Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 90 MGL (11250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 110 MGL (13750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsniu, nustatyta, kad nuteistasis D. J. paskirtą baudą turi sumokėti iki 2011 m. rugpjūčio 1 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tai yra 2010 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) nenustatytomis aplinkybėmis įgijo narkotines medžiagas – apie 2 g kanapių ir jų dalių ir ne mažiau kaip 1,593 g kanapių dervos, kurių dalį vietoje suvartojęs, du paketus su 0,877 g likusių kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos, įsidėjo į savo rankinę ir joje laikė bei gabeno iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame 2010 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val. parvykęs lėktuvu, reiso Nr. (duomenys neskelbtini), iš Diuseldorfo (Vyzo) oro uosto, buvo muitinės pareigūnų patikrintas ir, bagaže suradus du paketus su 0,877 g kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos, sulaikytas.

Taip pat nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) oro uostą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 31 d. apie 11.00 val. gabeno narkotines medžiagas – du paketus su 0,877 g kanapių ir jų dalių bei vieną paketą su 1,593 g kanapių dervos.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis. Jis anksčiau nebuvo teistas, jam niekada nebuvo paskirta bausmė, todėl minėtas BK straipsnis negalėjo būti taikomas. Teismas taip pat nepagrįstai jam paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (nesunkiam ir sunkiam nusikaltimams). Be to, yra ideali nusikaltimų sutaptis. Todėl teismas turėjo taikyti bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai)

Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą jam bausmę turėjo įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d., ir iš paskirtos baudos išskaičiuoti sumą, atitinkančią dvi sulaikymo dienas, tačiau to nepadarė.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo D. J. gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir dėl jo priimtas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

. Pirmosios instancijos teismas D. J. nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad D. J. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas neturint tikslo jas platinti ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad gabeno narkotines medžiagas neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. D. J. apeliaciniame skunde neginčija narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo, bet nesutinka su tuo, kad byloje yra įrodytas narkotinių medžiagų įgijimas. Jo įsitikinimu, teismo išvada dėl narkotinių medžiagų įgijimo yra tik preziumuojama remianti jo duotais parodymais apie narkotinių medžiagų gabenimą, teismas nenurodė konkrečios vietos, laiko, būdo, padarinių. Pagal teismų praktiką BK 259 straipsnio 1 dalyje visos nurodytos veikos turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos iš gabenimo fakto. Taip pat D. J. nesutinka su jam paskirtų bausmių – baudų dydžiu, jų subendrinimu, tvirtindamas, kad teismas pritaikė netinkamą baudžiamąjį įstatymą bendrindamas jam bausme, ir prašo taip pat jam į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jis nesutinka dėl jo nuteisimo už narkotinių medžiagų įgijimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kolegija atmeta. Apeliaciniame skunde teisingai išdėstyta, kad pagal teismų praktiką šiame baudžiamajame įstatyme numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, laikymas, gabenimas ir kitos alternatyvios veikos turi būti įrodinėjamos savarankiškai ir nė vienai iš šių veikų negali būti keliami skirtingi reikalavimai, tai yra kiekviena iš nurodytų veikų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojama („išvedama“) iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Tačiau nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nagrinėdamas šiuo atveju jo baudžiamąją bylą, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir alternatyvios D. J. nusikalstamos veikos neįrodinėjo savarankiškai, narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės nebuvo nustatytos, o buvo tik preziumuojamos („išvestos“) iš kitos neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos, t. y. tų pačių medžiagų neteisėto gabenimo, yra nepagrįstas. Neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, kaip ir narkotinių medžiagų laikymas ir gabenimas, buvo įrodytas ir tai patvirtina nuosprendyje išdėstyti ir teismo įvertinti įrodymai, o visų pirma paties nuteistojo D. J. parodymai. Pats D. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis narkotines medžiagas – kanapių dalis bei jų dervas įsigijo viešėdamas (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 28 d. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mieste, netoli Valstybinės sienos su Vokietija, vienoje iš mieste esančių parduotuvių su užrašu olandų kalba ,,Coffee Shope“. Tą dieną apie 16.00 val. tos parduotuvės pardavėjas pasiūlė įsigyti paragauti trijų skirtingų rūšių kanapių bei jų dervų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl teismų išvadų, apkaltinant D. J. įgijus, laikius ir gabenus narkotines medžiagas, pagrįstumo. Teismo išvados, kad būtent nuteistasis D. J. padarė šią veiką, pagrįstos tinkama nuosprendyje nurodytų įrodymų visumos analize.

D. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė - 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 90 MGL (11250 Lt) dydžio bauda taip pat savo dydžiu yra ne per griežtos, todėl nėra pagrindo jų švelninti, kaip prašo nuteistasis D. J. nėra. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus nuteistajam D. J., kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai už padarytas nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrė bausmes – baudas. Teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, D. J. už nusikaltimus paskyrė teisingą bausmę tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, kurios užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų. Nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai yra išsamūs ir įtikinantys, be to, skirdamas bausmes – baudas ir nustatydamas jų dydžius teismas jau atsižvelgė ir į daugelį aplinkybių, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde (nusikaltimai nesukėlė realių pasekmių, dirba, turi šeima, augina mažametį vaiką). Nuteistojo D. J. asmenybę apibūdinantys duomenys (anksčiau neteistas), mažesnis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, šeimos turėjimas, būtent ir buvo iš esmės tos aplinkybės, kurias teismas įvertinęs nusprendė neskirti D. J. laisvės atėmimų bausmių, o parinko švelnesnes, nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes - baudas. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, kad ji turi būti ne tik ne per griežta, bet ir ne per švelni. Todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir remiantis jomis daryti išvadą, kad D. J. paskirta neteisinga bausmė, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, ir dar labiau mažinti teismo nustatytų bausmių – baudų dydžius kolegija nemato pagrindo. Kitos nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, yra pagrindas skirti jam dar mažesnes baudas už padarytus nusikaltimus (gyvena nuomojamame bute, turi įsipareigojimų bankui, gaunamos pajamos yra nedidelės), taip pat nepaneigia teismo išvadų dėl tinkamos bausmės paskyrimo. Pažymėtina, kad nuteistasis D. J., paimdamas iš banko paskolą, turėjo įvertinti riziką, ar gaunamų pajamų pakaks ir jis galės vykdyti įsipareigojimus bankui. Tiesa, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija viena iš alternatyvių bausmių numato baudą, kuri nagrinėjamu atveju ir buvo paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį D. J., todėl nuosprendyje nurodyti, kad D. J. skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikėjo. Tokia nuoroda yra perteklinė. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma skiriant nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Šiuo atveju bauda yra viena iš alternatyvių BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, dėl to dar nurodyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį tam, kad šią bausmę nuteistajam paskirti, nereikia.

D. J. paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atsižvelgiant į nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentus, šioje dalyje nėra pagrindo.

Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudas, padarė aritmetinių klaidų. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirta 40 MGL dydžio bauda litais nurodyta 5000 Lt, nors 40 MGL dydžio bauda ją nurodant litais turėjo būti 5200 Lt (130 x 40 = 5200), o paskirta 90 MGL dydžio bauda litais nurodyta 11250 Lt, nors 90 MGL dydžio bauda ją nurodant litais turėjo būti 11700 Lt (130 x 90 = 11700). Šios padarytos aritmetinės klaidos nesusijusi su nuosprendžio esme. Pirmosios instancijos teismo pozicija paskiriant D. J. baudas yra aiški ir suprantama. Teismas, atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, laikė, kad D. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio baudą, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį 90 MGL dydžio baudą, tačiau padarė aritmetinių klaidų šias paskirtas baudas apskaičiuodamas litais, kurios turi būti ištaisytos patikslinant D. J. paskirtų bausmių – 40 MGL ir 90 MGL dydžio baudų litais sumas.

Tuo tarpu nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų bendrinant jam paskirtas bausmes yra pagrįsti.

BK 64 straipsnyje numatyta, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Kai bausmės sudedamos iš dalies, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Būtent šiuo BK straipsniu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. J. galutinę subendrintą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtas BK straipsnis D. J. bendrinant bausmes negalėjo būti taikomas. D. J. anksčiau teistas nebuvo. Jis skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas pirmą kartą už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalis nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., apysunkis ir nesunkus nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu. D. J. nuteistas už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), taigi jo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms per vieną grupę nusikalstamų veikų kategorijoms BK 11 straipsnio prasme, ir labai skiriasi pagal pavojingumą (laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) grupes arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), todėl subendrindamas D. J. bausmes, atsižvelgiant į BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, turėjo būti taikytas bausmių apėmimo būdas. Dėl to šioje dalyje teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o D. J. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas iš naujo subendrintinos pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, atitinkamai nustatant jam ir subendrintą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidą, D. J. į bausmės laiką neįskaitęs laikino sulaikymo laikotarpio nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 54-55). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. J. yra paskirtos bausmės – baudos ir jos šiame nuosprendyje subendrintos. Todėl laikinojo sulaikymo taip pat turi būti įkaitytas į nuteistajam paskirtą bausmę - baudą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmių keitimo taisyklę: vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Tačiau nėra pagrindo išdėstyti baudos mokėjimo dalimis, kaip yra prašoma nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde. Apeliantas, formuluodamas tokį apeliacinio skundo reikalavimą, nepateikė jokių papildomų duomenų ar rašytinių įrodymų, dėl ko baudos mokėjimas turėtų būti išdėstytas dalimis. Jų negauta ir apeliacine tvarka teismo posėdyje. Dėl to laikoma, kad D. J. argumentas apie tariamą apelianto beviltišką turtinę padėtį ir negebėjimą sumokėti baudos, yra deklaratyvus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Laikyti, kad D. J. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL dydžio baudos litais dydis yra 5200 Lt, o 90 MGL dydžio baudos litais dydis yra 11700 Lt.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę D. J. paskirti 90 MGL (11700 Lt) dydžio baudą.

D. J. taikyti BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir į jam paskirtą bausmę – 90 MGL (11700 Lt) dydžio baudą – įskaityti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d., t. y. 2 dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, t. y. 4 MGL (520 Lt) dydžio baudai, ir nustatyti D. J. galutinę bausmę – 86 MGL (11180 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.