- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- I-4376-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07251-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė, Rimas Alijus Kalkys
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjai L. V., jos atstovui advokatui Rimui Alijui Kalkiui, atsakovių atstovei Innai Zdanovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (toliau – ir Vilniaus rinktinė) 2013-10-30 raštu Nr. (21/20)-12-5280 advokatei Snaiguolei Mažeikienei nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu išnagrinėjus ir įvertinus faktinius duomenis, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbusio pareigūno veiksmuose nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, šį pareigūną traukti tarnybinėn atsakomybėn nėra teisinio pagrindo (b. l. 34-35).
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti iš atsakovo 7762 Lt turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo; 2) panaikinti atsakovo 2013-10-30 raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (21/20)-12-5280; 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2013-07-08 pareiškėja sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį UAB „TEZ TOUR“ agentūroje. Pareiškėja sau, savo dukrai M. B. ir anūkei E. B. nupirko poilsinę kelionę į Bulgariją nuo 2013-08-13 iki 2013-08-26. Apie tai, kad vykstat į Bulgariją vaikui bus reikalingas pasas ir tikrai neužteks gimimo liudijimo (anūkei 3 metai), kelionių agentūros darbuotojai neinformavo. Vaiko asmens tapatybės dokumento turizmo agentūros darbuotojos nereikalavo net tuomet, kai buvo rezervuojami skrydžiai, apgyvendinimas, pervežimas. Pareiškėja, nei jos dukra su vaiku nėra anksčiau vykę į užsienį, todėl pagrįstai, tikėdamiesi gauti visą reikalingą informaciją, susijusią su kelione, kreipėsi į kelionių agentūrą, o ne kelionę užsisakinėjo internetu ar skaitė papildomus katalogus apie šalis. Pareiškėja ir jos šeima net negalėjo įtarti, jog gimimo liudijimas nebus tinkamas dokumentas vaikui skristi į kitą šalį.
2013-08-13 pareiškėja su savo šeima praėjo Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, nors jos anūkė buvo be jokio kelionės metu pripažįstamo asmens tapatybės dokumento, turėjo tik gimimo liudijimą. Patikrinimo metu, pasienio kontrolės punkto darbuotojui (toliau – ir pareigūnas) buvo pateikti pareiškėjos ir jos dukters pasai bei anūkės gimimo liudijimas, taip pat lėktuvo bilietai. Apie tai, jog gimimo liudijimas nėra pripažįstamas tinkamu dokumentu, kertant valstybės sieną, ir kad būtina pateikti vaiko galiojantį asmens tapatybės dokumentą (pasą ar tapatybės kortelę), pasienio kontrolės darbuotojas nenurodė ir neinformavo. Pareigūnas pareiškėjos anūkę be asmens tapatybės dokumento praleido pro pasienio kontrolės punktą, nors iš skrydžio bilietų buvo matyti, jog su dukra ir anūke skrenda į Bulgariją, kur tokio pobūdžio dokumento yra reikalaujama. Dėl pareigūnų netinkamų veiksmų (pareigų neatlikimo) pareiškėjai su šeima nuskridus į Bulgariją, Burgo oro uoste Bulgarijos pasienio policija pareiškėjos anūkės į šalį neįleido, kadangi ji buvo be asmens tapatybės dokumento. Pareiškėja ir jos šeima atgaliniu lėktuvu be sėdimų vietų buvo parskraidintos atgal į Lietuvą.
Dėl atsakovo darbuotojų kaltės - netinkamai atliktų darbo funkcijų (nepareikalavo privalomo pateikti vaiko asmens tapatybės dokumento), pareiškėja ir jos šeima patyrė tiek turtinę (teko skubos tvarka daryti vaikui pasą, pirkti iš naujo lėktuvo bilietus ir sutrumpinti atostogas 3 dienomis), tiek moralinę žalą (didelį stresą, pažeminimą, Burgo pasienio policijos darbuotojų nesiskaitymą su jomis, tampymą po oro uostą ir laikymą kaip nusikaltėlius, skridimą atgal į Lietuvą lėktuve be vietų, sėdint prie tualeto, ar pilotų kabinoje).
Teigia, kad atsakovo 2013-10-30 raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (21/20)-12-5280 nepagrįstas bei neatitinkantis prašomos pateikti informacijos, kadangi nebuvo atsakyta į klausimą, kokiu pagrindu pareigūnas turėjo teisę nepatikrinti ir/ar neprašyti pateikti vaiko, kertančio valstybės sieną, asmens tapatybės dokumento ir apsiriboti tik pateiktu gimimo liudijimu.
