Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, paskutinį kartą: 2021-11-04 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1dalimi, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonę – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų 50 metrų atstumu, bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiomis, bausmės vykdymo laikotarpiu, bausmę atlikęs, 2022-09-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio l dalyje.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. sugadino svetimą turtą, tai yra 2025 m. vasario 26 d., apie 18.45 val., duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. kirviu nenustatytą kiekį kartų smūgiavo į T. G. priklausančias šarvines buto duris, tokiais savo veiksmais padarydamas T. G. 700 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis kaltu pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad 2025-02-26, apie 18 val. vyko namo iš darbo, važiuodamas prisiminė praeities įvykius, kai prieš maždaug 6-7 metus pažįstamas T. G. bendravo su jo buvusia žmona R. N., su kuria šiuo metu yra nutraukę santuoką, tačiau gyvena kartu. Sukilus pavydui jis susierzino ir nusprendė nuvykti pas T. G. pasikalbėti, ketino atsiprašyti jo už praeities įvykius. Nuvykus T. G. namų adresu, pastarasis durų neatidarė, kelis kartus prašė įsileisti, tačiau jis neįsileido ir liepė išeiti. Supykęs iš automobilio pasiėmė statybinį plaktuką, skirtą plytoms smulkinti, ir ne mažiau nei du kartus, kiek tiksliai nurodyti negali, smūgiavo į T. G. buto duris. Supranta, kad pasielgė nederamai padarytą žalą T. G. atlygino, šio atsiprašė, pažadėjo daugiau nesiartinti prie jo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

Nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2025-02-26 apie 18 val. 45 min. jis būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį į buto duris ir tada garsų šaukimą. Priėjo prie buto durų ir pažiūrėjo per durų akutę, pamatė, kad prie buto durų stovi jam iš matymo pažįstamas L. N. su kirviu rankose. Matė kaip L. N. su kirviu abejomis rankomis smūgiuoja į jo buto šarvines duris. Kaip atrodė kirvis negali apibūdinti, neatsimena. L. N. dėvėjo pilkos spalvos treningo kelnes ir juodos spalvos ploną striukę. Buvo dar maždaug 4-5 smūgiai iš kirvio ir tuomet per durų akutę pamatė, jog gretimuose butuose iš abiejų pusių kaimynai pradėjo rakinti duris ir žiūrėti kas čia vyksta, o tuo tarpu L. N. išgirdęs, kad kaimynai rakina duris išbėgo iš laiptinės ir pasišalino jam nežinoma kryptimi. L. N. su kaimynais nebendravo, kadangi kol jie atrakino duris šis spėjo pasišalinti. Yra turėjęs su L. N. konfliktų praeityje dėl moters. Jis su juo niekada nebendravo ir nebendrauja. 3 kartus L. N. jam yra apgadinęs jo automobilius, t. y. išdaužęs stiklus. Visus 3 kartus dėl įvykio kvietė policiją ir buvo parašęs pareiškimą. Paskutinį kartą asmuo išdaužė automobilio stiklus jam sėdint automobilyje maždaug prieš pusę metų. Paskutinį kartą asmenį matė maždaug prieš 3 mėnesius, kai jis buvo atėjęs prie buto durų ir beldėsi bei sakė, jog išeitų, kadangi nori pakalbėti. Jis jam nieko neatsakė ir nuo to laiko jo nebematė. Yra įsitikinęs, jog buto duris apgadino L. N., tačiau dėl kokių priežasčių neįsivaizduoja. Dėl apgadintų šarvinių buto durų jam padaryta maždaug 700 eurų turtinė žala. Dėl civilinio ieškinio teikimo nuspręs tyrimo eigoje. Taip pat nori paminėti, jog jis bijo L. N., kadangi jis yra neprognozuojamas ir apgadina jo turtą nebe pirmą kartą, todėl mano, jog gali fiziškai susidoroti ir su juo. Nukentėjusysis apklaustas papildomai parodė, kad L. N. dėl įvykio įvykusio 2025-02-26 visą padarytą žalą jam atlygino, jo atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo daugiau taip nesielgti ir neieškoti ryšių su juo, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš, jokių pretenzijų L. N. neturi.

