- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-1502-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13091-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- E. R., Kolegija
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui A. P., trečiasis asmuo E. R.,
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo paramą po 400 Lt, mokamus kiekvieną mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jis mokysis vidurinėje mokykloje bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013-03-31 tapo pilnametis, mokosi gimnazijoje, atsakovas yra jo tėvas, paramos neteikia. Atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą. Ieškovas gerai mokosi Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje, papildomai ruošiasi brandos egzaminams, todėl papildomai lanko užsiėmimus pas korepetitorių, savarankiškai užsidirbti lėšų, būtinų pragyvenimui ir mokymuisi galimybės neturi. Ieškovo materialiniu aprūpinimu rūpinasi trečiasis asmuo, kuri dirba keliose darbovietėse ir jos gaunamos pajamos per mėnesį siekia tik 1630 Lt. Būtinos išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 - 850 Lt.
Atsakovas su ieškiniu sutiko dalinai, sutikdamas sūnaus paramai mokėti 150 Lt per mėnesį iki jis baigs gimnaziją. Nurodė, kad iki pilnametystės atsakovas turėjo pareigą teikti 450 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas neturi jokio turto, darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 800 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakingai lanko pamokas ir jo mokymosi rezultatai yra geri. Gyvena su savo motina, moka mokesčius už butą, kurių bendra suma yra apie 400 Lt. Sūnums padeda, nes atliko remontą trečiojo asmens bute.
Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad viena išlaiko ieškovą ir nepilnametį sūnų. Ieškovui diagnozuota bronchinė astma, iki 18 metų jam buvo kompensuojamas inhaliatorius ir vaistai. Už komunalinius mokesčius vidutiniškai patiria apie 300 Lt išlaidas per mėnesį. Dirba slaugytoja dviejose darbovietėse, tam, kad galėtų užtikrinti savo ir vaikų poreikius.
Vilnius miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paramą po keturis šimtus litų (115,85 EUR) per mėnesį už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-11) iki gimnazijos baigimo dienos. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 46,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, 199,84 EUR už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą. Remdamasis CK 3.192¹ str. teismas konstatavo, kad tam, kad pilnamečiam vaikui galėtų būti priteista parama iš abiejų tėvų, ar vieno iš tėvų, turi būti šių sąlygų visuma: vaikas mokosi vidurinės mokyklos ar kitos mokymosi įstaigos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, gimęs 1995-03-31, tapo pilnamečiu 2013-03-31, 2013-2014 metais mokėsi Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje vidutiniškai, į pamokas atvykdavo laiku ir joms pasiruošęs, papildomai mokėsi (b.l. 6, 26, 69). Sėkmingai išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kur studijuos valstybės finansuojamoje vietoje transporto inžineriją ir vadybą. Pažymėjo, kad mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą, ruošdamasis brandos egzaminams jis neturėjo galimybės dirbti ir pati save išlaikyti, buvo išlaikomas tik trečiojo asmens. Konstatavo, kad ieškovo išlaikymo išlaidos nėra mažesnės nei jo nurodyta 900 Lt suma bei įvertinęs atsakovo turtinę padėtį konstatavo, kad jis pajėgus teikti sūnui 400 Lt paramą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovo naudai išlaikymą po 150 Lt/mėn, kol baigs mokslą Šv. Kristoforo gimnazijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Remiantis CK 3.192 str. 1 d. tik turintys galimybę tėvai privalo išlaikyti pilnametystės sulaukusius vaikus. Atsakovui yra priteistas išlaikymas sūnui A. P. po 400 Lt/mėn., akivaizdu, kad mokėti didesnio išlaikymo nei 150 Lt jis neišgali, nes jo darbo užmokestis minimalus, o priteistas išlaikymas siekia 850 Lt/mėn., todėl jau dabar yra susidaręs įsiskolinimas, kuris tik didėtų, dėl to nukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai bei atsakovas neturėtų galimybių tenkinti net minimalius savo poreikius.
