Panevėžio apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio vaizdo-garso priemones ZOOM platformoje, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Termolink“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ dėl sutarties kainos pakeitimo (padidinimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. Kaina Eur (be PVM) 1. Projektavimas ir kitos su tuo susijusios inžinerinės paslaugos kompl. 97 673,00 2. Projekto vykdymo priežiūra kompl. 1 725,00 3. Įranga, jos montavimas ir prijungimas prie esamų komunikacijų kompl. 944 761,00 4. Statybos darbai, įskaitant vietos (aikštelės) Paruošimo darbus kompl. 179 517,00 5. Elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizavimo, gaisrinės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemų jrengimo darbai kompl. 131 504,00 6. Paleidimas-derinimas, personalo apmokymas kompl. 16 618,00 Suma viso, Eur (be PVM) 1 371 798,00

(duomenys neskelbtini) Atsakovė ir Ieškovė pasirašė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Šalys susitarė, kad Ieškovė atliks vandens šildymo katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kaminu statybos darbus Panevėžio elektrinės katilinėje. Darbų apimtis ir reikalavimai apibrėžti Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje ir apima: vietos (aikštelės) paruošimo darbus, dujomis kūrenamo vandens šildymo katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu ir jų pagalbinių įrenginių projektavimą, reikalingų įrengimų ir medžiagų komplektavimą, statybos - montavimo darbus, bandymus, paleidimą-derinimą, personalo mokymą ir objekto pridavimą teisės aktų nustatyta tvarka. Pasirašius Sutartį, šalys sudarė Darbų vykdymo grafiką dėl atskirų darbų etapų eiliškumo ir atlikimo terminų .

Tarp šalių kilo ginčas dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties sąlygų pakeitimo, o tiksliau - dėl Sutarties 2.2. p. įtvirtintos 1 371 798,00 Eur be PVM kainos padidinimo. Jis susijęs su Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymu susiklosčiusių objektyvių nenumatytų aplinkybių kontekste.

Ši norma nustato, kad viešojo pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti ir kai yra kartu visos šios sąlygos:

1) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis;

2) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė - 100 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės.

Motyvuojamoji dalis

Šalių sudaryta Sutartis ieškinio pateikimo laikui galiojo (iki (duomenys neskelbtini)), todėl ši sąlyga yra tenkinama pirkimo sutarties pakeitimui .Turi būti įvertintos aplinkybės dėl padidėjusios Sutarties kainos:

2. Sutarties kainą sudarančių darbų ir medžiagų kainų kilimas yra objektyvus ir nepriklausė nuo Ieškovės valios. Tokio ženklaus kainų kilimo ji (kaip ir kiti statybų sektoriaus rangovai) niekaip negalėjo numatyti nei formuodama pasiūlymą (duomenys neskelbtini) sudarydama Sutartį. Kainų kilimą ir medžiagų tiekėjų vienašalius sprendimus keisti kainas lėmė aplinkybės, kurios atsirado po Sutarties sudarymo;

3. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas tam, kad būtų išvengta Sutarties kainos ženklaus padidėjimo;

4. Sutarties pakeitimu nebūtų pakeičiamas Sutarties pobūdis, o pakeitimo vertė neviršytų 50 procentų pradinės Sutarties vertės.

Oficialūs valstybės institucijų duomenys bei kitų statybos sektoriaus įmonių vieši pareiškimai akivaizdžiai pagrindžia, kad statybos darbų kainos 2022 m. pavasarį padidėjo neprognozuotai dėl eilės susijusių aplinkybių: rekordinės metinės infliacijos, 2021 m. rudenį užklupusios Covid-19 viruso Omikron atmainos, kuri sukėlė medžiagų ir žaliavų tiekimo grandinių sutrikimus pasauliniu mastu, (duomenys neskelbtini) Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kuris sutrikdė statybų medžiagų ir žaliavų importą, sukėlė beprecedentį kainų augimą žaliavų prekybos rinkose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis statybinių medžiagų, komponentų, įrengimų bei darbų kainos sparčiai pradėjo kilti dar 2021 m. gruodžio - 2022 m. sausio mėnesiais. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais Statybos sąnaudų elementų kainų pokyčio duomenimis, matyti, kad statybos kainų pokytis nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. buvo +17,1 proc. Tokio drastiško ir neregėto statybos elementų sąnaudų šuolio negalėjo numatyti nei vienas statybų sektoriaus dalyvis, kad ir kiek atidus bei rūpestingas būtų buvęs viešojo pirkimo procedūrų metu. Vertinant Ieškovės pasiūlymo teikimo laikotarpiu buvusią rinkos situaciją matyti, kad 2021 m. rugsėjo mėn. statybos sąnaudų elementų kainų pokytis lyginant jį su praėjusių 2020 metų rugsėjo mėn. buvo +8,6 proc. Tačiau Ieškovė, net ir būdama maksimaliai apdairi ir rūpestinga skaičiuodama savo pasiūlymo kainą Pirkime 2021 m. rudenį negalėjo tikėtis, kad po 6 mėn. nuo pasiūlymo pateikimo, statybos sąnaudų elementų kainų pokytis bus didesnis nei 12,5 proc. (lyginant 2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. balandžio mėn.). Lietuvos statistikos departamentas, 2022 m. gegužę, apžvelgdamas bendrą šalies situaciją dėl sparčiai kylančių statybos kainų, paskelbė, kad rekordinė infliacija stipriai palietė ir statybų sektoriaus. Lietuvos statistikos departamentas skaičiavo, kad per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo beveik 20 proc., o ekspertai prognozavo, kad bent iki vasaros ir toliau bus fiksuojamas statybinių medžiagų ir mechanizmų kainų augimas. Iš rinkos situaciją atspindinčių duomenų matyti, kad metinė infliacija nuo Ieškovės pasiūlymo rengimo Pirkime laikotarpio iki prašymo pakeisti Sutarties kainą padidėjo 10,5 proc. 2022 m. gegužės mėn. skelbta, kad toks infliacijos šuolis yra didžiausias nuo 1996 m. Statybinių medžiagų gamintojai bei tiekėjai vienašališkai didino statybinių medžiagų bei komponentų kainas, o rangovai buvo priversti nutraukti vykdomas statybos rangos viešojo prikimo sutartis arba laimėjus viešuosius pirkimus atsisakyti tokias sutartis sudaryti.

