtų žiūrėjęs kažkokį vaizdo įrašą. Techniniu požiūriu vairuotojas turi važiuoti, neviršydamas maksimalaus leistino greičio, t.y.50 km/val. Ar vairuotojo E. S. greičio padidinimas pasunkimo vairuotojo padėtį, pasakyti negali. Reikia žiūrėti, kokia ta greičio viršijimo įtaka yra eismo įvykio kilimui. Formulėje paskaičiuotas automobilio Audi stabdymo kelias, jei jis važiuotų leistinu greičiu, t.y. 50 km/h, tai sudarytų 29 m (per sekundę automobilis nuvažiuoja 13,88 metrų). Jei automobilio Audi greitis būtų 65 km/h, pagal formulę gautųsi, kad automobilis nuvažiuoja 18 metrų per sekundę. Jeigu greitis 70 km/val., per sekundę automobilis nuvažiuoja 19,4 metrų. Jeigu suka automobilis, kurio ilgis 4-5 metrai, greičio skirtumas 20 km/val., ar leistų jam pravažiuoti, neįvykus eismo įvykiui, negalima taip formuluoti. Tokiu atveju vairuotoja turėtų galimybę išvažiuoti iš susidūrimo zonos. Viskas priklauso nuo to, kokiu atstumu iki sankryžos yra automobilis. Jeigu jis net ir važiuodamas 50 km/val., turėtų galimybę sustoti, tik stabdymas intensyviai, jam galima važiuoti toliau, esant tuo atstumu. Tokia yra situacija. Jeigu automobilis Opel Astra važiuoja, degant geltonam šviesoforo signalui, o automobilis Audi yra arčiau negu 29 metrai, jis važiuoja toliau. Tokiu atveju jo veiksmų ir ryšių su eismo įvykiu nebūtų. Kokiu greičiu šiuo atveju važiavo Audi, iš pateiktų duomenų apskaičiuoti negalėjo. Jam, kaip ekspertui, svarbu taškas, kur buvo automobilis, kur buvo automobiliai šviesoforo veikimo atžvilgiu, kuriuo metu užsidega geltonas šviesoforo signalas, kiek laiko praeina nuo geltonos šviesos iki susidūrimo, kiek per tą laiką nuvažiuoja Audi, todėl išvada sąlyginė. Nėra pėdsakų, pagal kuriuos galėtų nustatyti automobilių greičius. Net jeigu Audi vairuotojas pasakytų, kokiu greičiu važiavo, išvada liktų ta pati sąlyginė.

Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, ekspertas nurodė, kad situacija jam aiški. Kas liečia Audi, jeigu jis važiuodamas 70 km/val. greičiu, ir yra didesniu kaip 29 metrų atstumu užsidegus geltonam šviesoforo signalui iki STOP linijos, kuo jis greičiau važiuoja, tuo jis labiau neintensyviai stabdydamas, gali sustoti. Važiuojant 50 km/val. greičiu, tokioje situacijoje iki tos STOP linijos. Ta sąlyga ir gaunasi. Kuo jis greičiau važiuoja, bet esant sąlygai, kuo toliau nuo STOP linijos, negu 29 metrai, jo atžvilgiu užsidegus geltonam šviesoforo signalui, tuo labiau, turėtų važiuodamas 50 km/val., turėtų techninę galimybę neintensyviai mažindamas, sustoti iki STOP linijos. Kada atsiranda ta sąlyga, jeigu jis yra toliau negu 29 metrai, kai užsidega geltona iki STOP linijos. Jeigu greitis didėja, ta sąlyga labiau išsipildo. Jeigu automobilis yra 35 metrų atstumu nuo STOP linijos, užsidega geltonas šviesoforo signalas, greitis 70 km/val., iki STOP linijos nesustos. Ar sustos iki susidūrimo vietos, kitas klausimas, bet šioje situacijoje, važiuojant 75 