Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties išteisintojo L. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir teisėtą sprendimą.

Šis teismas savo sprendimą grindė, be kita ko, žemėtvarkos darbų ir nekilnojamų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizės akto išvadomis, kurios prieštarauja kadastrinių matavimų bylos duomenims, nes stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kadastrinių matavimų byloje 2009 m. lapkričio 6 d. užfiksuota kaip esanti ginčo sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis ekspertizės aktu, pateko į gretimo sklypo teritoriją (ribas), buvo nugriauta laikotarpiu nuo 1997 iki 2005 metų. Be to, ekspertizės akte teigiama, kad 2009 metais G. M. paslaugų įmonė, atlikusi ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, faktinį ginčo statinį-garažą klaidingai priskyrė stoginei Nr. 7Flp. Tačiau teismas, nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nepaskyrė pakartotinės ekspertizės.

Šiuo atveju ekspertizės akte ir kadastrinių matavimų byloje (kurios duomenis patvirtina liudytojų parodymai) esančių prieštaravimų pašalinimas, nustatymas, kokia yra ginčo statinio paskirtis, koks jo unikalus numeris, į kurio žemės sklypo teritoriją patenka (pateko) pastatai Nr. 7Flp ir 9Flp, yra esminis šioje byloje sprendžiant išteisintojo L. M. veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Paduotame kasaciniame skunde keliamas tik įrodymų vertinimo klausimas ir iš jo kildinamas išteisintojo L. M. atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato G. Gvildžio apeliacinį skundą, kasaciniame skunde nurodytuose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis ištyrė ir dėl jų pateikė savo išvadas. Šis teismas nesustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes, būtų pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas ir netinkamai taikęs baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nukentėjusiosios R. S. atstovas advokatas G. Danėlius nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir tik formaliai nurodo, kad vertinant bylos įrodymus buvo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios R. S. atstovo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.