Kita priežastis, lėmusi kainų šuolį, buvo ir svarbiausių gamyklų subombardavimas Ukrainoje. Pavyzdžiui, Mariupolyje buvo metalurgijos kombinatas, kuris praktiškai visoje Europos rinkoje dominavo tarp plieno lakštų tiekėjų. Jį sunaikinus, plieno lakštai tapo deficitine preke.

Dėl beprecedenčio statybų projektų įvykdymo kaštų augimo ir rizikos neįvykdyti viešojo pirkimo sutarčių pasisakė ir VPT, kuri (duomenys neskelbtini) paskelbė viešas rekomendacijas „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainų ir kitų sąlygų peržiūrėjimo“. Savo pranešime VPT konstatavo, kad dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pirkimų vykdytojai ir tiekėjai susiduria su sunkumais vykdant sudarytas viešojo pirkimo sutartis. Ženkliai pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, energijos ištekliams ir kitiems resursams, stringant tiekimo grandinėms ir vėluojant užsakytoms medžiagoms, vis dažniau susiduriama su klausimais dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartis, visų pirma peržiūrint jose nurodytas kainas ir darbų atlikimo terminus. VPT pažymėjo, kad pirmiausia reikia įvertinti jau galiojančias sutarčių nuostatas ir taikyti jose nustatytą kainų perskaičiavimo tvarką. Jei tokios taisyklės nėra įtvirtintos, reikia svarstyti apie sutarčių keitimo galimybę, papildant sutartis nuostatomis dėl kainos (įkainių) perskaičiavimo.

2021 m. spalio-lapkričio mėn. Lietuvoje sparčiai pradėjo plisti Covid-19 viruso Omikron atmaina. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas karantinas, kuris truko iki 2022 m. birželio 17 d. Koronaviruso pandemija 2020 - 2022 metais neigiamai paveikė ir statybų sektoriaus veiką - strigo darbams atlikti reikalingų žaliavų tiekimas, kilo medžiagų, įrengimų ir kitų elementų kainos, gamintojų ir tiekėjų pasiūlymai galiojo itin trumpą laiką. Taigi, Ieškovė po pasiūlymo Pirkime pateikimo ir Sutarties sudarymo susidūrė su nenumatytomis ir nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios iš esmės apsunkino Sutarties vykdymą - padidino darbų kainą. Situacijoms, kuomet viešojo pirkimo sutarties pakeitimo sąlygos nėra nustatytos pačioje viešojo pirkimo sutartyje ( šiuo atveju Sutartyje nėra nustatytos kainos pakeitimo galimybės), yra skirtas Pirkimų įstatymo 97 straipsnis, kuris ir reglamentuoja, kokiems atvejams esant viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama.

Sutartyje nenumatyta jos kainos pakeitimo galimybė, bet tai nereiškia, kad Sutarties kainos keisti negalima. Nei Pirkimų įstatyme, nei jį plėtojančioje LAT praktikoje nėra draudimo, kuris draustų pakeisti fiksuotą viešojo pirkimo sutarties kainą esant Pirkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatytiems pagrindams. Ginčui aktualus ir CK 6.204 str., kurio 2 d. numatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

LAT praktikoje spręsdamas klausimą dėl viešojo pirkimo rangos sutarties fiksuotos kainos pakeitimo nurodė, kad vienas tokios [sutartinių prievolių] pusiausvyros pažeidimo variantų - iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina . Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių

susitarimo ribų. Kasacinis teismas nurodė, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. PĮ 97 straipsnio komentare pažymima, kad viešojo pirkimo sutarčių kontekste nenumatytos aplinkybės yra suprantamos plačiau nei įvykiai, kurie viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Kitaip tariant, sutarčių keitimo kontekste nenumatytomis aplinkybėmis yra laikomos ir kasdieniniame gyvenime galinčios susiklostyti aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti.

Įrodytos visos Pirkimo įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygos teisėtam Sutarties kainos padidinimui, kurį nepagrįstai atsisakė atlikti Atsakovė.

Kasacinio teismo nurodyta, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ieškovė ieškinio teikimo dienai atliko darbus padidintomis kainomis, Atsakovė šiuos darbus yra priėmė, todėl Ieškovės naudai priteistina padidėjusi darbų kaina, t.y. Ieškovės 2021 m. rugsėjo mėn. skaičiuotų darbų (medžiagų, žaliavų, įrangos, kitų elementų) ir padidėjusių darbų, kurie atlikti po (duomenys neskelbtini) ir įrangai, konkrečiam statybos produktui, kuri buvo patiekta po 2022 m. liepos 1 d., kainų skirtumas. Ieškovė nuo 2022 m. liepos 1 d. pabrangusių darbų, medžiagų ir kitų statybos elementų kainoms pagrįsti teikia tiekėjų, gamintojų išrašytas sąskaitas-faktūras .2021 m. pasiūlymo rengimo metu Ieškovės skaičiuota darbų, medžiagų ir kt. statybos elementų kaina, kurie buvo atlikti pagal Sutartį nuo (duomenys neskelbtini), buvo 439 333,41 Eur be PVM. Pateikti įrodymai patvirtina, kad faktiškai nuo (duomenys neskelbtini) atliktiems darbams, medžiagoms ir kt. elementams Ieškovė patyrė 609 029,76 Eur be PVM išlaidų, taigi iš Atsakovės Ieškovės naudai priteistina 169 696,35 Eur padidėjusios Sutarties kainos, darbams, medžiagoms ir kt. elementams nuo 2022 m. liepos 1 d., skirtumas.