km/val. greičiu, esant 35 metrų atstumui iki sankryžos, bet jeigu važiuotų 50 km/val., jis turėtų techninę galimybę neintensyviai stabdydamas, sustoti iki STOP linijos. Važiuodamas 50 km/val. greičiu, jis galėtų bet kokiu atveju sustoti, bet jam ne bet kokiu atveju reikia sustoti. Transporto priemonėms, artėjant prie reguliuojamos sankryžos, kuomet jiems užsidega geltonas šviesoforo signalas, leidžiama tęsti judėjimą tik tada, jeigu transporto priemonės vairuotojas turi intensyviai stabdyti, kad sustotų iki sankryžos. Šioje vietoje atsiranda tas 29 metrų atstumas iki STOP linijos, kas yra stabdymo kelias, važiuojant 50 km/val. greičiu. Jeigu greitis 70 km/val., vis tiek stabdymo kelias 29 metrai, nes tai yra sustabdymo kelias prie 50 km/val. Sukant automobiliui į kairę, vairuotojas turi žiūrėti ne kokiu greičiu važiuoja, o turi praleisti tiesiai važiuojantį automobilį. Ta sąlyga - 29 metrai iki STOP linijos, kad sustotų automobilis, pvz., jeigu užsidegus geltonam šviesoforui signalui, esant automobiliui 25 metrų atstumui iki STOP linijos, važiuoti galima, o esant 30 metrų atstumui, reikia sustoti. 29 metrai skirti tam, kad vairuotojas arba sustotų, arba važiuotų, esant geltonam šviesoforo signalui. Jeigu vairuotojas nesilaiko tos sąlygos, turi galimybę sustoti, bet važiuoja, tada vairuotojo veiksmai, įvažiavus į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, techniniu požiūriu sąlygoja eismo įvykio kilimą. Sąlygojo ir priežastinis ryšys yra sinonimai, iš esmės reiškia tą patį. Jeigu vienas įvažiuoja į sankryžą ir sudaro kliūtį, tai jau yra sąlyga eismo įvykiui kilti, o kitas nesustoja, o nusprendžia važiuoti, jeigu jis yra 29 metrų iki STOP linijos tuo metu, kai užsidega geltonas šviesoforo signalas. Formuluotė čia yra bendruoju atveju. Iš esmės būtina sąlyga kilti eismo įvykiui ir pakankama yra kliūties sudarymas, bet šiuo atveju yra kitas automobilis, kurio greičio pasakyti negaliu, kokiu atstumu jis yra nuo sankryžos, kai užsidega geltonas šviesoforo signalas, ar turėtų galimybę išvengti susidūrimo, kategoriškai pasakyti negaliu, todėl tos pagrindinės sąlygos aš neformuluoju, kadangi yra labai daug neaiškumų, kokiu greičiu, kokioje vietoje, kaip judėjo Audi, todėl negaliu vienareikšmiškai, kategoriškai suformuluoti, kad pagrindinė sąlyga buvo automobilio Opel Astra vairuotojos veiksmai. Dėl atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, kad pirmoje eismo juostoje automobiliai jau sustojo, tai aplinkybės, kurių negalima pagrįsti. Eismo įvykio schemą matė. Jeigu automobilis į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui, kaip automobilis važiavo per pėsčiųjų perėja atsakyti negali, tai ne jo kompetencija (b.l.67-68).

Administracinio nusižengimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. 14.11 val. buvo registruotas pranešimas telefonu, kad Kareivių g.- Verkių g. sankryžoje eismo įvykis, kuriame dalyvauja trys automobiliai (b.l. 3).

Taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. liepos 11 d. 14.15 val. buvo registruotas N. K. pranešimas telefonu, kad Kareivių g.- Verkių g. važiuojant nuo Pramogų arenos gatvėje prie degalinės „Emsi“ susidūrė 3 automobiliai (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės E. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. liepos 11 d. apie 14.15 val., dirbant su vyr. patruliu D. S., iš VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį Kareivių – Verkių g. sankryžoje, Vilniuje, kurio metu susidūrė trys transporto priemonės, yra nukentėjusių žmonių. Pareigūnams nuvykus minėtu adresu rastos trys apgadintos transporto priemonės: Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S. paaiškino, kad vairuodamas automobilį važiavo Kareivių gatve antra eismo juosta link Žirmūnų g. pusės. Artėdamas prie Kareivių – Verkių g. reguliuojamos sankryžos, likus iki sankryžos apie 20-25 m vairuotojas pastebėjo, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, ir jis norėdamas pravažiuoti minėtą sankryžą pagreitino važiavimo greitį iki 60-65 km/h ir pastebėjo, kaip automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs Kareivių gatve nuo Žirmūnų g. pusės suka į kairę pusę. Vairuotojas E. S., bandydamas išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė, atsitrenkė į automobilį Opel Astra, nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuri kliudė Kareivių gatve tiesiai važiavusį automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo Audi automobilio keleivė G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurią GMP 0802 išvežė į Santariškių ligoninę. Automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. G. paaiškino, kad važiavo Kareivių gatve, jai degė mirksintis žalios spalvos šviesoforo signalas ir ji suko į kairę pusę, į Verkių g. Sankryžoje, sukant į Verkių g. į ją atsitrenkė tiesiai Kareivių gatve link Žirmūnų pusės važiavęs automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusi į eismo įvykio vietą GMP 0895 brigada, J. G. išvežė apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. N. K. paaiškino, kad vairuodama automobilį važiavo Kareivių gatve link Ozo g. pusės pirma eismo juosta. Važiavo esant žaliam šviesoforo signalui per Kareivių – Verkių g. sankryžą, kai į jos vairuojamo automobilio kairės pusės šoną atsitrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykusi į eismo įvykio vietą GMP brigada K. N. K. apžiūrėjo, tačiau ji vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Eismo įvykio vietoje liudininkų nenustatyta, eismo įvykio vietoje vaizdo kamerų nesimatė. Kadangi po eismo įvykio automobiliuose Opel ir VW Tiguan suveikė oro pagalvių sistema, buvo priimti sprendimai uždrausti šioms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentai. Eismo įvykio vietoje visiems vairuotojams alkotesteriu nustatytas blaivumas (b.l. 2, 24, 25)

Eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad eismo įvykio vieta Verkių- Kalvarijų g. sankryža, Vilniuje, nurodytos automobilių Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptys bei padėtis po eismo įvykio, kelio ženklinimas, eismo juostų plotis, šukės ir aušinimo skysčio žymės bei minėtiems automobiliams padaryti sugadinimai. (b.l. 5,6,7).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. apie 14.11 val. gavus pranešimą iš VPK OVS apie Verkių g. –Kareivių g. sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. apie 14.11 val., Verkių g.- Kareivių g. sankryžoje J. G., vairuodama automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Kareivių gatve nuo Žirmūnų g. link Kareivių g. ir sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. S. ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur kliudė Kareivių gatve tiesiai link Kalvarijų g. važiuojantį automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą K.N. K.. Eismo įvykio metu buvo sužalota Audi keleivė G. G., ir automobilio Opel vairuotoja J. G. bei apgadintos trys transporto priemonės. 2017 m. liepos 11 d. gavus pranešimus, kad G. G. diagnozuota dešinės čiurnos raiščių patempimas (išleista gydytis ambulatoriškai), bei J. G. diagnozuoti abiejų plaštakų, galvos, krūtinės ir juosmens sumušimai bei kaklo patempimas, pradėta administracinio nusižengimo teisena. (b.l. 1).

Nukentėjusiojo automobilio Audi vairuotojo E. S. 2017 m. liepos 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. jis važiavo automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kareivių gatve Valakampių tilto link, oro ir kelio sąlygos buvo geros. Važiavo antra eismo juosta ir kai jis privažiavo prie Kareivių- Verkių gatvių sankryžos, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, tačiau jis jau buvo per arti, kad sustoti, tai nuspaudė akseleratorių. Moteris, važiavusi nuo Valakampių pusės suko į kairę ir nepamatė iš priešais parvykstančios transporto priemonės, ko pasekoje jis pradėjo stabdyti ir trenkėsi į Opel Astra markės automobilį. Taip pat nurodė, kad važiavo nuo Pramogų arenos link Žirmūnų gatvės pusės apie 50 km/h greičiu, likus 20-25 metrams iki sankryžos pradėjo mirksėti šviesoforas ir jis padidino greitį iki 60-65 km/h. Moteris išlindusi į sankryžą matė, kad jis atvažiuoja, ji galėjo sustoti arba pavažiuot atgal, bet ji judėjo į priekį. Prieš atsitrenkiant suveikė refleksas, jis pasuko vairą į kairę pusę, kad išvengti rimtesnių traumų, ko pasekoje iš inercijos kliudė dar vieną automobilį WW Tiguan (b.l. 9).