2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio bei būtinų išlaidų. Teismo sprendimas tik pablogino atsakovo turtinę padėtį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas tik į vieno mėnesio atsakovo darbo užmokestį pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, atsakovui tik vieną mėnesį buvo mokamas 1751 Lt darbo užmokestis, visus kitus mėnesius jis gavo minimalų darbo užmokestį, todėl nėra teisinga teismo išvada, kad jis ir vaiko motina turi vienodas galimybes teikti paramą ieškovui. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė būtinų poreikių, nepateikė įrodymų apie išlaidas korepetitoriams.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais ir motyvacija nesutinka. Pažymi, jog teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, išsamiai ištyrė ir vertino aplinkybes, šalių įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Teigia, jog svarbus ne tik pats atsakovo skolų buvimo faktas, bet jų atsiradimo priežastys ir kilmė. Apelianto turima 13 000 Lt skola yra kilusi iš teismo sprendimu nustatytos prievolės dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurios jis nevykdė ir pats savo akivaizdžiu neveikimu nemažino skolos. Apeliantas savo materialinės padėties pagerinti nebandė, jokių papildomų pajamų šaltinių neieškojo, kadangi jam užteko pajamų pragyvenimui. Taigi, būdamas darbingas, neturėdamas fizinės negalios jis nebandė imtis jokių aktyvių veiksmų įgalinančių tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas išvadą iš apelianto gauto darbo užmokesčio padarė atsižvelgdamas tik į vieno mėnesio duomenis ir tokiu būdu pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas išvadą apie atsakovo pajamas padarė remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais apie jo darbo užmokestį, kurie buvo ne už vieną, o už du mėnesius – 2014 m. vasarį ir kovą, o atsakovo darbo užmokestis priklausė nuo faktiškai dirbto darbo laiko. Nurodo, kad reikalavimą dėl paramos ieškovas pareiškė ne nuo pilnametystės pradžios, o tik už paskutinius tris mėnesius iki gimnazijos baigimo, reikalaujamas priteisti dydis 1 200 Lt nėra didelis ar esminiai įtakojantis atsakovo pajamas. Pažymi, jog reikalavimas pateikti įrodymus apie korepetitorių lankymo faktą yra perteklinis, šiuos įrodymus atsakovas galėjo gauti bendraudamas su ieškovu, domėdamasis mokslo pasiekimais, pastangomis siekti išsilavinimo aukštojo, sužinoti užsiėmimų skaičių, kainą ir pan., jam niekuomet nebuvo kliudoma vykdyti tėvo pareigas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pilnamečio vaiko tėvo pareigos ir galimybės išlaikyti sūnų, besimokantį gimnazijoje nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-04-11 iki gimnazijos baigimo pabaigos.
Apelianto tvirtinimu, teismo priteistas paramos dydis po 115,85 EUR neatitinka jo finansinių galimybių bei nėra įrodytas toks paramos dydis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus, bylos medžiagą, atsiliepimo į skundą argumentus, su šiais apelianto argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais.
Pagal bendrąjį principą tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192 ¹ straipsniu tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Ši nurodyta išimtis yra siejama su aplinkybe, kad pilnamečiai asmenys, kuriems nėra sukakę 24 metų, mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir siekia įgyti tam tikrą išsilavinimą, dėl to negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokymuisi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra šių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecijos teise, apie paramos būtinumą sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiems tėvams, ir net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui; kad situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 str. 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2007-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Kaip nustatyta, apeliantas neneigia paramos pilnamečiam sūnui fakto, tačiau nesutinka su teismo priteistu paramos dydžiu, laikydamas, kad 115,85 EUR suma yra jam per didelė finansinė našta, taip pat nėra įrodytas tokio dydžio paramos pagrįstumas.
Apelianto tvirtinimu, jis negali mokėti išlaikymo po 850 Lt/mėn., kuris yra didesnis už gaunamas mėnesines pajamas, šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, nes yra susidaręs įsiskolinimas už užlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl nukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai, be to, jis neturėtų jokių galimybių patenkinti savo būtinus poreikius.
Teisėjų kolegija pagrįstais laiko ieškovo atsiliepimo į apelianto skundo argumentus, kad šiuo atveju svarbu yra tai, kokiu būdu susidarė ir kas sąlygojo atsakovo sunkią turtinę padėtį. Atsakovo turtinės padėties sunkumas yra grindžiamas turimu 13 000 Lt išlaikymo įsiskolinimu nepilnamečiams vaikams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas yra darbingas asmuo, todėl jis turėjo dėti maksimalias pastangas veikti nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo būdu ieškodamas būdų gauti didesnes pajamas, ir tokiu būdu likviduoti skolą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina ir tai, kad teismo priteista pilnamečiui sūnui parama yra už laikotarpį nuo 2014-04-11 iki gimnazijos baigimo dienos, nėra ženkli laiko aspektu – trys mėnesiai, todėl ji negali ženkliai įtakoti atsakovo turtinės padėties. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį bei skaičiavo jo darbo užmokestį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kas atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 sudarė 4721.90 Lt (1367,55 EUR), bet ne minimalus darbo užmokestis, kaip teigia apeliantas.
Nesutiktina su skundo argumentu, kad nėra pagrįsta ieškovo būtinų poreikių lentelė, skaičiai dėl korepetitoriaus lankymo nėra pagrįsti įrodymais – sąskaitomis faktūromis ir pan. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis naudojosi korepetitorių paslaugomis, juos lankė du kartus per savaitę, pamokos kaina 40 Lt. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai nuspręsti. Faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir šalių paaiškinimais (CPK 177 str.), o teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ieškovo paaiškinimų pagrįstumo, nurodyta korepetitoriaus kaina atitinka visuotinai žinomas kainas, yra pakankamai objektyvi ir reali. Šių faktų apeliantas nenuneigė ir skundo argumentais.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl pilnamečiui vaikui teiktinos paramos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str., 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.