Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. S. bei jo atstovui adv. D. Krasauskui ir atsakovui R. K. bei jo atstovei adv. I. Bekerei, trečiajam asmeniui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. K. dėl atlygio už nesuteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Jei R. L. nebūtų traukiamas atsakovu šioje byloje, tai jį įtraukti į šios bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu teismas remiantis 2021-07-05 nutartimi iš ikiteisminio tyrimo įstaigos išsireikalavo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją, kurią pridėjo prie bylos.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas ikiteisminio tyrimo metu priimtame nutarime nurodytais faktais, kurie nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka nebuvo paneigti. Pirma, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje teisės normą pažeidusio asmens veiksmai vertinami baudžiamosios teisės atsakomybės požiūriu. Antra, civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Trečia, baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

2021 m. balandžio 26 d. nutarime yra konstatuota, kad atsakovas iš ieškovo gavo 6 720,00 Eur sumą. Po to atsakovas, sau pasilikęs 471,00 Eur, likusią 6 249,00 Eur sumą perdavė trečiajam asmeniui R. L.. Teismo posėdžio metu šalys ir trečiasis asmuo nurodytų aplinkybių neginčijo. Todėl teismas remiantis CPK 182 str. 5 p., ir 187 str. nurodytus faktus laiko pripažintais, nes jie atitinka bylos aplinkybes.

Iš nustatytos įvykių sekos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje atsakovas nepaneigė, kad dėl jo veiksmų ieškovui buvo padarytas 6 720,00 Eur nuostolis. Taigi minėtu nutarimu yra konstatuoti R. K. nuoseklūs, kryptingi veiksmai, kuriais jis pažeidė su ieškovu sudarytos sutarties nuostatas. Šie R. K. veiksmai, buvo įvertinti visų ikiteisminio tyrimo baudžiamosios teisės faktinių aplinkybių kontekste, o civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip aiškiai neatsargūs, nesąžiningi veiksmai, todėl pripažintini neteisėtais. Pažymėtina, kad R. K. kaip verslininko, veiklos pobūdis yra naudotų automobilių prekyba, todėl teismas irgi atsižvelgia į šią aplinkybę, teisiškai kvalifikuodamas atsakovo veiksmus.

Dėl šalių sudarytos atlygintinių paslaugų sutarties teisinio kvalifikavimo.

CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties apibrėžimas. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos (veiksmai, veikimas). Būtent paslaugų sutarties dalykas tiksliausiai leidžia atriboti ją nuo kitų, giminingų jai sutarčių, todėl teismas mano būtinu jį aptarti detaliau, nes šalys tai aiškina skirtingai.

Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali būti pasiektas tam tikra veikla ir apskritai ar tam tikras veiksmas gali sukelti materialių, apčiuopiamų pokyčių realiame pasaulyje. Kiekvienas veiksmas palieka tam tikrą atspindį, tačiau jo padariniai nebūtinai turi būti aiškiai matomi. Veiksmais gali būti pasiekiamas materialus ar (ir) nematerialus rezultatas, todėl pagal sutarties dalyką yra skiriamos materialios ir nematerialios paslaugos. Materialios paslaugos turi tam tikrą objektyvią išraišką ir ji būdinga daiktams arba pačiam paslaugos vartotojui (klientui). Todėl materialios paslaugos suteikiamos sukuriant tam tikrą naują daiktą, pakeičiant jau esamą, perkeliant jį, suteikiant jam naują formą ir panašiai arba pakeičiant paslaugos gavėjo išvaizdą ar kitaip veikiant jo asmenį. Tačiau kad ir kaip būtų išreikštos materialios paslaugos, jų rezultatas, rezultato kokybė gali būti garantuoti teikėjo. Prievoliniai santykiai dėl materialaus pobūdžio paslaugų suteikimo dažniausiai yra išreiškiami ir reguliuojami rangos sutartimis (CK XXXIII skyrius). Tuo tarpu CK 6. 716 straipsnio dalyje kalbama apie nematerialias (nematerialių poreikių tenkinimo) paslaugas, kurios paprastai gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Paslaugų sutartimi gali būti įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Nematerialių paslaugų suteikimo sutarčių vykdymas nesuponuoja vienokio ar kitokio kiekiu ar išorine forma apibrėžto rezultato pasiekimo. Būtent dėl tokio rezultato šalys susitarė 2020-04-23 sudarydamos žodinę dvišalę Tarpininkavimo paslaugų dėl lengvojo automobilio įsigijimo sutartį (1-4 b. l.). Tuo pačiu atmestini atsakovo argumentai, kad šalių santykiams taikytinos pavedimo sutartinių santykių nuostatos.

Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų teisinių santykių ypatumus: 1) paslaugos teikėjas neturi pareigos pasiekti tam tikrą daiktinį ar kitokį objektyvią išraišką turintį rezultatą, 2) paslaugos teikėjas negarantuoja tam tikro rezultato, o tik įsipareigoja suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Tačiau antrą ypatumą sudaranti taisyklė gali turėti išimčių. Minėta taisyklė yra skirta veikiau paslaugos teikėjo interesų apsaugai, nes iš pačios paslaugų, kurios yra atlygintinų paslaugų sutarties dalykas, prigimties išplaukia, kad rezultatas negali būti garantuotas, tačiau paslaugų teikėjui, kuris mano galįs pasiekti tam tikrą rezultatą, suteikiama galimybė aptarti šitai sutartyje (CK 6.718 str. 5 d.).

Iš bylos dokumentų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų seka, kad jos 2020-04-23 sudarė žodinės formos atlygintinų paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui tarpininkauti pastarajam siekiant įsigyti naudotą automobilį Ford Mustang (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kuris buvo parduodamas JAV organizuojame naudotų automobilių aukcione. Be to šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad jos sudarė būtent žodinės formos atlygintinių paslaugų sutartį (CK 1. 72 str. 1 d., 6. 716 str.) (1-4, 45-47 b. l.).

Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pastebėtina, kad asmuo tampa klientu (užsakovu ir pan.) tik sudarius sutartį. Kai paslaugų sutarties šalis - klientas, yra fizinis asmuo vartotojas, CK 6.716 straipsnio 4 dalis numato specialų teisinį reguliavimą. Atlygintų paslaugų sutarčiai tokiais atvejais mutatis mutandis bus taikomos vartojimo sutarčių sąlygų ypatumus nustatančios normos (CK 6.228¹ str.) ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus nustatančios normos (CK 6.350-6.370 str.), t. y. atlygintinų paslaugų sutartis, kurios šalis - klientas, yra fizinis asmuo, bus prilyginama vartojimo sutarčiai. Šiuo atveju taikoma didesnė kliento teisių ir interesų civilinė teisinė apsauga. CK 6.350-6.370 straipsniai nustato vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties ypatumus, atitinkamai šios normos gali būti taikomos, kiek tai įmanoma, ir fizinio asmens vartojimo tikslais įsigyjamoms paslaugoms. Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis matyti, kad šalių sudaryta sutartis nėra skirta ieškovo ir jo šeimos vartojimo poreikiams tenkinti, be to tokio motyvo ieškovas nenurodė ir ieškinyje dėl sudarytos paslaugų sutarties. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo sutarčių ypatumus nustatančios normos atlygintinų paslaugų santykiams gali būti taikomos tik tiek, kiek tinka šiems santykiams. Kita vertus, minėto teisinio reguliavimo taikymo ribas siaurina ir reikalavimai subjektui (klientui) - jis turi būti vartotojas, t. y. CK 6.716 straipsnio 4 dalis bus taikoma tik kai klientas paslaugas įgyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.). Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas nebūdamas verslininku planavo tiesiogiai esant susitarimui su atsakovu, įsigyti JAV aukcione parduodamą norimos markės automobilį (1-4 b. l.). Savo ruožtu minėtos nuostatos taip pat patvirtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis nėra visais atvejais vartojimo sutartis, t. y. paslaugos netaikant ribojimų gali būti įsigyjamos ir kitiems tikslams. Todėl darytina išvada, kad ieškovas siekė ne su vartojimo poreikiais susijusių tikslų, kadangi jam nuosavybės teise priklauso ir kitas automobilis (98-99 b. l.).

Atkreiptinas šalių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę dalies paslaugų teikimą „perleisti“ kitam asmeniui ir paslaugų teikėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis teikiant paslaugas. Jau minėta, kad paslaugų teikėjas galėjo paslaugas pavesti ar leisti teikti kitiems asmenims jeigu šitai aiškiai būtų aptarta paslaugų sutartyje. Tuo tarpu pasitelkti trečiuosius asmenis teikdamas paslaugas jis gali visais atvejais, kai šito tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 str. 3 d.), o būtent tokio sutikimo nėra šalių sudarytoje sutartyje. Toks teisinis reguliavimas yra visiškai logiškas. Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas jis gali naudotis kitų asmenų pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali tinkamai atlikti visus veiksmus, nors ir turi reikiamų žinių apie jų kompleksą. Tikslas pasitelkti trečiuosius asmenis reiškia siekį suteikti reikiamos kokybės paslaugas panaudojant trečiųjų asmenų žinias, gebėjimus, praktinius įgūdžius, fizinę jėgą ir panašiai.