Nukentėjusiojo automobilio WW Tiguan vairuotojos K.N. K. 2017 m. liepos 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2017 m. liepos 11 d. apie 14.30 val. ji važiavo automobiliu VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu dukrai I. R., važiavo Kareivių gatve nuo Žirmūnų g. link Ozo pirma juosta. Važiavo labai lėtai, 30-40 km/h greičiu, nes vyko kelio remonto darbai. Važiavo automobilių kolonoje, į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, sankryžą kirto lėtai. Baigiant išvažiuoti i sankryžos į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis, smūgis į šoną vairuotojo pusėje buvo labai stiprus. Pagrindinis smūgis buvo į automobilio rėmą ir keleivio dureles, nuo smūgio iššoko oro pagalvė. Nuo smūgio jos vairuojamą automobilį apsuko ir užmetė ant kelkraščio. Po to ji pamatė, kad tai buvo automobili Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš tai susidūrė su automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

J. G. 2017 m. liepos 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 11 d. apie 14.00 val. ji vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kareivių gatve nuo Žirmūnų rajono Kalvarijų g. kryptimi. Eismo sąlygos buvo geros, kelio danga sausa, važiavo prisisegusi saugos diržą, įsijungusi artimąsias automobilio šviesas. Važiavo antra eismo juosta, kadangi ketino sukti į kairę Verkių g. Sankryžoje jai degė žalias šviesoforo signalas, tačiau įvažiavusi į sankryžą sustojo paskui lengvąjį automobilį, kuris stovėjo rodydamas kairį posūkio signalą. Priekyje stovėjęs automobilis nuvažiavo, o ji, stovint sankryžoje, pamatė jos važiavimo kryptimi užsidegusį geltoną šviesoforo signalą. Priešinga kryptimi pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis sustojo, antroje eismo juostoje automobilių nebuvo. Jai pradėjus važiuoti numatyta kryptimi, t.y. į Verkių sankryžą, staiga į sankryžą dideliu greičiu antra eismo juosta „įlėkė“ Audi markės automobilis ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Iš kur atsirado automobilis Audi ji nematė, daro prielaidą, jog jis važiavo jai priešinga kryptimi pirma eismo juosta, o pamatęs jam priešais sustojusį prieš šviesoforą automobilį, nestabdydamas persirikiavo į antrą eismo juostą, įvažiavo į sankryžą jau degant draudžiamam signalui ir atsitrenkė į jos sukantį automobilį. Šio įvykio metu ji buvo sužeista, buvo išvežta GMP automobiliu į ligoninę, tačiau nesutiko būti hospitalizuota, nors eismo įvykio metu patyrė daugybinius sumušimus ir skauda kaklą, gydosi ambulatoriškai, jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J.M.Paliulio 2017 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad G. G. nustatytas dešinės čiurnos raiščių patempimas, t.y. nežymaus masto sveikatos sutrikdymas (b.l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniojo eksperto J.M.Paliulio 2017 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad J. G. nustatyta daugybiniai: dešiniojo riešo, dešiniojo kelio odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, sužalojimai visumoje pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, objektyvių stuburo sužalojimo požymių nenustatyta (b.l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J.Majauskaitės - Čobot 2017 m. lapkričio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad J. G. nustatyta odos nubrozdinimai dešiniojo riešo, dešiniojo klubo srityse, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinės plaštakos 3-čio piršto srityje, minėti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; Kaklo raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyvaus klinikinio ir instrumentinio tyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. (b.l. 39).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 28 d. ekspertizės akto išvadoje atsakant į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmas, neveikimas, valdant transporto priemonę, buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu, nurodyta, kad „automobilio „Opel Astra“ vairuotojos veiksmai, – sankryžoje atlikdama kairio posūkio manevrą užtvėrė kelią ir sudarė kliūtį tuo metu per sankryžą priešpriešais važiavusiam automobiliui „Audi A4“, dėl ko automobilis „Audi A4“ trenkėsi į „Opel Astra“, o po to ir į automobilį „VW Tiguan“, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimo. Automobilio „Audi A4“ vairuotojo E. S. veiksmai, - įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, - techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą tik tuo atveju, jei automobilio „Audi A4“, važiavimo kryptimi geltonos spalvos signalas užsidegė šiam automobiliui būnant didesniu kaip 29,0 m. atstumu iki sankryžos. Taip pat išvadoje nurodyta, kad negalima nustatyta kokiu greičiu automobilis „Audi A4“ judėjo prieš susidūrimą su automobiliu „Opel Astra“ (b.l. 42-46).

