Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. O., F. O. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas tikslu atkurti nuosavybės teises į žemę. Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- ir Atkūrimo įstatymas). Įstatymų leidėjas šiuos terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.

Pareiškėjai K. O. bei F. O. prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytus praleistus terminus tikslu atkurti nuosavybės teises į jų senelio K. O. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), Juodupės valsčiuje, Rokiškio apskrityje. Nors pareiškėjai nėra surinkę ir teismui pateikę visų giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų darytina prielaida, kad pareiškėjai yra buvusio žemės savininko anūkai, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą jie galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teises į K. O. turėtą žemę, jeigu prašymą atkurti nuosavybės teises būtų pateikę iki 2001-12-31, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus būtų pateikę iki 2003-12-31. Tačiau pareiškėjai nurodytais terminais į atitinkamas institucijas nesikreipė, šiuos terminus praleido. Teismo prašo atnaujinti terminus kaip praleistus dėl svarbių priežasčių, svarbiomis priežastimis nurodydami nežinojimą apie galimybę atkurti nuosavybės teises bei vieno iš pareiškėjų- F. O. sveikatos būklę.

Atkūrimo įstatyme nėra apibrėžta, kokios terminų praleidimo priežastys turėtų būti pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje svarbiomis terminų praleidimo priežastimis laikytinos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios išskirtinės, objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Be to, sprendžiant dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taikomi rūpestingo, sąžiningo ir atidaus elgesio standartai, kurių turi laikytis asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-505/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai patys pareiškime teismui nurodo, jog žinojo apie K. O. turėtą žemę, tačiau nežinojo tikslaus tos žemės kiekio, nesuprato, jog yra reali galimybė į šią žemę atkurti nuosavybės teise. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos pareiškėjų dukros N. V. bei F. B. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodami apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamiesi savo interesais, pareiškėjai turėjo galimybę pasidomėti jų senelio turėta nuosavybe bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau į Lietuvos centrinį valstybės archyvą kreipėsi tik 2015 metais, t. y. jau pasibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytiems terminams prašymui bei nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad egzistavo objektyvios kliūtys iki įstatymo nustatyto termino kreiptis į archyvus dėl informacijos apie pareiškime nurodyto buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Be to, net ir gavę nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, į teismą su prašymu atnaujinti terminus pareiškėjai kreipėsi dar po 3 metų, iki šiol nesurinkę visų giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, kas paneigia pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad sužinoję apie realią galimybę atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai iniciatyvos ėmėsi nedelsiant. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad K. O. bei F. O., elgdamiesi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pabaigos. Kaip svarbią terminų praleidimo priežastį pareiškėjai nurodo ir tai, kad F. O. piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo galvos traumų, dėl ko su juo sunku susikalbėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr. 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A556-680/2008; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-423/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-9-415/2018 ir kt.). Todėl nurodytoji F. O. sveikatos būklė negali būti pripažinta svarbia prašomų atnaujinti terminų praleidimo priežastimi, be to, ši aplinkybė nebuvo kliūtis K. O. vienam kreiptis į atitinkamas institucijas atkurti nuosavybės teises.

Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, taigi ir domėtis bei gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą, tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šių terminų trukmė savaime sudarė galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. O. bei F. O. terminus prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku dokumentams pateikti tikslu atkurti nuosavybės teises į K. O. turėtą žemę praleido ne dėl objektyviai egzistavusių kliūčių, o dėl savo pačių nerūpestingumo, aplaidumo, t.y. be svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo šiuos terminus atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

K. O., F. O. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui dėl įstatyme nustatytų praleistų terminų atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.