Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-448-449/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-09-27
Bylos Nr.: 1A-448-449/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50578-2015-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Sigita Bieliauskienė, Elena Vainienė
Nuteistasis: N. B.
Nukentėjusysis: L. B., J. B.

Kategorijos

1.1.8.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-448-449/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50578-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.1., 1.1.8.6.2., 1.2.3.1.1., 1.2.5.4.1., 1.2.23.1.1., 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjai Daivai Gadliauskienei,nuteistajam N. B.,nukentėjusiosioms L. B., J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams,pagal BK 145 str. 1 d. 50 (penkiasdešimt) parų arešto, pagal BK 259 str. 1 d. 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo N. B. priteista 2 127,10 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B..

Iš nuteistojo N. B. taip pat nuspręsta išieškoti 128,71 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu N. B. nuteistas už tai, kad:

1.1. Jis 2015 m rugsėjo 10 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), R. B. priklausančio namo kieme, prie šulinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sakydamas savo tėvui R. B., kad jį užmuš, papjaus ir mojuodamas prieš jį ranka, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam R. B..

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Taip pat N. B. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 25 d., apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia peiliu dūrė ne mažiau kaip dvylika kartų į pilvą, krūtinę, rankas bei kojas nukentėjusiajam G. J. B., tuo padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės viršutinės dalies žaizdą su pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies kairiojo prieširdžio kiauryminiu sužalojimu, durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo dešinės pusės žaizdą su pilvaplėvės sužalojimu, dvi durtines – pjautines aklas žaizdas krūtinės kairėje pusėje su tarpšonkaulinių raumenų sužalojimu, dvi durtines – pjautines aklas žaizdas kairiame dilbyje, dvi durtines – pjautines aklas žaizdas kairėje plaštakoje, durtinę – pjautinę aklą žaizdą dešinėje šlaunyje, tris durtines – pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje, dėl ko įvykus išoriniam ir vidiniam nukraujavimui į krūtinplėvės ertmę, galvos smegenų žievės ir plaučių paburkimui, nukentėjusysis G. J. B. mirė. Tokiu būdu N. B. nužudė G. J. B..

1.3. Be to, N. B. nuteistas ir už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytos datos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 38 vnt. psichotropinės medžiagos – klonazepamo – tablečių, kuriose yra 0,076 g gryno klonazepamo, iki 2016 m. rugsėjo 26 d. 14 val. 50 min., kol kratos metu buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., ir už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., jam paskirtą bausmę sušvelninti iki minimalios sankcijoje numatytos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Jį, N. B., pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nuteistasis prašo sumažinti iš jo priteistas nukentėjusiajai J. B. turtinės ir neturtinės žalos sumas. Taip pat nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar 2016 m. rugsėjo 25 d. įvykio metu jis sirgo psichine liga, ar įvykio metu jam galėjo būti laikini psichikos sutrikimai, ar būdamas tokioje girtumo stadijoje jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

2.1. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl jo, N. B., pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d.

2.1.1. Skunde nurodoma, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus apie nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. Neneigia, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tėvą R. B. išvadino negražiais žodžiais bei tai sakydamas mojavo rankomis, dėl to R. B. galbūt ir išsigando, tačiau jokio smurto prieš tėvą nenaudojo ir net neturėjo blogų minčių tėvo atžvilgiu. Jis neturėjo minties realizuoti tėvui išsakytų žodžių ir, pasak nuteistojo N. B., tėvas tai suprato ir tai parodo konflikto metu ir po to tėvo elgesys.

2.1.2. Apeliaciniame skunde išdėstyti nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nuteistojo N. B. nuomone, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nesurinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų, jog jis grasino nukentėjusiajam R. B. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, leidžiant manyti, jog grasinimas būtų realus ir nukentėjusysis juo patikėtų, kad grasinimas gali būti įvykdytas, juolab, kad R. B. teisme patvirtino, jog policiją iškvietė tik dėl to, kad jis, N. B., jam nedavė ramybės, pašydamas cigarečių ir įspirdamas į jo užrakintas kambario duris. Skunde nurodoma, kad sprendžiant, ar nukentėjusysis grasinimus suprato kaip realius, pasak nuteistojo N. B., svarbu įvertinti, tai, jog konflikto metu po nukentėjusiajam jo, N. B., išsakytų grasinimų R. B. neprašė V. S. pagalbos, leido jam išvykti, tuo metu policijos nekvietė, o vėliau, V. S. išvykus, nuėjo į savo kambarį ir, kaip įprastai, užsirakinęs duris atsigulė miegoti. Svarbu įvertinti ir tai, kad jis, N. B., išsakydamas grasinančius žodžius, nors mosikavo rankomis, tačiau jokio smūgio tėvui nesudavė, rankose jokių įrankių neturėjo, be to, jis pats nutraukdamas konfliktą nuėjo į namo vidų. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, parodo, kad nukentėjusysis R. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog kilusio konflikto metu žodžiu išsakytus grasinimus jis, N. B., gali realizuoti. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir pats nukentėjusysis R. B., blaiviai įvertinęs buvusią situaciją, teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog įvykio metu iš esmės realių grasinimų nebuvo. Skunde nuteistasis N. B. nurodo, kad teismas, vertindamas jo, nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo V. S. parodymus, nurodė, jog praėjus dvejiems metams nuo įvykio jie šio įvykio aplinkybių nebeprisimena ir įvykį bando sušvelninti, tačiau, nuteistojo nuomone, analizuojant ir vertinant kiekvieno jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei juos gretinant su teisme duotais parodymais, matosi, kad visų jų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai iš esmės nesiskiria, o nukentėjusysis R. B. teisme netgi tam tikra prasme pasunkino jo, N. B., padėtį, nurodydamas, kad konflikto metu jis jam neva vieną kartą netgi sudavė.

2.1.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo N. B. nuomone, kaltinimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo R. B. sveikatą grįstas tik konflikto metu jo ir jo tėvo R. B. išsakytomis atskiromis frazėmis, kurios, vertinant atsietai, formaliai atitiktų BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau, vertinant visą įvykio konfliktinę situaciją, taip pat tiek jo, tiek ir jo tėvo vienas kitam pasakytus žodžius, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus ir elgesį bei tiesioginio įvykio liudytojo V. S. parodymus, pripažinti tai, kad konfliktinėje situacijoje išsakyti jo, N. B., žodžiai turėjo realaus grasinimo požymius, negalima. Dėl to, nuteistasis N. B. prašo jį pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

2.2. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl pripažinimo jo atsakomybę pagal BK 129 str. 1 d. lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.) nustatymo.

2.2.1. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, dar nesurinkus jokių įrodymų, taip pat ir teisme jis, N. B., prisipažino, kad 2016 m. rugsėjo 25 d., maždaug nuo 10-11 val., buvo G. J. B. namuose, šio namo prieangyje jis su G. J. B. gėrė jo už nukentėjusiojo pinigus nupirktą vyną. Tačiau aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas G. J. B., negalėjo parodyti, nes nuo to momento, kai jis antrą kartą nupirkęs vyno grįžo pas G. J. B., to, kas įvyko, neprisimena. Net ir šiuo metu šių aplinkybių neatsimena. Nuteistasis pažymi, kad nevengia atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Nuteistasis N. B. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat gailėsis ir visą likusį gyvenimą, nors tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų, pasak nuteistojo, matosi, kad teismas teisingais pripažino jo parodymus, nes jie neprieštarauja jokiems kitiems įrodymams, o aplinkybę, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių, teismas pripažino natūralia būsena, įtakota alkoholio, esant apsvaigus. N. B. nuomone, nors teismas pripažino, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesprendė klausimo dėl šios aplinkybės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir konstatavo, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Su tokia teismo pozicija nuteistasis nesutinka ir prašo pripažinti jo, N. B., atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