Šalių atstovų pasitarimas Rangos sutarties kainos perskaičiavimo klausimu įvyko 2022 m. liepos viduryje. Šalys susitarė, kad parengs ir pateikė kreipimąsi į VPT dėl galimybių Rangos sutarties kainą perskaičiuoti pagal VPT parengtos pavyzdinės rangos darbų sutarties bendrųjų sąlygų 15.5, 15.6 p.

VPT savo atsakyme į paklausimus nurodė, kad VPT parengtos pavyzdinės rangos darbų sutarties bendrųjų sąlygos yra skirtos tik naujai pradedamiems vykdyti pirkimams, tačiau jos nėra skirtos jau pasirašytų sutarčių sąlygų keitimui, kai tose sutartyse kainos perskaičiavimas nebuvo numatytas; Rangos sutartis gali būti keičiama pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas, atsakingai įvertinus visas su Rangos sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

Ieškovė darbų pabrangimą kai kuriais atvejais grindžia subrangovų, kurie atitinkamiems darbams nebuvo pasitelkti arba kuriems nebuvo suteiktas Atsakovės sutikimas tuos darbus atlikti, komerciniais pasiūlymais. Pavyzdžiui, Atsakovė sutiko, kad Ieškovė pasitelktų subrangovą UAB „Avaterma“ atlikti katilo PTVM-50 su priklausiniais griovimo darbus, bet iš Ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji šį subrangovą pasitelkė ne katilo griovimo darbams, o ir katilo aikštelės gamybos ir montavimo darbams, katilinės patalpų šildymo sistemos montavimui, katilinės dujotiekio vamzdynų įrengimui, montavimui ir kitiems darbams. Ieškovės pateikti tiekėjų komerciniai pasiūlymai atskirais atvejais buvo beveik 50 proc. didesnės kainos nei komerciniai pasiūlymai, kuriuos tie patys tiekėjai teikė Ieškovei iki pasiūlymo pirkimui pateikimo. Pagal viešai skelbiamus statistikos departamento duomenis atskirų darbų grupių ir/ar statybos medžiagų kainų pokytis buvo ženkliai mažesnis.

Apibendrintai teigia, jog įvertinus Ieškovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad i) Ieškovė tam tikrų darbų atlikimui pasitelkia (pasitelkė) subrangovus, kurių tiems darbams negalėjo pasitelkti, nes neturėjo tam sutikimo ir nebuvo įrodęs, kad tie subrangovai vadovaujasi reikalaujamais aplinkos apsaugos standartais; ii) ji neįrodė realaus Rangos sutarties vykdymui naudotinų medžiagų pabrangimo, nes nepateikė duomenų, kad tam, jog darbai būtų atlikti laiku buvo būtina pirkti būtent iš to medžiagų tiekėjo už jo nurodytą kainą ir nebuvo kitų galimybių medžiagas ar darbus įsigyti pigiau nesukeliant rizikos darbų atlikimo terminams.

Mano, jog pati Ieškovė nesilaikė Rangos sutarties nuostatų, nes nesivadovavo sutartimi, negavo Atsakovės sutikimo darbus pavesti vykdyti subrangovams, kurie tokio Atsakovės sutikimo neturėjo ir nebuvo pagrindę reikalavimo darbus vykdyti pagal Pirkimo sąlygose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Ieškovė, pasirinkusi Rangos sutarties perskaičiavimo būdą, pagal kurį ji turi įrodyti kiekvienos darbų atlikimui naudojamos medžiagos pabrangimą ir tai, kad tik už tokią kainą įsigyjant medžiagas ar darbus, nebūtų sukelta rizika darbų atlikimo terminams, šių aplinkybių neįrodė.

Rangos sutartis yra finansuojama Europos sąjungos bei Atsakovės lėšomis. Rangos sutartis sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras. Viešieji pirkimai vykdomi tam, kad viešos biudžeto lėšos būtų naudojamos skaidriai, sąžiningai ir racionaliai. Tai reiškia, kad net ir rangos sutarties kainos perskaičiavimo atveju, šis perskaičiavimus turi būti atliekamas ne bet kaip, o tik realiai pagrindus, kad kainos padidėjimas buvo neišvengiamas ir šalių nenumatytas, o rangovui už atliktus darbus sumokama tiek, kiek realiai padidėjo darbų kaina, kuri yra įmanomai pigiausia ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju, Ieškovė siekia prisiteisti papildomas lėšas už tuos pačius darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti už bendrą Rangos sutarties kainą. Ji neįrodė realaus kainų padidėjimo, o reikalauja priteisti faktines išlaidas, kurias grindžia nenumatytomis aplinkybėmis, neįrodė, kad patirtos faktinės išlaidos buvo objektyviai būtinos, padidėjo dėl nenumatytų aplinkybių ir objektyviai šios išlaidos buvo mažiausios, tam, kad pirkimo objektas būtų įgyvendintas laiku.

Apibendrinančiai Atsakovė sutinka, kad iš principo Rangos sutarties kaina galėtų būti perskaičiuojama dėl to, kad iš tiesų Rangos sutarties vykdymo metu susidarė aplinkybės, kurių nei viena šalis negalėjo numatyti. Visgi, Atsakovė nesutinka su Ieškovės nurodyta suma, kuria reikalaujama padidinti Rangos sutarties kainą, nes reikalaujama suma yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Triplike atsakovė paaiškino, kad Ieškovė atliko darbus, darbų priėmimo perdavimo aktai yra pasirašyti ir patvirtinti už kiekvieną mėnesį Įvertinus, kad šalys susitarė padidinti darbų, kurie bus atlikti nuo (duomenys neskelbtini), kainą mano, kad sąžiningiausias kainos perskaičiavimo būdas būtų perskaičiuoti kiekvieno mėnesio kainą pagal statybų sąnaudų elementų kainų indekso pokytį, palyginant pasiūlymo pateikimo metu buvusį indeksą, su indeksu, kuris buvo tą mėnesį kurį buvo atlikti ir priimti darbai bei atsižvelgiant į Ieškovės 10 procentų dydžio riziką(pelno maržą), kurią ji turėjo įsivertinti tiekiant pasiūlymą dėl sutarties sudarymo . Pagal viešai skelbiamus Statistikos departamento (šiuo metu Duomenų agentūros) informaciją apie statybos sąnaudų elementų kainų indeksus mato, kad 2021 m. spalio mėnesį šis indeksas buvo 124,7576. Kadangi įprastinėje praktikoje sutarčiai taikant bendros kainos kainodarą, tiekėjai rizikos faktorių įsivertina apie 10 proc. nuo numatomos darbų kainos, atitinkamai vykdant pagal Sutartį nuo (duomenys neskelbtini) atliktų darbų perskaičiavimą gaunami sekantys duomenys:

Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2021 m. spalio mėn. Statybos sąnaudų elementų kainų indeksas 2022 m. liepos- 2023m. vasario mėn. Indeksas, įvertinus Tiekėjo rizika - 10 proc. Indekso pokytis Atliktų ir priimtų darbų kaina be PVM (be paslaugų) Kainos padidėjimas EUR Darbų kaina po padidinimo 124,7565 2022 liepa 146,5133 137,2322 1,0676 129 710,16 8 772,43 138482,59 124,7565 2022 rugpjūtis 147,3030 137,2322 1,0734 55 766,52 4 092,45 59858,97 124,7565 2022 rugsėjis 148,2445 137,2322 1,0802 126 580,94 10 157,63 136738,57 124,7565 2022 spalis 148,7734 137,2322 1,0841 96 010,40 8 074,49 104084,89 124,7565 2022 lapkritis 148,0190 137,2322 1,0786 251421,49 19 762,47 271183,96 124,7565 2023 vasaris 147,1810 137,2322 1,0725 22734,25 1 648,15 24382,40 Iš viso Sutarties kainos padidėjimas EUR 52 07,63

Teismui pasiūlius pateikti skaičiavimus , kuriuose nebūtų atsižvelgiama į 10 proc. dydžio rizikos dėmesį, atsakovė pateikė analogiškus skaičiavimus be rizikos dėmens ir su 8 proc. dydžio dėmeniu. Pagal šiuos skaičiavimus kainos pokytis sudarytų atitinkamai 125 980,77 Eur ir 66 113,77 Eur.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, procesinių dokumentų ir pateiktų dokumentų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Vandens šildymo katilo su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kaminu statybos darbų Panevėžio elektrinės katilinėje pirkimas“, Nr. (duomenys neskelbtini) (Ieškinio Priedai Nr. 1 - Pirkimo skelbimas, Nr. 2 - Pirkimo sąlygos). Atsakovės suplanuotas Pirkimo biudžetas buvo 1 936 000 EUR su PVM. 2021 m. rugsėjo 22 d. Ieškovė pateikė pasiūlymą (Priedas Nr. 3), jos pasiūlyta rangos darbų kaina 1 371 798 Eur be PVM (1 659 875,58 Eur su PVM). Tiekėjas užpildė Pirkimo sąlygų 2a priedą „Darbų sąmata“ (Pirkimo sąlygų 5.12.7. p.).Ieškovė kartu su 2021 m. rugsėjo 22 d. pasiūlymu pateikė 6 darbų grupių sąmatos lentelę ( Ieškinio Priede Nr. 1), kurioje išskaidė pasiūlymo kainą į darbų grupes.

1.Projektavimas ir kitos su tuo susijusios inžinerinės paslaugos 97 673,00 Eur

3.Įranga, jos montavimas ir prijungimas prie esamų komunikacijų 944 761,00 Eur

4.Statybos darbai, įskaitant vietos (aikštelės) Paruošimo darbus 179 517,00 Eur

5.Elektrotechnikos, procesų valdymo ir automatizavimo, gaisrinės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemų jrengimo darbai 131 504,00 Eur

(duomenys neskelbtini) Atsakovė priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)),kuriuo nustatė pasiūlymus pateikusių tiekėjų eilę ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka. Ieškovės pasiūlymas išrinktas ekonomiškai naudingiausiu.

Ieškovė vykdė Sutartį tinkamai ir laiku, Atsakovei perduodavo atliktus darbus, ši juos be pastabų priimdavo. Ginčų dėl atliktų darbų apimties, terminų, kokybės nėra.

(duomenys neskelbtini) Ieškovė kreipėsi į Atsakovę su Prašymu pakeisti Sutarties sąlygas - pakeisti Sutarties 2.2. p. nustatytą kainą ir ją padidinti 186 753,33 Eur suma (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Atsakovė atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nesutiko padidinti darbų kainą, kadangi , jos vertinimu, tokios galimybės nenumato Sutarties sąlygos, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas, CK nuostatos (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

(duomenys neskelbtini) Ieškovė pateikė antrą Prašymą dėl Sutarties kainos keitimo (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstė papildomus teisinius argumentus ir nurodė atsiradusias nenumatytas aplinkybes, pagrindžiančias Sutarties kainos keitimo būtinybę ir galimumą Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nurodė, kad nesvarstant jos prašymo dėl Sutarties kainos pakeitimo bei nesutinkant derėtis, ji svarstys galimus susidariusios situacijos sprendimo variantus: tiek sustabdyti tolesnį darbų vykdymą iki kol bus peržiūrėta Sutarties kaina, tiek nutraukti Sutartį teismine tvarka. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė Atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovė atsakė, kad vis dar nagrinėja (duomenys neskelbtini) prašymus ir informavo, kad priėmė sprendimą indeksuoti Sutarties pradinę kainą nuo (duomenys neskelbtini) dėl šių priežasčių: „kainų lygio pokyčio (Pavyzdinės rangos darbų sutarties, pateiktos Rekomendacijose, bendrųjų sąlygų 15.5 p. „Sutarties kainos perskaičiavimas dėl kainų lygio pokyčio“) ir „esminio Sutarties kainos padidėjimo ir sumažėjimo (Pavyzdinės rangos darbų sutarties, pateiktos Rekomendacijose, bendrųjų sąlygų 15.6 p. „Esminis Sutarties kainos padidėjimas arba sumažėjimas “)“. Nurodė, kad Sutarties kainos perskaičiavimui taikys VPT paskelbtos Pavyzdinės (tipinės) rangos darbų sutarties nuostatas, reglamentuojančios darbų kainos indeksavimą, pakvietė atvykti į pasitarimą Sutarties kainos indeksavimo klausimų įforminimui.