Liudytoja N. G. parodė, kad butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise nuosavybės teisę įgijo 2014 metais, tačiau nuo 2022 metų pradžios butu pilnai naudojasi, tvarko, prižiūri bei administruoja jos sūnus T. G., ji tik yra buto savininkė. Matė apgadintas duris, užsakė naujas, žino, kad sūnui yra sumokėti pinigai už padarytą žalą.

2025-02-26 T. G. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Fiksuota, kad 2025-02-26 apie 18 val. 45 min. jam būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , jis prie savo buto durų išgirdo didelį triukšmą. Priėjęs prie buto durų per durų akutę pamatė, jog prie buto durų stovi iš matymo pažįstamas L. N. (daugiau duomenų nežinau), kuris buvo su kirviu rankose ir juo smūgiuodamas gadino jo buto duris. Dėl šarvo durų apgadinimo jam padaryta maždaug 700 eurų turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2025-02-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota sugadintų buto durų apžiūra.

2025-02-26 Tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių bei įtariamojo paieškos karštais pėdsakais. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis A. B. tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2025-02-26 d. patruliavo nustatytame maršrute, Marijampolės mieste, kartu su vyr. patrule O. G.apie 18:54 val. buvo gautas pranešimas, kad nepažįstamas asmuo su kirviu prieš 1 min. trankė buto duris, galimai bandė įeiti. Mano, kad durys sukapotos. Asmuo pasišalino. Policijos laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu, užlipus į antrą aukštą pastebėjo apgadintas rudos spalvos, šarvo duris, pabeldus į duris, jas atidarė T. G., kuris paaiškino, kad šiam būnant namuose, gulint lovoje išgirdo didelius smūgius į jo buto duris, staigiai atsistojęs iš lovos, įėjęs į koridorių pastebėjo, kad durys yra niokojamos kažkokiu daiktu, asmuo nedelsdamas kreipėsi į policiją, bei laukė pareigūnų. Bendraujant su T. G., šis paaiškino, kad prie durų nesiartino, nes buvo nesaugu, dėl to nematė, kas tai galėjo padaryti. Toliau bendraujant su T. G., šis paaiškino, jog tai padaryti galėjo L. N., apie asmenį daugiau informacijos suteikti negalėjo, bei nurodė, kad L. N. tai galėjo padaryti, dėl to, nes T. G. prieš maždaug metus laiko parvežė L. N. žmoną namo, o L. N. tai pastebėjo ir nuo tada prasidėjo nesutarimai. T. G. teigė, kad L. N. atžvilgiu jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi L. N. jau buvo apgadinęs T. G. automobilį, t. y. išdaužęs šiam langus, bei apdaužęs, dėl to T. G. įtarė, kad tai galėjo padaryti L. N.. Nuvykus L. N. gyvenamosios vietos adresu, šis dėl sugadinto turto savo kaltės neneigė, iškarto prisipažino, kad tai jis kirviu kapojo T. G. priklausančio buto duris, negalėjo paaiškinti savo elgesio priežasčių, dėl to labai gailėjosi.

2025-02-28 Kitų objektų apžiūros protokolas. Išklausomi garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro.

BK 187 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2025 m. vasario 26 d., tyčia kirviu sugadino T. G. priklausančias šarvines buto duris, ir tokiais savo veiksmais padarė didesnę nei 10 (duomenys neskelbtini) eurų turtinę žalą, teismui abejonių dėl jo kaltės nekyla, pats kaltinamasis savo kaltės neginčija, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius.

Kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma vidutinio sunkumo bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, galinčius keisti kaltinamojo elgesį.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Proceso išlaidų nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metus 6 ( šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nekeisti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą, pareigūnų fiksuotus vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba (Vidurio Lietuvos skyriumi), per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.