Dėl atsakovo pareigos tinkamai suteikti paslaugas.

Įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti paslaugas, bet ir suteikti jas tinkamai. Pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kokybinių kriterijų. Šiuos kriterijus galima suskirstyti į tris grupes: į nustatytus teisės normų ar sutarčių, į kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir į kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Ši norma nustato kliento interesų prioritetą. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės tikslų yra užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir šalių lygiateisiškumą. Įstatymų leidėjas nurodė, kad paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių, patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada privalo teikti pirmumą kliento interesams, veikti vien jo naudai. Norma neapibrėžia konkrečių elgesio variantų, veikimo modelių, tačiau įtvirtina bendrąjį principą. Todėl kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui teismas vadovaudamasis šiuo principu pripažįsta, jog įvertinus bylos duomenis, paslaugos teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis nebūtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą normą būtina aiškinti plečiant, o būtent atsižvelgiant į CK 6.4 straipsnį: paslaugų teikėjas normoje įtvirtinto principo turi laikytis ne tik vykdydamas jau sudarytą sutartį, bet ir iki sudarydamas ją, t. y. jis turi kritiškai, sąžiningai ir protingai vertinti savo galimybes suteikti paslaugas ir atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu nėra užtikrintas, jog galės jas tinkamai suteikti. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad ne tik paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai - ši jo pareiga derintina su kliento pareiga teikti visą reikiamą pagalbą. Dėl to pripažintina, kad atsakovas tik praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po sutarties sudarymo ieškovui pareikalavus grąžinti perduotus pinigus, nurodė, jog pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui R. L. (1-4, 45-49 b. l.). Tokie paslaugų teikėjo (atsakovo) veiksmai turėjo tiesioginės įtakos dėl ko nebuvo įvykdyti jo prisiimti įsipareigojimai ieškovui pagal dvišalę sutartį. Todėl atmestini atsakovo atsikirtimai, kad jo prisiimtą prievolę ieškovui turėjo tinkamai įvykdyti pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus trečiasis asmuo R. L.. Paslaugų teikėjo pareiga veikti rūpestingai ir sąžiningai yra ir vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant, ar paslaugų sutartis vykdoma tinkamai. Paslaugų teikimas yra sudėtingas procesas, be to, dėl ekonominių, finansinių ypatumų, bankų veiklos praktikos, ne visada galima šį procesą reglamentuoti teisės aktais ar aptarti sutartyje, todėl bendrasis rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijus leidžia kelti paslaugos teikėjui reikalavimus atsižvelgiant į žinių lygį, profesinę praktiką ir panašius kriterijus teikiant paslaugas. Paslaugų sutarties vykdymui keliami ir bendrieji tinkamo prievolių vykdymo reikalavimai. Kita kriterijų grupė, kurią galima išskirti, susijusi su paslaugos teikėjo profesiniu statusu. CK 6.38 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad šalis, kuriai prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, turi vykdyti prievolę ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. CK 6.718 straipsnio 2 dalyje ši nuostata pakartojama. Paslaugų teikėjas, paprastai būdamas tam tikros profesijos atstovas, teikia jo profesijai būdingas paslaugas, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas veikė ne taip, kaip tam tikroje situacijoje pasielgtų protingas ir sąžiningas žmogus (principas bonus pater familias), bet ir ne taip, kaip veiktų patyręs ir savo darbą išmanantis profesionalas. Kita vertus, paslaugų teikėjas visada turi teisę suteikti aukštesnės, nei reikalaujama teisės aktuose, kokybės paslaugas (šiuo atveju galima subsidiariai taikyti CK 6.663 straipsnį) (CK 6. 724 str.). Todėl atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimą pripažintina, kad ginčo atveju atsakovas privalo grąžinti užsakovui (ieškovui) visą iš pastarojo gautą pinigų, neatimant iš jos patirtų išlaidų ir jam priklausančios atlyginimo dalies (11 b. l.). Paslaugų teikėjo profesinei veiklai keliami reikalavimai gali būti nustatyti ne tik teisės aktuose. Jie gali būti nustatomi analizuojant žinių lygį, įprastą veiksmų atlikimo tvarką ir būdus veikiant. Tačiau kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo dėl pastarojo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, laikytina, kad jo veiksmai neatitiko tokiai profesinei veiklai keliamų reikalavimų, be to atsakovas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Paslaugos teikėjas neįrodė ne tik paslaugos gavėjo veiksmų neteisėtumo, bet ir paprasčiausio aplaidumo ar nerūpestingumo. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų paslaugų teikėjui, yra ir iki sudarant sutartį informuoti potencialų klientą apie savo turimas žinias, patirtį, gebėjimus. Tačiau atsakovas ir šiuo atveju nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškovą tinkamai informavo apie savo neprofesionalumą.

Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia plačias teises dalyvauti teikiant paslaugas, duoti nurodymus. CK 6.718 straipsnio 3 dalyje nustatyta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Paslaugų teikėjui ir klientui sudarius sutartį atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, todėl paslaugų teikėjas privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tiksliai vykdyti. Atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas kliento interesų pirmumo principas, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi vadovautis ne tik sutarties sąlygomis, bet ir ją sudarius kliento keliamais reikalavimais. Kliento ir paslaugų teikėjo teisiniams santykiams vadovaujantis CK 6.724 straipsniu subsidiariai gali būti taikoma CK 6.658 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti klientui teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą. O kaip jau minėta šalių bendradarbiavimas nutrūko tik 2020-07-18, kuomet atsakovas informavo ieškovą, kad gautus pinigus perdavė trečiajam asmeniui R. L.. Minėta norma numato tam tikrus kliento keliamų reikalavimų ribojimus. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjui suteikiama teisė atsisakyti vykdyti tokius kliento nurodymus, kurie prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas nepateikė atsakovui jokių reikalavimų susijusių su suteikiamos paslaugos neatitikimu sutartiniams įsipareigojimams, kadangi juo pasitikėjo. Be to kai klientas duoda tokius nurodymus, paslaugų teikėjui suteikiama teisė nutraukti sutartį. Kliento nurodymai, kurie prieštarauja sutarties sąlygoms, turi būti laikomi siūlymu arba sudaryti naują, arba pakeisti esamą paslaugų sutartį. Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų siūlęs ieškovui sudaryti naują sutartį ar pakeisti esamą. Klientas, nebūdamas tam tikros srities profesionalas ar specialistas, gali reikšti bet kokius reikalavimus, todėl nėra protinga tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis jis veiks kaip profesionalus ar patyręs paslaugų teikėjas. Atitinkamai paslaugos teikėjas privalo vertinti kliento duodamus nurodymus ir informuoti jį, kai duodami netinkami, neteisėti ir kitokių trūkumų turintys nurodymai. Minėta norma paslaugų teikėjo pareigą elgtis protingai, rūpestingai ir profesionaliai įtvirtina kaip jo teisę atsisakyti vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus.

Remiantis anksčiau išdėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis pripažintina, kad atsakovas neįvykdė ieškovui prisiimto įsipareigojimo tinkamai suteikti paslaugą pagal šalių sudarytą sutartį, ne dėl pastarojo kaltės (CK 6.720 str. 4 d.).

Dėl atsakovo sutartinės atsakomybės ieškovui.

Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio 4 dalimi, kur numatyti atvejai, kai sutarties negalima įvykdyti dėl kliento kaltės, gali reikalauti iš pastarojo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Šalys žodinėje sutartyje nenumatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pastarasis privalo atlyginti paslaugos teikėjo patirtus nuostolius.

Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus, bet ir vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau jis gali nepasinaudoti šia savo teise, t. y. jeigu atsisakęs vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus jis gali toliau vykdyti sutartį ir turi teisę tai daryti. Ieškovas 2020-07-18 reikalavimu siūlė atsakovui toliau nevykdant sutarties grąžinti perduotą pinigų sumą, tačiau pastarasis šį siūlymą atmetė (2 b. l.). Atsakovui vienašališkai ir nepagrįstai nutraukus sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš paslaugos teikėjo perduotų pinigų grąžinimo. Ieškovas taip pat įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ne tik grąžinti visą perduotą pinigų sumą, bet ir sumokėti nuo šios sumos palūkanas. Šio reikalavimo patenkinimui ieškovas remiasi GK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. Teismas sutinka, kad šalys sudarė komercinį sandorį, todėl ieškovo reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo taikytinos ir CK 6.37, 6.210 str. nuostatos. Atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už vėlavimą grąžinti ieškovui perduotą pinigų sumą.

Pagal bendrąją taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sąlygų, laikomas pažeidusiu sutartį ir yra atsakingas už sutarties pažeidimą.

Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos arba tam tikrais kokybiniais kriterijais apibrėžta veikla. Ši norma leidžia sutartyje nustatyti vieną specifinį kokybinį paslaugų teikėjo veiklos kriterijų. Paslaugas dar galima apibrėžti kaip gėrį, turintį veiklos, o ne daiktinę formą. Nors paslaugų sutarties dalykas nėra daiktai, jų sukūrimas, tačiau paslaugos taip pat gali turėti tam tikrą rezultatą. Ir nors įstatymo norma leidžia sutartyje numatyti pareigą pasiekti rezultatą, tačiau tam tikrais atvejais tokios sąlygos apskritai negalima numatyti dėl sutarties prigimties. Pagal paslaugų sutartį pasiektinam rezultatui paprastai negali būti keliami tokie reikalavimai, kokie keliami veiklai, kurios rezultatas yra daiktų sukūrimas, jų kokybės pakeitimas ir panašūs materialią išraišką turintys dalykai. Tačiau paslaugų rezultatui gali būti keliami kokybiniai turinio reikalavimai. CK paslaugų teikėjui nedraudžiama paslaugų sutartyje numatyti ir formos, ir turinio kokybiniais reikalavimais apibrėžto rezultato. Tačiau dėl to paslaugų sutartis netampa rangos ar kokia kita sutartimi. Tiesa, paslaugų teikėjas turi būti itin atsargus ir rūpestingas sutartyje aptardamas konkretų rezultatą, nes iš paslaugų sutarties prigimties išplaukia, kad numatyti rezultatą jai nėra būdinga. Pagal šalių sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartį buvo numatyta paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, tai yra nupirkti JAV aukcione naudotą automobilį Ford Mustang (VIN (duomenys neskelbtini)) ir jį atgabenti į Lietuvą bei atlikus muitinės procedūras jį perduoti užsakovui, todėl atmestinas atsakovo motyvas, jog dėl trečiojo asmens veiksmų ir atsakomybės, jis negalėjo įvykdyti ieškovui prisiimtos pareigos. Tuo pačiu kaip jau minėta atmestini ir atsakovo atsikirtimo motyvai, kad tarp šalys sudarė ne paslaugų, o pavedimo sutartį (CK 6. 756 str. 1 d.), kadangi į bylą nėra pateiktą šį teisinį santykį patvirtinančių įrodymų.

Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena šalis privalo maksimaliai stengtis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200 str. 4 d.), atsižvelgiant į jos prigimtį ir esmę. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra vienodai svarbus abiem sutarties šalims, jos privalo laikytis šio principo, abiem sutarties šalims tenka pareiga atlikti konkrečius veiksmus įgyvendinant nurodytą principą, taigi atsakovas taip pat privalėjo bendradarbiauti su ieškovu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai). Sutarties vykdymo metu ieškovas įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus atsakovui visiškai.

Pagal CK 6.721 straipsnio 2 dalį paslaugos teikėjui vienašališkai nutraukus sutartį, jis privalo visiškai atlyginti kliento patirtus nuostolius. Taigi paslaugų teikėjui (atsakovui) negalint toliau įvykdyti sutarties pastarasis privalo grąžinti ieškovui visą pagal sutartį jam perduotą pinigų sumą. Tai, kad atsakovas vienašališkai pareiškė ieškovui, jog negali įvykdyti sudarytos paslaugų sutarties dėl trečiųjų asmenų veiksmų, nereiškia, kad jam išnyko pareiga grąžinti ieškovui ir pagal sutartį perduotą visą pinigų sumą, kurios dalį jis yra sau pasilikęs ir kaip atlyginimą už paslaugas. Tai, kad dėl sutarties neįvykdymo būtų atsakingas ieškovas pagal bylos duomenis nenustatyta. Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 6 720,00 Eur skolos suma už nesuteiktas paslaugas.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikant CK 6. 210 str. 1 d. nuostatą.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį atsakovui visiškai. Taip pat ieškovui priteistinos ir su bylinėjimusi susijusios išlaidos: 151,00 Eur žyminio mokesčio (6, 82 b. l.) ir 860, 00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimui, kadangi byla nesudėtinga, vyko tik vienas teismo posėdis, surinkta nedaug įrodymų, todėl ieškovo išlaidos advokato pagalbai atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintiems dydžiams (6, 38, 91 b. l.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

1. Priteisti ieškovui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 720,00 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 720,00 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2021-06-16 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 151,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 860,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimui.

2. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

3. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti Utenos apskrities policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (trys tomai) ir proceso dalyvių asmens duomenis, 1 segt.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.