Iš tokio šalių susirašinėjimo ir siūlymų daroma išvada, jog šalys susitarė, jog sutarties kainos peržiūrėjimui pagrindas yra.

2022 m. liepos mėn. šalys susitiko aptarti Sutarties kainos perskaičiavimo klausimų, bet vieningų pozicijų nebuvo suderinta. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dar kartą kreipėsi į Atsakovę raštu (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, kad kaina turi būti perskaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini) prašymo pateikimo dienos, tačiau, siekdama kainos padidinimo klausimą išspręsti kuo operatyviau, pasiūlė Sutarties kainos perskaičiavimą taikyti darbams bei įrangai, kurie neatlikti ir dar neužsakyti (duomenys neskelbtini), pateikė atnaujintus skaičiavimus (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini))

(duomenys neskelbtini) šalys kreipėsi į VPT su prašymu paaiškinti Pavyzdinės rangos darbų sutarties nuostatas, susijusias su darbų kainos perskaičiavimo mechanizmu, t.y. kokiems darbams taikomas Pavyzdinės rangos darbų sutarties kainos perskaičiavimo būdas, nuo kurio momento kaina perskaičiuojama ir t.t. (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). VPT šalims pateikė atsakymą (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pažymėjo, kad:1. norint priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl sutarties keitimo, būtina nagrinėti ne tik konkrečios sutarties nuostatas, bet ir visas aplinkybes, susijusias su konkrečios sutarties sudarymu ir jos keitimu;2.šalių Sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, ji buvo sudaryta nenaudojant statybos rangos darbų tipinės sutarties nuostatų (kadangi tuo metu jos dar nebuvo paskelbtos). Atsižvelgiant į tai, atsakymai į pateiktus klausimus dėl statybos rangos darbų tipinės sutarties nuostatų aiškinimo šios sudarytos sutarties kontekste neteikė ir 3. priminė, kad Sutartis gali būti keičiama VPĮ 89 straipsnyje ,analogiškai Pirkimų įstatymo 97 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Jeigu sutartyje nėra įtvirtinto aiškaus sutarties keitimo pagrindo ir mechanizmo, keitimai gali būti atliekami kitų VPĮ 89 straipsnio 1 arba 2 dalių pagrindu [analogiškai Pirkimų įstatymo 97 straipsnio nuostatos].

Procese šalys išgrynino savo pozicijas dėl sutarties kainos keitimo: pasak ieškovės, kaina keistina, nes jos dydis pasikeitė dėl objektyvių, nuo rangovės nepriklausančių priežasčių ir ji turi būti padidinta už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) 169 696,35 Eur suma, o sutarties bendra vertė yra 1 541 494,35 Eur be PVM (1 865 208,16 Eur su PVM). Kainos padidėjimas paskaičiuotas kaip pasiūlymo metu teiktų kainų (įkainių) dydžių pasikeitimas( padidėjimas) ,lyginant su atitinkamu darbų atlikimo laikotarpiu buvusiomis kainomis. Atsakovės vertinimu, kainos padidėjo dėl objektyvių priežasčių ir sutarties kaina gali būti peržiūrima, bet tas turi būti atliekama naudojant bendrą statybos sąnaudų elementų kainų indekso dydžių, buvusių pasiūlymo teikimo metu ir darbų atlikimo metu, pokytį. Atsakovės vertinimu, turi būti atsižvelgta į ieškovės planuotą pelningumą (8-10 proc.) ir tuo dydžiu atitinkamai sumažinant 2022 m. liepos -2023 m. vasario statybos sąnaudų elementų kainų indekso dydį. Kainų pokytis po tokių skaičiavimų galėtų būti 52 507,63 Eur ir 66 113,77 Eur. Teismo pasiūlymu atsakovė atliko kainų pokyčių skaičiavimus, neatsižvelgiant į pelningumo (rizikos) dėmenį, ir tokiu atveju kainų pokytis sudaro 125 980,77 Eur (tripliko 25 p. ir DOK-3522). Ieškovė irgi atliko skaičiavimus, pritaikant 8 proc. pelno dydžio dėmesį, ir jos skaičiavimu kainų pokytis (padidėjimas) sudaro 115 911,82 Eur ( DOK-3585).

Pirkimų sąlygų 1.2. nustatė, kad viešasis pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šiomis pirkimo sąlygomis.

Taigi, sutarčiai taikytini Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas( redakcija galiojusi nuo 2019-06-19), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, CK bei konkretaus pirkimo ir jo pasėkoje sudarytos rangos sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl Sutarties sąlygoms keisti kaip specialusis taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas . Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje šio įstatymo 97 straipsnio redakcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1) pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; 2) prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra kartu visos šios sąlygos: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių, programinės įrangos pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajam subjektui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo; 3) pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos: a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo; 4) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkantysis subjektas sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių: a) įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę.

Tokios sutarties keitimo sąlygos (pagrindai) iš esmės atitinka ir VPĮ 89 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintus viešojo pirkimo sutarties keitimo pagrindus- kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. Taigi, sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu keitimas, nors ir ribotas, tačiau iš esmės yra galimas esant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta vienos iš civilinių sutarčių rūšių – viešojo pirkimo–pardavimo sutarties – samprata. Tokiai sutarčiai yra būdingi šie ją sudarančių subjektų ir sutarties objekto požymiai: tokią sutartį sudaro valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija; šios institucijos (įmonės) už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus arba paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.381 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, nors sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau nepasibaigia perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai, taigi tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ tiek, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (LAT Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 32 punktas ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pirkimo sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu reglamentuotas VPĮ 89 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

Kasacinio teismo konstatuota, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų; tais atvejais, kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo; tokiu atveju teismas privalo vertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir jos keitimo ribojimus, tačiau, įvertinęs tokį galimumą VPĮ (KPĮ) prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu; teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 35, 36 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ginčo atveju pagal pirkimo sąlygas sudarytos rangos sutarties 2.1. punktas skelbia, jog sutartyje yra pasirinkta fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. 2.2. punktas skelbia, kad sutarties vertė yra 1 371 798,00 Eur ir PVM 288 077,58 Eur, iš viso su PVM 1 659 875,58 Eur. 17.1. punktas nustato, kad sutarties keitimai galimi tik Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 97 straipsnyje numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.

Sutartyje numatyta ir sutarties kainos keitimo galimybė ir to sąlygos. Sutarties 2.11. numatė,kad Sutarties kainos keitimas galimas taikant: 2.11.1. peržiūros sąlygas; 2.11.2. darbų apimties keitimo sąlygas. 2.12. Taikant peržiūros sąlygas Sutarties kaina keičiama šiais atvejais: 2.12.1. Sutartyje numatyta kaina bus keičiama, jei Sutarties galiojimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiamas pridėtinės vertės mokestis arba atsiranda naujas mokestis. Sutarties kainos pakeitimai įforminami abiejų šalių rašytiniu papildomu susitarimu, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. 2.13. Taikant darbų apimties keitimo sąlygas, Sutarties kaina gali būti keičiama šiais atvejais: 2.13.1. kai atsisakoma dalies darbų, nes vykdant Sutartį paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių dalis darbų tampa nebereikalingi. 2.13.2. kai iš to paties Rangovo būtina įsigyti papildomų darbų, kurie nebuvo įtraukti į Sutartį, kai yra visos šios sąlygos kartu: 2.13.2.1. Rangovo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių ir dėl to, kad Užsakovui sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; 2.13.2.2. atskiro Sutarties kainos pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės sutarties vertės. 2.13.3. Jeigu atskiru keitimu ir atsisakoma dalies darbų (Sutarties 2.13.1 p.), ir jų įsigyjama papildomai (Sutarties 2.13.2 p.), skaičiuojant, ar nebuvo viršyta Sutarties 2.13.2.2 punkte nurodyta sutarties kainos pakeitimo vertė, atskiro pakeitimo verte laikoma atsisakomų ir papildomai įsigyjamų darbų suma. 2.14. Papildomi darbai suprantami kaip Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini Sutarčiai įvykdyti (užbaigti), darbai, taip pat Sutartyje nurodytų darbų apimtys, viršijančios pradinę sutarties vertę. 2.15. Užsakovas, apskaičiuodamas įsigyjamų papildomų darbų kainas (įkainius), taiko žemiau pateikiamus būdus prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti aukščiau esantį būdą, gali būti taikomas žemiau esantis būdas: 2.15.1. pritaikant Rangovo pasiūlyme nurodytus darbų įkainius; 2.15.2. jei įmanoma, išskaičiuojant kainos dalį iš Sutartyje numatyto įkainio; 2.15.3. pritaikant Sutartyje numatytus panašių darbų įkainius. Panašius darbus turi pagrįsti ir nustatyti Užsakovas. 2.15.4. įvertinant pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudas) bei netiesiogines (pridėtines, statybvietės ir pelno) išlaidas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių 3 nustatymo metodikos (su vėlesniais pakeitimais) priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas.

Taigi, pagal nurodytas Sutarties sąlygas galimybė keisti sutarties kainą dėl kainų padidėjimo, infliacijos, tiekimo sutrikimų, epidemijų, karo veiksmų įtakos ir pan., t.y, dėl tokių aplinkybių į kurias kaip kainos keitimo priežastį nurodė ieškovė sutartyje tiesiogiai nenumatyta. Sykiu abi šalys sutinka, jog kainos keitimas ją padidinant nuo (duomenys neskelbtini) atliktinas.

Teismas su šalių pozicija, kad sutarties kaina nuo (duomenys neskelbtini) turi būti pakeista ją padidinant sutinka ir vertina, jog kainos didinimas galimas, jis atitinka PĮ 97 straipsnio ir VPĮ 89 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygas.

Šalių pozicijos skiriasi tik tuo pagal į kokius kriterijus ir kiek reikia atsižvelgti kainos pokytį apskaičiuojant. Abi jos sutinka, kad kainos perskaičiavimas gali būti siejamas su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo inžinerinių statinių statybos sąnaudų elementų kainų indekso (toliau ir SSKI) pokyčiu, nors Ieškovė reikalavimą ir kainos pokyčių skaičiavimus ieškinyje konstravo tą siejant ne su SSKI , bet su konkrečių darbų ir prekių pas konkrečius tiekėjus pokyčiais. Dėl paskelbtų SSKI dydžių prieštaravimų nėra, jie abiejų šalių jų sudarytuose skaičiavimuose nurodoma tokie patys.