Nurodė, kad po 2013-08-13 įvykio, pareiškėja, nenorėdama prarasti įsigytos kelionės, 2013-08-14 kreipėsi dėl paso anūkei pagaminimo skubos tvarka (per 1 d.) - paso pagaminimas per parą pareiškėjai kainavo 254 Lt. Pareiškėjai teko pakartotinai pirkti kelionės bilietus į Burgą 2013-08-16 dienai ir atostogauti jau ne 13, o tik 10 dienų (atostogos sutrumpėjo 3 dienomis) Prašo padengti paso pagaminimo išlaidas, 3 neišnaudotų kelionės dienų kompensaciją (t.y. apie 1 061 Lt) bei išlaidas už pakartotinai pirktus lėktuvo bilietus 2013-08-16, t.y. 1 947 Lt. Bendra prašoma grąžinti turtinės žalos suma - 3 262 Lt.
Taip pat, prašo atlyginti pareiškėjos ir jos šeimos patirtus neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus kelionės metu - už patirtą stresą, pažeminimą, įtampą kelionės metu Burgo oro uoste bei grįžimą lėktuvu be vietų, prašo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos, kurios dydis pareiškėjai ir jos dukrai bei anūkei sudarytų iš viso 4 500 Lt (po 1 500 Lt kiekvienai).
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 41-46) paaiškino, kad kiekvienas Europos Sąjungos ir Šengeno šalies pilietis turi teisę laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalais po visą Europos Sąjungą tam pakanka turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę, tačiau kai kurios Europos Sąjungos valstybės - Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras ir Rumunija nėra Šengeno narės, todėl keliaujant į paminėtąsias šalis galiojantis kelionės dokumentas būtinas.
Pažymėjo, kad Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad turistas patvirtina, jog jis, prieš pasirašydamas šią sutartį gavo rašytinį dokumentą (sutartį, katalogą, kitą kelionę aprašančią medžiagą programą), kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija, tame tarpe informacija apie valstybių sienų perėjimo tvarką. Pareiškėja, pasirašydama sutartį, patvirtino, kad gavo katalogą, kelionių agentūra „Etuna“ 2013-09-18 pateikė kelionių organizatoriui „Tez Tour“ raštišką paaiškinimą kuriame taip pat patvirtino, kad pareiškėjai buvo įteiktas katalogas, kurio skyreliuose „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems“, taip pat „Vaiko išvykimas į užsienį“ (118 psl.) yra nurodyta, kad „vaikas, vyksiantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą ir kitus dokumentus, reikalingus kelionei (bilietus, draudimo polisą) <...> atkreipiame dėmesį į tai, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali vykti į kelionę su šiuo dokumentu“. Analogiška informacija skelbiama ir kelionių organizatoriaus interneto svetainėje www.teztour.lt, skyrelyje „Keliautojų atmintinė/Vaiko išvykimas į užsienį (ankstesnėje puslapio versijoje iki 2013-07-14 dienos) bei „Bulgarija/Atmintinė turistui/Vaiko išvykimas į užsienį“ (naujoje puslapio versijoje nuo 2013-07-15 dienos). Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad turistas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, jog yra informuotas apie kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ interneto puslapį www.teztour.lt. Be to, pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 1.2.4 p. „turistas, pagrindinė šios sutarties šalis, privalo informuoti kitus turistus (naudos gavėjus), kad turistinė kelionė yra organizuojama tik pagal šioje sutartyje nurodytas sąlygas ir visi turistai privalo vykdyti visas sutarties sąlygas.“ Be to, kelionių agentūra „Etuna“ 2013-09-18 raštiškame paaiškinime informavo, kad informacija apie būtinumą turėti vaiko pasą pareiškėjai buvo suteikta ir žodžiu, prieš pasirašant Turizmo paslaugų teikimo sutartį (suvedant duomenis). Atsakovo teigimu, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie tai, kokius kelionės dokumentus ji ir kiti turistai privalo turėti vykdami į Bulgariją, tame tarpe pareigą užtikrinti, kad vaikas turėtų pasą.
Dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas - teisės aktų nustatyta tvarka tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų - remdamiesi pateiktais kelionės dokumentais nustatė jų asmens tapatybę, patikrino, ar kelionės dokumentai nėra padirbti ar suklastoti, tikrindami atitinkamuose duomenų registruose atliko tikrinamųjų asmenų pateiktus asmens dokumentus ir savo kompetencijos ribose priėmė atitinkamus sprendimus, todėl akivaizdu, kad jų atlikti veiksmai (pasienio tikrinimo procedūros) nesukėlė pareiškėjos inkriminuojamų pasekmių, nes tai nesusiję su dalyku. Vykdydama aktyvius veiksmus - planuodama kelionę, įsigydama atitinkamas kelionės organizatoriaus paslaugas, formindama ir pasirašydama atitinkamus dokumentus bei pradėdama kelionę su nepilnamečiu pareiškėja pažeidė galiojantį teisinį reglamentavimą ir būtent dėl šių priežasčių kilo atitinkamos pasekmės - ji su lydimaisiais asmenimis nebuvo įleista į kelionės tikslo šalį. Be to, kaip matyti iš turimo vaizdo įrašo, tikėtina, kad pareiškėja žinojo apie tai, kad keliaudama kartu su nepilnamečiu asmeniu be atitinkamų asmenybę patvirtinančių dokumentų ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl atliekant pasienio tikrinimo procedūras sąmoningai neužtikrino, kad nepilnametis būtų šalia ir nustatyta tvarka nepateikė vaiko kelionės dokumento patikrinimą atliekančiam pareigūnui, todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnas būtent dėl aktyvių minėtą vaiką lydėjusių asmenų veiksmų nepastebėjo mažamečio vaiko ir nenustatė dokumento nebuvimo fakto. Vilniaus rinktinė nagrinėjamu klausimu veikė taip, kaip privalo veikti pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde išdėstytus prašymus.
Atsakovių atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto darbuotojų veiksmų, t.y. neteisėto leidimo išvykti į Bulgariją jos 3 metų anūkei, kuri neturėjo tinkamo kelionės dokumento. Taigi teismas turi spręsti atsakovės deliktinės atsakomybės klausimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-08 pareiškėja su UAB „TEZ TOUR“ pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 13402125, pagal kurią nusipirko poilsinę kelionę sau, dukrai L. B. ir anūkei M. B., gim. 2010-05-25, į Bulgariją nuo 2013-08-13 iki 2013-08-26 (b. l. 10-12). Pareiškėjos anūkė, turėdama tik gimimo liudijimą, kurio keliaujant į ne Šengeno šalį Bulgariją, nepakanka, per Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą buvo praleista (b. l. 19-20).
2013-08-13 Bulgarijos Respublikos „Pasienio policijos“ centrinė valdyba atsisakė leisti įvažiuoti į šalį pareiškėjos anūkei, neįleidimo priežastimi nurodyta galiojančio kelionės dokumento neturėjimas (b. l. 14).
Pareiškėja 2013-08-26 pateikė skundą Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl netinkamų Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto darbuotojų veiksmų, kuriame prašė pateikti informaciją (įstatymus, poįstatyminius aktus, įsakymus ar taisykles), kuriuose būtų nurodyta, jog vaiko asmens tapatybei nustatyti skrendant lėktuvu į užsienį oro uosto pasienio kontrolės punktui pakanka pateikti tik vaiko gimimo liudijimą (b. l.28-29).
Atsakovė 2013-09-18 raštu Nr. (21/20)-12-4454 paprašė pareiškėjos su įvykiu susijusios informacijos ir įrodymų (b. l. 30-31).
Pareiškėjos atstovė pateikė atsakymus į atsakovės paklausimą, pridėjo ginčo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (b. l. 32-33).
Atsakovė 2013-10-30 raštu Nr. (21/20)-12-5280 pareiškėjai paaiškino, kad buvo atliktas tyrimas dėl darbuotojų veiksmų ir nenustačius Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbusio pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, nuspręsta šio pareigūno tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Atsakovė rašte pacitavo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3-4 dalis, 2008-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 724 patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo 4, 7 punktus, pagal kuriuos asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės, t. y. ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Viena iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų yra neteisėti veiksmai, siejami su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (LVAT administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumą (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų konstatavimui pakankama nustatyti jos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Šiuo atveju pareiškėja su dukra ir anūke vyko į Bulgariją, kuri nepriklauso Šengeno erdvei. Pagal 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 7 straipsnio 1 dalį išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Pagal šio kodekso 7 straipsnio 2 dalį visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas, tinkamais atvejais panaudojant techninius prietaisus ir ieškant informacijos tik apie pavogtus, neteisėtai pasisavintus, dingusius ir negaliojančius dokumentus atitinkamose duomenų bazėse, ir patikrinimas ieškant falsifikavimo arba klastojimo požymių.
Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2 straipsnio 1 dalį Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, <...>. Pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnį valstybės sieną sausumoje galima pereiti tik po patikrinimo pasienio kontrolės punkte (1 punktas); asmenys, kertantys valstybės sieną, privalo turėti ir pateikti patikrinimą atliekančių valstybės institucijų pareigūnams galiojančius asmens dokumentus, suteikiančius teisę pereiti valstybės sieną, transporto priemonės, gabenamų prekių (daiktų) ir kitų vertybių dokumentus (3 punktas); dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai (4 punktas).
Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-28 nutarimu Nr. 302, 4 punktą vaikui, išvykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtinas vienas iš šių galiojančių dokumentų, kuris pareikalavus pateikiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė arba pasas; Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas; asmens be pilietybės kelionės dokumentas; pabėgėlio kelionės dokumentas; atitinkamas užsienio valstybės, nepriklausančios Šengeno erdvei, kelionės dokumentas.
Pagal Pasienio tikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-03-28 įsakymu Nr. 154, 5 punktą pasienio tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Pagal šios tvarkos 6 punktą asmens tikrinimas atliekamas pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1) nuostatas.
Remiantis Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų 2012-01-31 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 4-116, skyriuje „Patikrinimas kertant sieną oro uostų pasienio kontrolės punktuose“ 266 punkte nustatyta, kad pareigūnas, vykdantis užduotį „Išvykstančių keleivių dokumentų tikrinimas“, privalo patikrinti keleivių dokumentus, vadovaudamasis nuostatų 250 punktu (266.3 p.). Pagal šios tvarkos 250 punktą pareigūnas (-ai), vykdantis užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka visus asmenis patikrinti minimaliai, siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę (250.1. p.); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam; dokumentus tikrinti vadovaujantis tarnybos vado patvirtinta Dokumentų tikrinimo instrukcija (250.6. p.).
Dokumentų tikrinimo instrukcijos, patvirtintos VSAT vado 2006-10-6 įsakymu Nr. 4-705, 3 punkte nustatyta, kad tikrinant dokumentus, būtina apžiūrėti pateiktą dokumentą, nustatyti jo rūšį; sutapatinti nuotrauką, esančią dokumente, su pateikėjo asmeniu, įsitikinti, ar nuotraukoje yra būtent tas asmuo, kuris pateikė dokumentą; patikrinti, ar visi asmenys, vykstantys per valstybės sieną kartu su dokumento pateikėju, įrašyti į dokumentą, ir jeigu yra nuotraukos – sutapatinti jas su asmenimis; įvertinti per valstybės sieną vykstantį asmenį pagal rizikos vertinimo pasienio tikrinimo metu metodiką. Pagal šios instrukcijos 6 punktą kilus pagrįstam įtarimui dėl dokumentų tikrumo ar priklausymo pateikėjui, ar jam nesugebant (nemokant) atsakyti į užduotus klausimus ar aptikus dokumentuose netikslumų, pareigūnai nedelsdami praneša PKP pamainos vyresniajam. Tokie dokumentai tikrinami nuodugniai, sulyginant su turimais pavyzdžiais ir aprašymais bei sutikrinus su paskelbtų negaliojančiais dokumentų sąrašais. Esant būtinumui, gali būti tiesiogiai susisiekiama su rinktinės dokumentų tikrinimo specialistu ar kitu kompetentingu pareigūnu arba specialistas iškviečiamas į punktą.
Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad VSAT pareigūnai yra atsakingi už sprendimo priėmimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo. Jiems nustatyta pareiga apie netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad ginčo atveju VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pasienietis T. T. Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte vykdė tarnybinę užduotį išvykstančių asmenų dokumentų tikrinimas. Šis pareigūnas 2013-08-29 ir 2013-09-10 tarnybiniais pranešimais informavo, kad keleivių tikrinimus atliko dviese kartu su pasieniete D. G.. Tikrinant išvykstančių asmenų kelionės dokumentus, 14.20 val. priėjo dvi moterys (motina su dukra), jos pateikė du tvarkingus kelionės dokumentus ir du įlaipinimo bilietus, kad kartu su jomis vyksta ir mažametis vaikas nepastebėjo. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus akivaizdžiai matosi, jog minėtos moterys savo veiksmais bando daryti viską, kad vaikas būtų nepastebėtas pareigūnų. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir dėl darbo vietos specifikos, bei infrastruktūros nepastebėjo, kaip mažametis vaikas praėjo į keleivių „ne Šengeno“ zoną. Pažymėjo, kad savo kaltės neneigia (b. l. 71, 74).