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. J. G. kaltinama pažeidusi KET 157 punkto reikalavimą, kuris numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. G. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama J. G. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, teigė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis, ji, vairuodama automobilį „Opel Astra“ važiavo Kareivių gatve nuo Žirmūnų g. pusės antra eismo juosta, kadangi Kareivių- Verkių g. sankryžoje ketino sukti į kairę, į Verkių gatvę. Įvažiavusi į gatvę sustojo, jos važiavimo kryptimi užsidegė geltonos spalvos šviesoforo signalas, o jai pradėjus važiuoti numatyta kryptimi į Verkių gatvę, į sankryžą priešpriešais antra eismo juosta įvažiavo automobilis „Audi“ ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. J. G. nuomone, dėl kilusio eismo įvykio kaltas automobilio Audi A4 vairuotojas, kuris viršijo maksimaliai leistiną greitį bei galimai įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kito eismo įvykio dalyvio (vairuotojo E. S.) kaltę J. G. įrodinėja policijos pareigūnės E. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimai, tame tarpe ir E. S. paaiškinimas, bei vairuotojo E. S. rašytiniu paaiškinimu, kur jis nurodė, kad pradėjus miksėti žaliam šviesoforo signalui ir likus iki sankryžos 20-25 m. jis nuspaudė akseliaratorių ir greitis pakilo iki 60-65 km/h. Taip pat nurodo, kad pats E. S., duodant paaiškinimus dėl eismo įvykio televizijai, vaizdo įraše pripažino, kad jam privažiuojant prie sankryžos, pirmą juostą buvo uždengęs automobilis, ir pamatęs, kad žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, norėdamas pravažiuoti sankryžą, jis padidino greitį iki 70 km/h. J. G. paaiškinimais, būtent tokie vairuotojo E. S. veiksmai ir nulėmė eismo įvykį, kurio metu ji taip pat patyrė sužalojimus, nežymiai buvo sutrikdyta jos sveikata, todėl prašė administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Šie administracinėn atsakomybė traukiamos J. G. paaiškinimai dėl automobilio AUDI vairuotojo greičio yra niekuo nepagrįsti, tai tėra tik subjektyvi J. G., jos atstovo ir iš dalies iš paties Audi A4 vairuotojo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Tiek ekspertizės akte nurodyta, tiek ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš turimų duomenų negalima nustatyti kokiu greičiu važiavo automobilis „Audi“ prieš susidūrimą, be to pažymėjo, kad iš esmės greitis šiuo atveju didelės reikšmės neturi, nes atskaitos taškas yra tai, kokiu atstumu nuo sankryžos (Stop linijos) buvo automobilis Audi, kai užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Pažymėtina, kad transporto priemonėms artėjant prie reguliuojamos sankryžos, kuomet jų atžvilgiu užsidega geltonos spalvos šviesoforo signalas, leidžiama judėti tik, jeigu transporto priemonių vairuotojai turi intensyviai stabdyti, kad sustotų iki sankryžos, ir automobiliai, ketindami važiuoti per sankryžą privalėjo vadovautis šviesoforo signalais. Duotuoju atveju, nesant duomenų apie automobilio „Audi“ greitį, ekspertas davė sąlyginę išvadą, jei automobilis „Audi“ būtų važiavęs maksimaliu leistinu greičiu, t.y. 50 km/h, tai stabdymo atstumas būtų 29 m, kas reiškia, kad jei „Audi“ vairuotojui važiavimo kryptimi geltonos spalvos šviesoforo signalas užsidegė jam būnant didesniu nei 29 metrų atstumu iki sankryžos, jis turėtų sustoti, priešingu atveju, jo važiavimas per sankryžą techniniu požiūriu sąlygotų eismo įvykio kilimą. Iš E. S. rašytinio paaiškinimo seka, kad jis vairavo automobilį „Audi A4“, važiavo Kareivių gatve antra eismo juosta link Žirmūnų gatvės. Likus iki Kareivių - Verkių g. sankryžos apie 20-25 m atstumui, jo važiavimo kryptimi pradėjo mirksėti žalios spalvos šviesoforo signalas, todėl jis padidino važiavimo greitį nuo 50 km/h iki 60-65 km. važiuodamas pastebėjo, kad priešprieša važiavęs automobilis „Opel Astra“ suka į kairę, ir vengdamas susidūrimo pasuko vairą į kairę ir stabdė, trenkėsi į automobilį „Opel Astra“, o po to į automobilį „VW Tiguan“. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji G. G. patvirtino, kad E. S. į sankryžą įvažiavo degant mirksinčiam žalio spalvos šviesoforo signalui ir po kelių sekundžių įvyko susidūrimas. Pati J. G. taip pat nurodo, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau sankryžoje stovėjo, laukdama, kol pasuks prieš ją stovintis automobilis. Pažymėtina ir tai, kad tiek automobiliui „Opel Astra“, tiek „Audi“ buvo ta pati šviesoforo fazė, todėl J. G. prielaida, kad jei pirmoje juostoje sustojo automobiliai, tai galimai automobilis „Audi“ įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, niekuo nepagrįsta. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad „Audi“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, kad jis turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, bei kad viršijo leistiną greitį. Teismo posėdyje apklausti liudytojais K.N. K. ir E. P. reikšmingų aplinkybių nenurodė, kitų tiesioginių eismo įvykį mačiusių asmenų nenustatyta. Automobilio Audi vairuotojas paaiškinime teigė, kad greitį padidino nuo 50 iki 60-65 jau automobiliui esant 20-25 metrai iki sankryžos. Televizijai duotame interviu, Audi vairuotojas teigė, kad greitį padidino iki 70 km/h. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta, kokiu greičiu važiavo Audi A4 automobilis tiek iki greičio padidinimo, tiek iki susidūrimo. Paties vairuotojo teiginiai, kad jis važiavo 50 km/h greičiau, vėliau jį padidino iki 60-65 km/h yra tik subjektyvūs jo vertinimai ir negalima nustatyti, kiek jie yra tikslūs. Galų gale kiekvieno automobilio spidometras turi paklaidą, kuri gali siekti net iki 6 km/h, todėl vien tuo, ką vairuotojas matė ant spidometro besąlygiškai vadovautis irgi nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog Audi a4 vairuotojas teigia, kad padidino greitį prieš įvažiuodamas į sankryžą, besąlygiškai neleidžia daryti išvados, kad būtent jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, kadangi nėra aišku, kuriuo momentu jis tą greitį prieš sankryžą padidino, ar likus 29 m. iki stop ženklo, ar daugiau ar mažiau. Kaip teigia paaiškinime E. S., jis greitį padidino likus 20-25 m. iki sankryžos, o iki to važiavo 50 km per valandą greičiu. Tokiu atveju, jeigu užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jis buvo ne arčiau nei 29 m. iki stop ženklo, jis turėjo teisę įvažiuoti į sankryžą.

Tuo tarpu J. G. kaltinama tuo, kad pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, nustatančius, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad šiuo atveju J. G. yra kaltinama tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Nepaisant to, kad sankryža, kurioje įvyko įvykis reguliuojama šviesoforo, tačiau nei J. G., nei E. S. neturi pirmumo teisės, t. y. jie iš esmės važiavo lygiareikšmiu keliu, tik E. S. važiavo tiesiai, o J. G. suko į kairę. Teismo manymu šiuo atveju vertinant J. G. veiksmus nėra svarbu, koks šviesoforo signalas degė E. S.. Tas šviesoforo signalas, kurį priešais save mato eismo dalyviai, yra aktualus tik jiems ir tik tuo momentu, kai jie įvažiuoja į sankryžą. Įvažiavus į sankryžą ją kirsti sukant į kairę reikia vadovaujantis KET 157 punkto reikalavimais. Vairuotojas, atliekanti posūkį į kairę tokioje sankryžoje privalo praleisti visus važiuojančius tiesiais prieš priešais, o ne svarstyti, kad tas eismo dalyvis turi teisę į važiuoti į sankryžą, ar ne.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtinta, jog J. G. vairuodama transporto priemonę, sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu priešprieša atvažiuojančio automobilio „Audi“ ir su juo susidūrė, po ko minėtas automobilis „Audi“ atsitrenkė į kitą automobilį „VW Tiguan“, ko pasekoje eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilyje „Audi“ važiavusios keleivės sveikata. Ekspertizės akto išvados patvirtina, kad būtent J. G. veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį; taip pat į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 52 metų amžiaus, našlė, dirbanti, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, J. G. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 423 straipsnio 2 dalyje be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 150 € (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18080285044.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė