- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- Ik-2133-281/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00325-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Elrenas“, UAB „Corpus A“
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ atstovei A. G., atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus atstovui Igoriui Tkačenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims BUAB „Elrenas“ ir UAB „Corpus A“ dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-03 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – Inspekcija) 2012-01-05 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-12).
Pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Šilumos ūkio įstatymo (2009-05-12 redakcija Nr. XI-250) 15 str. 2 d. neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo (2011-09-29 redakcija Nr. XI-1608) 20 str. 1 ir 2 d. bei Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (energetikos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. 1-265 redakcija) 5 p.
Pareiškėja nesutinka ginčijamu aktu, kuriame padaryta išvada, jog daugiabučiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatų, name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu neatlikta patikra ir pažeisti Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimai. Nurodė, kad įvadiniai šilumos skaitikliai yra su galiojančia metrologine patikra. Nuotoliniai duomenų perdavimo įrenginiai „Rubisafe“, skirti perduoti rezultatus, ir negali būti apibrėžiami kaip matavimo sistema ar priemonė, kaip nurodoma Metrologijos įstatyme. Pagal teisinį reglamentavimą matavimo sistema laikoma kelių matavimo priemonių sujungimas į vieną sistemą, skirtą tam tikriems matavimams atlikti. Matavimo priemonių reikalavimus ir jų atitikties įvertinimo procedūras, tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygas reguliuoja Matavimo priemonių techninis reglamentas, tačiau šis teisės aktas taikomas tik jo 1 punkte išvardintoms matavimo priemonėms, t. y. vandens skaitikliams, dujų skaitikliams, tūrio perskaičiavimo įtaisams, aktyviosios elektros energijos skaitikliams, šilumos skaitikliams, matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti, automatinėms svarstyklėms, taksometrams, matams, matmenų matavimo priemonėms ir išmetamųjų dujų analizatoriams. Pareiškėjos nuomone, Įsakymas prieštarauja Metrologijos įstatymo 2 str. 15 d., 17 d., 15 str., 16 str., EP ir ET direktyvos 2004/22/EB 1 str., Matavimo priemonių techninio reglamento 6 p. Pareiškėja pabrėžė, kad pastate yra trys šilumos punktai, o patiektas šilumos kiekis apskaitomas 3 įvadiniais šilumos skaitikliais. Nurodė, kad pastate esančių skaitiklių ir šilumos punktų bei perdavimo sistemų pareiškėja neįrenginėjo. Pastato administratorius UAB „Corpus A“ 2006 m. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pradėti tiesioginį atsiskaitymą su pastato gyvenamosios dalies butų savininkais. Komercinės ir parduotuvės patalpų įvadinių šilumos skaitiklių rodmenis teikia UAB „Elrenas“, gyvenamosios dalies įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis rankiniu būdu nurašo pareiškėjos vadybininkas ir įrašo į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, laikomą šilumos punkte, o buitinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis pateikia pastato bendraturčiai nuotoliniu būdu. Pastate bendraturčiams nuosavybės teise priklausantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas. Pažymi, kad dalyje Vilniaus m. daugiabučių namų, kur pareiškėja yra karšto vandens tiekėja, o namų gyventojai pasirinko 1-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įrengti daugiau nei 8000 vnt. atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių, už kurių eksploataciją nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento yra skaičiuojamas aptarnavimo mokestis; kitoje dalyje skaitikliai dar neįrengti. Pereinamuoju laikotarpiu suvartotą karštą vandenį deklaruoja patys gyventojai pagal jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius. Už jų techninę priežiūrą ir patikrą atsakingi skaitiklių savininkai. Pareiškėja kelis kartus siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti pareiškėjai vartotojams priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, tačiau gyventojai su siūlymais nesutiko. Nei vienam iš patikrinimo akte nurodyto namo butų savininkams nesutikus perduoti skaitiklių, be jų sutikimo pareiškėja negali imtis jokių veiksmų. Pažymi, kad nuo 2011-11-01 įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, pareiškėja nebegali būti karšto vandens tiekėju, o daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginių nuosavybės teise turėjimas nesuteikia įmonei teisės užsiimti karšto vandens tiekimo veikla ar teisės tęsti karšto vandens tiekimo veiklą. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir nuo 2011-11-01 įsigaliojusios šio įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. ir Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 5 p. nuostatos nesuderintos.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98-104).
Nurodė, kad visi namo karšto vandens ir šilumos skaitiklių rodmenys nuotoliniu būdu perduodami į namo šilumos punkte sumontuotą šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo įrangą „Rubisafe“, kuri nuotoliniu būdu juos perduoda pareiškėjai. Remiantis Įsakymo 2 p., 3 p., matavimo priemonė su nuotoliniu duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, o matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, bet kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad įrenginys „Rubisafe“ naudojama nuotoliniam duomenų perdavimui, nors matavimo sistemos su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija metrologinė patikra neatlikta. Tai, kad karšto vandens skaitiklių ir namo įvadinio šilumos skaitiklio nuotoliniu būdu gaunami duomenys naudojami atsiskaitymams su gyventojais, patvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2011-12-14 raštas Nr. 4D-2011/4-1553/3d-3345. Todėl pareiškėjos teiginys, kad ji nenaudoja nuotolinės nuskaitymo sistemos, neatitinka tikrovės. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. ir Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 163 p. karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pagal minėtų taisyklių 175 p., vartotojui atsisakius perduoti karšto vandens skaitiklį, tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taigi pareiškėja pažeidžia teisės aktų reikalavimus pirmiausia tuo, kad neįrengia skaitiklių. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-10-25 administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundą dėl analogiškų nurodymų. Teismas nurodė, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, jiems taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė. Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad jei matavimo priemonės rodmenys panaudojami apskaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekį ir nuo šio kiekio priklauso mokesčio už karštą vandenį dydis, tai tokia matavimo priemonė negali būti laikoma neatsiskaitomąja, todėl neaišku, kodėl pareiškėja teigia, kad atsiskaitymams su vartotojais naudoja tik įvadinius šilumos skaitiklius. Pareiškėja pirmiausia turi vadovautis įstatymų nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta pareiga pareiškėjai atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotoju, patikrą. Pareiškėja, remdamasi Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių pakeitimu, teigia, kad ji negali būti karšto vandens tiekėja. Pažymi, kad įsakyme nurodyta, jog iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas (išskyrus nuosavybės teise), karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Taigi karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo, šiuo atveju pareiškėja. Remiantis Taisyklių 185.4 p., kol buitiniai vartotojai nepateikia atskirai tiekėjams nurodytų dokumentų ir nesudaro sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu yra įgyvendintas netinkamai. Taisyklių 185 p. nustatytas baigtinis veiksmų sąrašas, kuriuos turi įgyvendinti vartotojai, pasirinkę apsirūpinimą karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu. Netinkamai įgyvendinus šią tvarką, laikoma, kad aprūpinimas karštu vandeniu vyksta pagal 1-ą būdą, t. y. su karšto vandens tiekėju. Vadovaujantis Įstatymo ir Taisyklių reikalavimais, visais atvejais už suvartotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal karšto vandens apskaitos prietaisus vartotojai atsiskaito tiesiogiai tik su karšto vandens tiekėju (1-as būdas), jei jo nėra- su paskirtu teisėtu valdytoju, o ne su geriamojo vandens tiekėju (2-as būdas). Šiuo atveju už sunaudotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, tiek už sunaudotą šilumą karštam vandeniui pašildyti yra atsiskaitoma su karšto vandens tiekėju ne pagal bendrą įvadinį skaitiklį, bet pagal kiekvieno vartotojo bute įrengtus karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus A“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 118-119).
Nurodė, kad ginčo name įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, kurie priskiriami prie matavimo, bet ne atsiskaitomųjų šilumos prietaisų, todėl jiems netaikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir metrologinė priežiūra. Ginčo prietaisai naudojami ne atsiskaitymams, bet šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, šilumos kaina tiesiogiai pagal jų parodymus negali būti nustatoma.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Elrenas“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
2011-12-14 Seimo kontrolierius kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti išvadą, ar name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininkas yra BUAB „Elrenas“, administratorius UAB „Corpus A“, įrengta nuotolinė duomenų nuskaitymo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 105-107).
Nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą, 2011-12-20 patikrino, kaip vykdoma karšto vandens ir šilumos apskaita gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patikrinimo metu nustatytė, kad UAB „Vilniaus energija“ šiame name yra šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Visuose namo butuose karšto vandens apskaitai įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 su nuotoliniu duomenų perdavimo funkcija, jų patikra atlikta 2005 m. gegužės mėn. Šilumos punkte šilumos apskaitai naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis (duomenys neskelbtini) jo patikra atlikta 2010 m. gegužės mėn. Įvadinio šilumos skaitiklio rodmenys kartą per savaitę užrašomi į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, kuris saugomas namo šilumos punkto patalpoje. Atskiro buto sunaudotos šilumos apskaitai naudojami butuose įrengti šilumos skaitikliai WFP 26 su nuotoliniu duomenų perdavimo funkcija, jų patikra atlikta 2005 m. Visų namo karšto vandens ir šilumos skaitiklių rodmenys nuotoliniu būdu perduodami į namo šilumos punkte sumontuotą šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinę įrangą „Rubisafe“, o iš ten sukaupti duomenys nuotoliniu būdu (telemetriniu) perduodami UAB „Vilniaus energija“.
Atlikusi patikrinimą, Inspekcija 2012-01-05 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad: 1) nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nuostatų. Name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu neatlikta metrologinė patikra; 2) pažeisti Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimai. Asmenys, kurie tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Ginčo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ir kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nurodė: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, atlikti name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinę patikrą, atitinkamai įforminant patikros rezultatus; 2) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų atsiskaitymams, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios matavimo sistemos metrologinė patikra; 3) atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis; 4) apie nurodymų įvykdymą iki 2012-01-20 informuoti Inspekciją (b. l. 14-16).
2012-01-20 UAB „Vilniaus energija“ raštu Nr. 013-01-1520 Inspekcijai pateikė paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik įvadiniai šilumos skaitikliai, namo bendraturčiams nuosavybės teise priklauso karšto vandens skaitikliai, kurie neturi atsiskaitomųjų skaitiklių statuso, todėl jiems metrologinė patikra netaikoma (b. l. 33-36).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl 2012-01-05 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d.), 1996 m. liepos 9 d. Metrologijos įstatymas Nr. I-1452), Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės).
Metrologijos įstatymo 22 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, inter alia turi teisę įpareigoti ūkio subjektus per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-264, 10.2 p. nustatyta, kad Inspekcija vykdo matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, <...> teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi priežiūrą; vykdo matavimo priemonių būklės ir naudojimo priežiūrą (10.4 p.). Remiantis šių nuostatų 11.5 p., Inspekcija turi teisę duoti privalomus tikrinamam ūkio subjektui vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir įpareigoti, kad tie nurodymai per nustatytą terminą būtų tinkamai įvykdyti.
Pareiškėjai nurodymai ginčijamu aktu pareikšti dėl Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nuostatų pažeidimo, t. y. dėl to, kad ginčo name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu neatlikta metrologinė patikra, o butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ir kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.
Vadovaujantis Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d., juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.
Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010-11-15 įsakymu Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nustatyta, kad matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus; matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus; teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui.
Pareiškėjos skundas nagrinėjamoje byloje grindžiamas iš esmės tuo, kad name įrengtas nuotolinio duomenų perdavimo kanalas yra naudojamas matavimo priemone išmatuotų duomenų perdavimui ir neatlieka matavimo funkcijos, dėl to teisinis metrologinis reglamentavimas jam netaikomas, o butuose įrengti karšto vandens skaitikliai nėra pareiškėjos nuosavybė, todėl pareiškėja neatsako už jų metrologinę patikrą.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, karšto vandens tiekėja.
Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. nustato, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.
Šilumos ūkio įstatymo 28 str. 2 d. 2 p. nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Remiantis Šilumos įstatymo 16 str. 5 d., atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d įsakymu Nr. 1-297, 163 p. nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 22 d.) 28.5 p. taip pat nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 p. nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą.
Taisyklių 8 p. nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą. Taisyklių 174 p. (redakcija, galiojusi iki 2011-11-01) nustatė, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012). Aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I143-10/2012 konstatavo, kad matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija laikytina matavimo sistema, t. y. matavimo priemone Metrologijos įstatymo prasme, kuriai taikytinas teisinis metrologinis reglamentavimas.
Patikrinimo metu nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių su nuotolinio perdavimo funkcija patikra atlikta 2005 m. gegužės mėn. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011-09-16 įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.6.2 p., butuose ir individualiuose namuose įrengtų vandens skaitiklių laiko intervalas tarp patikrų yra ne rečiau kaip 4 metai. Taigi ginčo namo butuose įrengtų skaitiklių patikra galiojo iki 2009-06-01. Namo šilumos punkte sumontuotas automatinis įrenginys „Rubisafe“ naudojamas nuotoliniam duomenų perdavimui, tačiau jo metrologinė patikra neatlikta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas naudojo nuotolinę nuskaitymo sistemą (imamas telemetrinio ryšio priežiūros mokestis, sąskaitoms parengti naudojami karšto vandens skaitiklių nuotoliniu būdu gautų rodmenų duomenys (b. l. 116-117), taigi už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis nurodytų teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, darytina išvada, kad pareiškėjai kilo imperatyvi pareiga dėl metrologinės karšto vandens skaitiklių, įrengtų butuose, ir nuotolinio duomenų perdavimo kanalo, patikros.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į Šilumos ūkio įstatymo bei Taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pareiškėja formaliai nebegali būti karšto vandens tiekėja. Energetikos ministro 2011 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-265 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 1 p. nustatyta, kad karšto vandens tiekimo veikla gali užsiimti asmenys (išskyrus tuos, kuriems tai daryti tiesiogiai neleista įstatymais), teisėtais pagrindais valdantys (išskyrus nuosavybės teise) pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginį. Iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas (išskyrus nuosavybės teise), karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Daugiabučio namo patalpų savininkai, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdantys pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginius, gali pasirinkti teisės aktuose numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir jį įgyvendinti, nepažeidžiant kitų šių Taisyklių nuostatų. Pažymėtina, kad iki 2011-11-01 galiojo tvarka, pagal kurią vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Taisyklių 1185.4 p. numatė, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto nuostatas, t. y. vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 padarė išvadą, kad sistemiškai analizuojant šio įsakymo 1 p. turinį, matyti, kad karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju už šilumos ir karšto vandens tiekimą atsako pareiškėja.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą
Kaip minėta, pareiškėja prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Šilumos ūkio įstatymo (2009-05-12 redakcija Nr. XI-250) 15 str. 2 d. neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo (2011-09-29 redakcija Nr. XI-1608) 20 str. 1 ir 2 d. bei Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (energetikos ministro 2011-10-27 įsakymo Nr. 1-265 redakcija) 5 p.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. 1 d., prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (111 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo ribas, teismas netaiko nurodytų teisės normų, todėl prašymas kreiptis dėl minėtų teisės aktų teisėtumo tyrimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus A“ prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. UAB „Corpus A“ palaikė pareiškėjos skundą, todėl skundo netenkinus, nėra pagrindo atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.