2.2.2. Nuteistasis nurodo dar ir tai, kad bylos faktinės aplinkybės neginčijamai parodo, jog jis, N. B., iš įvykio vietos nepasišalino, savo mobiliuoju telefonu nukentėjusiajam G. J. B. iškvietė greitosios medicinos pagalbą, taip pat pagal galimybės ir savo suvokimą stengėsi sužalotam nukentėjusiajam suteikti pagalbą iki tol, kol atvyko medikai ir netgi medikams padėjo nukentėjusįjį įkelti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo N. B. nuomone, yra pakankamas pagrindas pripažinti ir prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, remdamasis specialisto išvadą pateikusio eksperto V. D. teisme duotais paaiškinimais, pripažino, jog nusikaltimą jis, N. B., padarė būdamas paprasto pasigėrimo būsenoje, neatkreipdamas dėmesio į jo, N. B., nurodytas aplinkybes – tai, jog iki įvykio vartojo psichiką veikiančius vaistus, nėra buvę, kad neprisimintų savo veiksmų, nors dažnai vartodavo alkoholį, taip pat ir tai, kad ekspertas V. D. su juo net nebendravo, jam neuždavė nė vieno klausimo, be to, teismas atmetė teisiamojo posėdžio metu jo gynėjos net kelis kartus pareikštą prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo siekiant išsiaiškinti, ar jis sirgo psichine liga, ar įvykio metu jam galėjo būti laikini psichikos sutrikimai, ar būdamas tokioje girtumo stadijoje jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Atsižvelgiant į tai ir į teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2006 ir Nr. 2K-283/2008), nuteistojo N. B. nuomone, teismas, vertindamas jo nusikalstamą veiką, nesivadovavo BK 20 str. nuostatomis. Skunde nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę.

2.4. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl jam, N. B., paskirtos bausmės už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

2.4.1. Nuteistojo N. B. nuomone, teismas, paskirdamas dvejais metais didesnę už BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK VIII skyriuje, ir pažeidė teisingumo principą. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal BK 129 str. 1 d. jam paskyrė aiškiai per griežtą ir teisingumo principui prieštaraujančią bausmę.

2.4.2. Skunde nurodoma, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins jo, N. B., atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.), be to, atsižvelgs į tai, jog jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tik viena, taip pat ir į visas bylos aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, į jo amžių ir asmenybę – nusikalto pirmą kartą, nėra neigiamai charakterizuojančios medžiagos, nuteistojo nuomone, yra pagrindas pagal BK 129 str. 1 d. jam paskirti minėto BK straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

2.5. Apeliaciniame skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių nukentėjusiajai J. B.. Nurodoma, kad iš jo nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

2.5.1. Nuteistasis N. B. nesutinka su turtinės žalos atlyginimo dydžiu nukentėjusiajai J. B.. Skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. B. teismui pateikė automobilių, kurie, pasak jos, buvo naudoti per G. J. B. laidotuves, registracijos liudijimus, tačiau nei žodžiu, nei raštu nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu tikslu ir kokiais maršrutais buvo naudojami jos nurodyti automobiliai, taip pat nepateikė informacijos apie automobilių techninius duomenis, t. y. kokios automobilio kuro sąnaudos nuvažiuotiems kilometrams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo N. B. nuomone, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti J. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl patirtų kuro išlaidų, kurias sudaro 167,63 Eur, todėl nuteistasis prašo šia suma sumažinti turtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai J. B..

2.5.2. Nuteistasis N. B. nesutinka ir su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nukentėjusiajai J. B.. Apeliaciniame skunde dėstomos Civilinio kodekso 6.250 str. ir Civilinio proceso kodekso 178 str. normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminė praktika dėl neturtinės žalos ir šios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533/2005, 2K-209/2007, civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio matosi, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai, įvertino tai, kad J. B. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus dėl netikėtos tėvo G. J. B. mirties, tačiau, nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė į žalos sukeltas pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, jo, N. B., ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, taip pat iš esmės nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nors ir neneigia, kad dėl tėvo G. J. B. staigios netekties nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus ir kentė dvasinį skausmą, tačiau, nuteistojo nuomone, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra ženkliai per didelė ir nepagrįsta. Nuteistasis N. B. atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji J. B. nepateikė jokių įrodymų, kad šis įvykis, dėl kurio ji neteko tėvo, turėjo įtakos jos sveikatos būklei, t. y. jos sveikata pablogėjo ar pan. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi trys nukentėjusieji J. B., L. B. ir G. B. patirtą neturtinę žalą buvo įvertinę 55 000 Eur suma, todėl daugiau nei pusę visų nukentėjusiųjų kartu prašyto neturtinės žalos atlygimo priteisimas vien tik J. B., nuteistojo nuomone, yra akivaizdžiai neteisingas. Skunde nuteistasis pažymi dar ir tai, kad, nors nukentėjusioji J. B. su tėvu G. J. B. palaikė artimus ir nuoširdžius santykius, tačiau jie gyveno atskirai, J. B. yra sukūrusi savo šeimą, su kuria gyvena kitame mieste, ji yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna pakankamas pajamas savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti, tėvo mirties momentu nebuvo reikalingas išlaikymas, tėvo mirtis jos darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir turtinei padėčiai neigiamų pasekmių nesukėlė. Pagal susiformavusią teismų praktiką, esant analogiškoms aplinkybėms, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas, įvertintas pinigine išraiška, yra ženkliai mažesnis.