VSAT Vilniaus rinktinės pasienietė D. G. 2013-09-09 tarnybiniu pranešimu nurodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos apie praleistą be pasienio tikrinimo vaiką negali paaiškinti, nes tuo metu vyko 3 ne Šengeno išvykimo reisai, dėl galimai šalia sėdinčio pareigūno T. T. netinkamų veiksmų nieko nepastabėjo (b. l. 75).
Šiuo atveju ginčo dėl to, kad gimimo liudijimas nėra tinkamas ir pakankamas dokumentas vaikui vykti į ne Šengeno erdvei priklausančią valstybę, ir kad pareiškėjos 3 metų anūkė į Bulgariją išvyko tik su gimimo liudijimu byloje nėra. Tokia situacija susiklostė dėl VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų kaltės, nes jie tinkamai neįvykdė Šengeno sienų kodekso 7 straipsnio 2 dalyje, Sienų kontrolės nuostatų 250 punkte nustatytų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti.
Vis dėlto, kaip nurodyta anksčiau, be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų taip pat turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams sukeltos žalos. Teismo vertinimu, tarp neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės veiksmų ir pareiškėjai kilusios žalos yra priežastinis ryšys, t. y. yra pakankamas pagrindas teigti, jog žalingi padariniai kilo dėl neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų.
Į bylą pateikti kvitas patvirtina, kad skubos tvarka paso E. B. padarymas kainavo 254 Lt (b. l. 18), už 2013-08-16 skrydžio bilietus iš Vilniaus į Burgą pareiškėja sumokėjo 1 947 Lt (b. l. 26). Iš viso už atostogas laikotarpiu nuo 2013-08-13 iki 2013-08-26 pareiškėja sumokėjo 4 600 Lt, tačiau pareiškėja, jos dukra ir anūkė negalėjo pasinaudoti 3 paromis atostogų (2013-08-13 - 2013-08-15), nes į Bulgariją nebuvo įleista E. B.. Pareiškėjos teigimu, jos dukra ir anūkė į užsienį vyko pirmą kartą, todėl logiška, kad L. V. neliko atostogauti viena, o kartu su jomis grįžo į Lietuvą. Dėl 3 paras neišnaudotų atostogų pareiškėja patyrė 1 061 Lt nuostolių (4600/3). Taigi matyti, kad pareiškėja iš viso patyrė 3 262 Lt turtinės žalos.
Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6. 250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus (2003-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-03 R. Matusevičius v. Lietuvos valstybė). LVAT formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (LVAT administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Pareiškėja kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė patirtus neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus kelionės metu - patirtą stresą, pažeminimą, įtampą kelionės metu Burgo oro uoste bei grįžimą lėktuvu be vietų. Neturtinę žalą pareiškėja įvardija po 1 500 Lt jai, jos dukrai ir anūkei, t.y. iš viso 4500 Lt. Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja neabejotinai patyrė stresą ir neigiamas emocijas dėl jos anūkės neįleidimo į Bulgariją, jos lūkesčiai dėl sklandžios kelionės neišsipildė. Dėl suplanuotų atostogų sutrumpėjimo, nepatogumų rūpinantis dėl E. B. paso skubos tvarka išdavimo, teismo vertinimu, yra pagrindo teigti, kad pareiškėja patyrė neturinę žalą, vertintiną 500 Lt. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas pareiškėjos dukrai ir anūkei, kurios į teismą dėl žalos nesikreipė.
Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo yra galimybė atsižvelgti į nukentėjusio asmens veiksmus. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Šiuo atveju pareiškėja, 2013-07-08 pasirašydama su UAB „TEZ TOUR“ turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 13402125 ir įsigydama kelionę, gavo rašytinį dokumentą, kuriame išdėstyta visa su kelione susijusi informacija, tarp jos ir valstybių sienų perėjimo tvarka. Šią faktinę aplinkybę pareiškėja patvirtino parašu minėtoje sutartyje (b. l. 12). Pagal kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ paaiškinimus atsakovui, pareiškėjai buvo įteiktas katalogas „Bulgarija 2013“. Teismas neturi pagrindo nesiremti šia faktine aplinkybe. Šio katalogo skyrelyje „Vaiko išvykimas į užsienį“ nurodyta, kad vaikas, vykstantis į kelionę, privalo turėti galiojantį pasą ir kitus dokumentus, reikalingus kelionei (bilietus, draudimo polisą). Aiškiai atkreiptas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, todėl nepilnametis negali vykti į kelionę su šiuo dokumentu (b. l. 78-80). Taigi, pareiškėjai buvo suteikta informacija dėl vaikui kelionės metu būtinų dokumentų, tačiau, ji dėl nepakankamo atidumo šia informacija nepasinaudojo. Tokios nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ir pačios pareiškėjos neatsargus elgesys, dėl kurio prašoma priteisti žala negali būti atlyginta visa apimtimi. Teismo vertinimu racionalus ir pakankamas šiuo atveju yra 1600 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Be to, E. B. tik su gimimo liudijimu praėjo ne tik VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, bet ir Aviacinio saugumo ir pasų kontrolės patikras, nors skrydžio registracijos sistemoje apskritai buvo neužregistruota. UAB „Baltic Ground Services“ pripažino savo agentų padarytą klaidą dėl nepatikrinto keleivės E. B. dokumento (b. l. 67, 70). Taigi ir dėl šios priežasties negalima vienareikšmiškai teigti, jog tik VSAT Vilniaus rinktinė atsakinga dėl žalos pareiškėjai kilimo.
Pareiškėja prašo panaikinti atsakovo 2013-10-30 raštą dėl informacijos pateikimo Nr. (21/20)-12-5280. Kaip minėta, pareiškėja 2013-08-26 prašymu kreipėsi į atsakovą paaiškindama ginčo situaciją ir prašydama pateikti informaciją (įstatymus, poįstatyminius aktus, įsakymus ar taisykles), kuriuose būtų nurodyta, jog vaiko asmens tapatybei nustatyti skrendant lėktuvu į užsienį oro uosto pasienio kontrolės punktui pakanka pateikti tik vaiko gimimo liudijimą (b. l. 28-29). Atsakovė 2013-10-30 raštu Nr. (21/20)-12-5280 pareiškėjai paaiškino, kad buvo atliktas tyrimas dėl darbuotojų veiksmų ir nenustačius Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte dirbusio pareigūno veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, nuspręsta šio pareigūno tarnybinėn atsakomybėn netraukti. Atsakovė rašte pacitavo Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3-4 dalis, 2008-07-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo 7 punktą, atkreipė dėmesį į šio aprašo 4 punktą, kuriame nurodyti vaiko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę vykti į užsienio valstybes. Šiuo atveju atsakovas ėmėsi tinkamų veiksmų, gavęs pareiškėjos skundą, t.y. atliko tarnybinį patikrinimą, apie jo rezultatus informavo pareiškėją, pateikė nuorodą dėl dokumentų, reikalingų vaikui vykstant į užsienį, todėl nėra jokio pagrindo šį sprendimą naikinti.
Taip pat pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt minimali mėnesinė alga.
Pareiškėja teismui pateikė 2013-11-05 kasos pajamų orderį (serija SN-5-12 Nr.12366) pagal kurį už skundo parengimą turi sumokėti 1000 Lt UAB „Tikroji turto kaina“, su kurios advokate Snaiguole Mažeikiene pareiškėja yra sudariusi atstovavimo sutartį (b. l. 36-37). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą sudaro 3000 Lt (3 x 1000 Lt), pareiškėja prašo priteisti 1 000 Lt, tačiau kadangi pareiškėjos skundas visa apimtimi netenkintas bei įvertinus ginčo pobūdį, teisingumo, protingumo principus yra ši suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 400 Lt.
Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą nurodomas rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atstovavimą teisme – 0,15 MMA už 1 atstovaujamą valandą. Nustatyta, kad advokatas Rimas Alijus Kalkys pareiškėjos interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014-04-08 (b. l. 130-135). Pareiškėja už atstovavimą šiam advokatui sumokėjo 300 Lt (b. l. 129). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Teismo posėdžio pradžia 13.01 val., pabaiga – 13.44 val., taigi teismo posėdis tęsėsi 43 minutes, todėl už atstovavimą teisme pareiškėjai maksimaliai galėtų būti priteista 150 Lt, tačiau kadangi skundas tenkintinas iš dalies, ši suma mažintina iki 75 Lt.
Pareiškėja taip pat sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 6), todėl jai priteistina 50 Lt šio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, iš viso priteistina 525 Lt (400+75+50) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos L. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti L. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) turtinės ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos bei 525 Lt (penkis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.