Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, atsisakiusios pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK), atstovui Andriui Klimčukui,

išnagrinėjo pareiškėjo V. U. skundą dėl Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Sauliaus Rimkaus 2017 m. liepos 20 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. 40-IL-11372-(12.24E).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. Rimkus 2017 m. liepos 20 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo V. U. skundą, nes A. P. veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Institucijos, priėmusios nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, atstovas teismo posėdžio metu prašė V. U. skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2017 m. liepos 20 d. nutarimą, nes nėra nustatyta administracinio nusižengimo požymių, priimtas teisingas nutarimas.

V. U. skundas netenkintinas.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančią medžiagą ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. P. būtų padaręs ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš Šiaulių AVPK Joniškio RPK pateiktos medžiagos matyti, kad buvo nagrinėjamas V. U. pareiškimas, paimti iš A. P., R. L., A. A. rašytiniai paaiškinimai, apklaustas pareiškėjo sūnus T. U. A. P. nurodė, kad 2017-06-30 prie vaiko parduotuvėje nepriekabiavo, jo neužgauliojo ir neliepė išvykti į Šiaulius, tik sudrausmino, nes pastarasis garsiai šūkavo. R. L. nurodė, kad 2017-06-30 parduotuvėje jokio konflikto tarp A. P. ir T. U. nematė ir negirdėjo, dėl ko vaikas išėjo iš parduotuvės apsiverkęs, nežino, kad A. P. būtų kalbėjęs su T. U., negirdėjo. A. A. nurodė, kad 2017-06-30 parduotuvėje A. P. paklausė T. U., ką šis veikia kaime ir kodėl nebūna Šiauliuose. Po šių žodžių T. U. pradėjo verkti, A. P. pasakyti žodžiai jo nesujaudino. A. A. nurodė negirdėjęs, kad A. P. būtų liepęs T. U. išvykti į Šiaulius. Apklausiamas T. U. nurodė, kad 2017-06-30 parduotuvėje A. P. jam pasakė „U., varyk iš Maldenių“, todėl jautėsi išsigandęs. Kitų asmenų, galėjusių matyti ar girdėti A. P. ir T. U. pokalbį, apklausti asmenys nenurodė. T. U. buvo apklaustas tyrėjos D. Benaitytės, dalyvaujant apklausiamojo mamai K. U. ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei G. Eidukienei, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo sūnų apklausė galimai šališkas tyrėjas S. Rimkus, yra nepagrįstas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, teismas mano, kad Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnas pagrįstai nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, prevenciškai raštu įspėjo A. P. dėl neleistino priešingo visuomenės ir jos narių interesams elgesio. T. U. parodymų, jog A. P. jam liepė išvykti iš Maldenių kaimo į Šiaulius, nepagrindžia jokie kiti surinkti duomenys. Vien ta aplinkybė, jog A. P. parduotuvėje užkalbino pareiškėjo mažametį sūnų ir paklausė ką šis veikia kaime, nesudaro pagrindo traukti jį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodė, kad tarp jo ir A. P. vyksta darbo santykių konfliktas ir tai galėjo įtakoti A. P. elgesį mažamečio T. U. atžvilgiu. Teismo nuomone ta aplinkybė gali įtakoti ir pareiškėjo siekį, kad A. P. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodo, kad A. P. sistemingai psichologiškai terorizuoja mažametį vaiką, tačiau skunde nenurodo jokių konkrečių atvejų kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis A. P. dar būtų atlikęs neteisėtus veiksmus pareiškėjo sūnaus atžvilgiu. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog A. P. sukėlė ilgalaikes neigiamas emocijas bei pasekmes, situacija neigiamai atsiliepia ir vaiko močiutės, bei tėvų sveikatai, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Vien tai, jog pareiškėją netenkina policijos pareigūno priimtas nutarimas, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Sauliaus Rimkaus 2017 m. liepos 20 d. nutarimas paliktinas galioti, o V. U. pateiktas skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

Šiaulių AVPK Joniškio RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Sauliaus Rimkaus 2017 m. liepos 20 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos palikti nepakeistą ir V. U. skundo netenkinti.

Nutartį per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.