Teismo vertinimu, pasirenkant kainos pokyčiui apskaičiuoti naudotinus kriterijus, turi būti atsižvelgta į SSKI ,o ne konkrečių pasiūlymų kainų pokyčius. Priimant tokį sprendimą , teismas atsižvelgia, kad ieškovė kainos padidėjimą sieja su aplinkybėmis, kurios nėra susijusios tik su ieškovės asmeniu ar konkrečiais jo tiekėjais (subrangovais) , o su visą visuomenę ir verslą siejančiomis aplinkybėmis, kurių atskiras asmuo negali ar beveik negali įtakoti, - visuotiniu neįprastu kainų padidėjimu, įtin aukšta infliacija, plataus masto tiekimo grandinių sutrikimais, karo Ukrainoje sąlygotais prarastais žaliavų(prekių)tiekėjais, epidemijos sąlygotais suvaržymais ir pan. Antra, tokio pasirinkimo priežastis yra ta, jog siejant kainos peržiūrėjimo būtinumą su konkrečių tiekėjų pasiūlymų pasikeitimais, reiktų sutikti su atsakove, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymus, jog mažesnėmis kainomis ji negalėjo įsigyti pigesnių prekių(darbų) iš kitų tiekėjų (pardavėjų, subrangovų), nei tie pagal kurių siūlymus ji atliko pirminius, atliktus prie teikiant pasiūlymą pirkime kainos skaičiavimus, nes ne visais atvejais tiekėjas pagal pirkimo ir sutarties sąlygas prekių ( paslaugų) tiekėjus perkančiajai organizacijai jis turėjo nurodyti ir dėl jų suderinti. Tokiu atveju įrodinėjimo procesas įgautų neracionaliai plačias ribas ir taptų itin apsunkintas bei brangus, taigi neracionalus.

Šalių pozicija skiriasi dėl to ar, jeigu būtų taikomas SSKI, reikia atsižvelgti į tiekėjo(ieškovės) planuotą pelno( atsakovė tai įvardija kaip rizikos) dėmenį - apie 8-10 proc. kainos dalį.

Teismo vertinimu, teisinio pagrindo atsižvelgti į šį dėmesnį ir juo keisti SSKI dėmens dydį nėra. Atsakovė nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo , verslo ar teisinės praktikos, kuris leistų ( reikalautų) šį dėmenį vertinti (naudoti) . Nei pirkimo sąlygose, nei tiekėjo pasiūlyme , nei rangos sutartyje toks dėmuo nenurodomas. Teisinis reglamentavimas nenumato, jog kainos padidinimo atveju padidinimas turi būti toks, kad rangos sutarties įvykdymas būtų nepelningas ar net nuostolingas.

Atsižvelgiama ir į tai, jog nors VPT paskelbtos Statybos darbų pirkimų gairės netaikomos, nes sutartis sudaryta iki jų paskelbimo, bet ir šiose rekomendacijose kaip galimas perskaičiavimui atlikti kriterijus nurodomas SSKI pokyčio naudojimo tikslingumas - „statybos darbų kainos dažniausiai indeksuojamos taikant Lietuvos statistikos departamento (nuo 2023-01-01 Valstybės duomenų agentūra) skelbiamą statybos sąnaudų elementų kainų indeksą. Statybos darbų kainų perskaičiavimo taisyklių, taikytinų darbų pirkimo atveju, galima rasti Statybos rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 15.3–15.7 punktuose „ ( https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/del-viesojo-pirkimo-pardavimo-sutarciu-kainu-ir-kitu-salygu-perziurejimo). Į Pelno (tiekėjo rizikos) dėmens įtaką kainos pokyčiams nesiūloma atsižvelgti.

Apibendrinant pasakytą, atsižvelgiant į tai, jog šalys neišsakė prieštaravimų dėl atliktų darbų apimties, darbų kainos dydžių ( iki jos pakeitimo), perskaičiavimo termino, SSKI dydžių tikslumo, teismas sprendžia, jog sutarties kaina didintina 125 980,77 Eur be PVM ( žr. atsakovės rašytiniai paaiškinimai, DOK-3522) pagal atsakovės pateiktą skaičiavimą, neatsižvelgiant į pelno( tiekėjo rizikos) dėmenį.

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė prašė papildomai priteisti 169 696,35 Eur, atitinkamai padidinant sutarties kainą iki 1 541 494,35 be PVM. Teismas sprendžia, jog sutarties kaina didintina mažiau - 125 980,77 Eur suma ir atitinkamai sutarties kaina didinama iki 1 497 778,77 Eur be PVM (1 371 798 + 125 980,77). Pagal reikalavimo ir patenkinto reikalavimo dydžių santykį ieškinys tenkintas apie 78 proc., atmesta 22 proc.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą . Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui- proporcingai atmestų reikalavimų dalims ( CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys)

Ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi, nes jos reikalavimai iš dalies buvo patenkinti. Ji sumokėjo 2 459 Eur ( 211+2 248 Eur) žyminį mokestį. Sutartis pakeista , jos kainą padidinus iki 1 497 778,77 Eur. Atsižvelgus į ieškinio tenkinimo santykį su reikalavimų dydžiu, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 912,56 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Šalys pateikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi- atstovavimo išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog jų patyrė 15 962,92 Eur ((duomenys neskelbtini)), atsakovė-8 208,86 Eur ((duomenys neskelbtini)) šių išlaidų, abi pateikė skaičiavimus ir išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Atsakovė už atstovo paslaugas 4 897,78 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą išlaidų detalizaciją buvo sumokėta už atsiliepimo į ieškinį parengimą, jo pateikimą ir atstovavimą byloje. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apmokėjimo laikotarpiu šis dydis buvo 1 799 Eur. Pagal 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsiliepimą rengė advokato padėjėjas, todėl jo parengimo išlaidos negali viršyti 3 598 Eur (Rekomendacijų 5 ir 8.2). Teismo vertinimu, šio dokumento pateikimas teismui vertinamas kaip sudėtinė dokumento parengimo dalis (jo neteikiant teismui, dokumento rengimas taptų beprasmis), todėl šis veiksmas atskirai papildomai neturi būti atlyginamas. Atstovavimo teismo posėdžiuose tuo laikotarpiu nebuvo. Taigi, pagal šį dokumentą pagrįstomis pripažįstamos 3 598 Eur išlaidos.

Atsakovė už atstovo paslaugas 3 311,08 Eur sumą sumokėjo (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą detalizaciją sumokėta už tripliko parengimą, jo pateikimą ir atstovavimą byloje. Tripliką rengė advokato padėjėjas, todėl jo parengimo išlaidos negali viršyti 2 280 Eur (Rekomendacijų 5 ir 8.3). Teismo vertinimu, šio dokumento pateikimas teismui vertinamas kaip sudėtinė dokumento parengimo dalis (jo nepateikiant teismui, dokumento parengimas būtų beprasmis).

Nuotoliniai teismo posėdžiai truko dvi valandas , tad atlyginimas už tai negali viršyti 380 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 900 Eur x 0,1 x2 val.).Taigi, pagal šį dokumentą išlaidos negali viršyti 2 660 Eur (2 280+380).

Viso pripažįstama, jog pagrįstos ir būtinos atsakovės atstovavimo išlaidos sudaro 6 258 Eur (3 598+2 660). Kadangi ieškinys tenkintas 78 proc., atsakovė gali pretenduoti į 22 proc. šių išlaidų atlyginimą- 1 376,76 Eur ( 6 258 : 100 x 22).

Ieškovė už atstovo paslaugas 10 970,40 Eur (be PVM) sumokėjo 2023-02-13 ir 2023-04-07 bei 2 222,10 Eur (be PVM) sumokėjo 2023-06-12.

Pagal sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nepripažįsta būtinomis išlaidas, patirtas situacijos dėl ieškinio rengimo analizei, teismo praktikos paieškai, informacijos rinkimui, Atsakovės pozicijos analizei, konsultacijai raštu , rengiant ieškinį, pateikti (suvestinės 1,8,9), kurios turėtų būti apmokėtos papildomai prie išlaidų patirtų ieškinio parengimui, nes šie veiksmai būtini, kad apskritai pradėti rengti ieškinį , o be šių veiksmų jo kokybiškas rengimas vargu ar įmanomas. Kam ir kodėl ieškovės atstovė turėjo teikti raštišką informaciją dėl ieškinio rengimo ir kuo tai svarbu ieškinį parengiant neatskleista. Ieškinio pateikimas per EPP (20) nevertinamas kaip greta ieškinio parengimo papildomai atlygintinas darbas.

Pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nepripažįsta būtinomis išlaidas po atsiliepimo į ieškinį gavimo darytai „situacijos analizei“, susipažinimui su atsiliepimu ir jo vertinimu (22-24), nes tai būtina dubliko, kurį šalis pateikė, rengimo dalis. Nepripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis išlaidos prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti (26), nes šio prašymo rengimas nebuvo būtinas ir priklausė tik nuo paties atstovo apsisprendimo. Susirašinėjimo el.paštu (28) irgi nevertinamos kaip papildomos dubliką rengiant išlaidos. Taigi, pagal šias dvi sąskaitas - faktūras pripažįstamos nebūtinomis 1054,20 Eur (383,25+43,05+36,75+78,75+152,25+17,85+163,80+105+21) išlaidos, tad pagrįstomis ir būtinomis yra 9 916,20 Eur(10 970,40-1 054,20) ( be PVM) išlaidos.

Pagal sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) iš 2 222,10 Eur prašomų atlyginti išlaidų teismas nepripažįsta būtinomis ir papildomai apmokamomis išlaidas – pokalbis su klientu telefonu (1), susipažinimą su tripliku (2), nes susipažinimas su kitos šalies pateiktu procesiniu dokumentu yra neabejotina atstovavimo ir rengimosi teismo posėdžiams dalis. 1 673,10 Eur išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams (duomenys neskelbtini)( matyt, turėta omenyje posėdžiai (duomenys neskelbtini) d.) (3-6) vertinamos kaip per didelės, nes dokumentų, įrodymų, teismų praktikos, norminės bazės analizė jau buvo atlikta rengiant šalies procesinius dokumentus, kuriuose suformuluota procesinė pozicija, kuri teismo posėdžių metu iš esmės nekito. Dėl šio pagrįstomis ir būtinomis teismas pripažįsta 500 Eur šių išlaidų.

Teismo posėdžiai (duomenys neskelbtini) truko dvi valandas , todėl prašymas apmokėti už beveik 4 valandas (7-8) pagrįstas iš dalies ir gali būti kompensuojamos išlaidos už 2 valandas – 380 Eur (Rekomendacijų 8.19,9 p.). Apibendrinant sprendžiama, jog pagal sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstomis ir būtinomis yra 880 Eur (500+380) ( be PVM) išlaidos.

Viso pagal 3 sąskaitas faktūras pagrįstomis vertinamos 10 796,20 Eur (be PVM) išlaidos ( 880+9 916,20), kurios su PVM sudaro 13 063,40 Eur ( 10 796,20 Eur x 100 : 21) + 10 796,20 Eur).

Kadangi ieškinys buvo tenkintas 78 proc., atlygintinos ir iš atsakovės ieškovei priteistinos atstovavimo išlaidos sudarys 10 189,45 Eur (13 063,40:100 proc. x 78 proc.).

Apibendrinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, konstatuojama, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei 10 189,45 Eur atstovavimo ir 1 912,56 Eur žyminio mokesčio išlaidų (viso 12 102 Eur), o ieškovė atsakovei 1 376,76 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymus iš atsakovės ieškovei priteisina 10 725,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (12 102-1 376,76).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti uždarosios akcinės bendrovės „Termolink“ ir akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ (duomenys neskelbtini) sudarytos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2. punktą, padidinant sutarties vertę (kainą) 125 980,77 Eur suma ir nustatyti, kad sutarties bendra vertė (kaina) yra 1 667 475,12 Eur be PVM.

Priteisti iš AB „Panevėžio energija“ ieškovės UAB „Termolink“ naudai 125 980,77 Eur be PVM (vienas šimtas dvidešimt penki tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt Eur 77 ct) padidėjusios (duomenys neskelbtini) rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbų kainos

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.