3. Teismo posėdyje nuteistasis N. B. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė, nukentėjusiosios L. B. ir J. B. prašo nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Skundžiamu nuosprendžiu N. B. nuteistas už grasinimą nužudyti R. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, taip pat už G. J. B. nužudymą ir už neteisėtą laikymą psichotropinės medžiagos (klonazepamo tablečių) neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

6. Nuteistasis N. B. nesutinka su jo pripažinimu kaltu ir nuteisimu už tai, kad jis grasino nužudyti R. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir prašo jį pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės dėl G. J. B. nužudymo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme pagal BK 129 str. 1 d., prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) ir jam paskirtą bausmę sušvelninti. Be to, nuteistasis nesutinka dar ir su nukentėjusiajai J. B. priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija apeliacine tvarka bylą ir nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Kad N. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis grasino nužudyti nukentėjusįjį R. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, patvirtina nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo V. S. parodymai, protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkoholio matuoklio duomenys, taip pat ir paties nuteistojo N. B. parodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

8. Teisiamajame posėdyje nuteistasis N. B. dėl grasinimo nužudyti R. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą (BK 145 str. 1 d.) kaltas prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad įvykio vakarą kieme buvo tėvas R. B. ir kaimynas V. S.. Jis tėvo paprašė cigaretės, tačiau tėvas nedavė cigaretės, o paklausė, kada jis pradės dirbti ar kada išsikraustys. Supyko ant tėvo ir galbūt kažką R. B. pasakė, šiuo metu sunku prisiminti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti N. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažinęs kaltu N. B. parodė, kad susipykęs su tėvu jį išvadino necenzūriniais žodžiais, pasakė, jog jis nudvėstų, taip pat pasakė, kad jį, R. B., užmuš. Konflikto metu galėjo mosuoti rankomis prieš R. B., tačiau smūgių nesudavė. Po to, kaimynui išvažiavus, o R. B. nuėjus į kambarį, jis, N. B., kelis kartus įspyrė į tėvo kambario duris, nes šis jam nedavė cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, kad tokiu elgesiu galėjo išgąsdinti tėvą R. B. (1 t., 59-60 b.l.). Po šių teisiamojo posėdžio metu perskaitytų parodymų N. B. parodė, kad galbūt ir grasino tėvui R. B., tačiau rimtų ketinimų neturėjo. Jis tėvui nesudavė, prie jo priėjęs nebuvo, nes kaimynas V. S. jam padavė cigaretę. Išvažiavus V. S., maždaug po valandos, nuėjo prie R. B. kambario ir paprašė cigaretės, tačiau jam nedavus, jis kartą įspyrė į duris. Tėvas buvo užsirakinęs kambario duris. Nuteistasis teisme pripažino, kad tokio jo elgesio tėvas R. B. išsigando, tačiau jis buvo neblaivus ir pasikarščiavo. Anksčiau su tėvu apsižodžiuodavo, vieną kartą tėvas buvo iškvietęs policiją.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad su sūnumi N. B. sukonfliktavo dėl cigarečių. N. B. jo paprašė cigarečių, o jis jam nedavė, pasakė, kad neturi. Tiksliai neatsimena ką N. B. jam pasakė, kelis kartus jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu išsigando, tačiau po to abu išsiblaivė ir susitaikė. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad jis kieme sėdėjo su V. S., kai atėjo neblaivus N. B. ir jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis sūnui atsakė „o tu ne valkata? Iš policijos neišeini, tai ir tu valkata“. N. B. jam pasakė „dvėseliena tu, aš tave užmušiu, papjausiu“ ir buvo užsimojęs trenkti, tačiau susivaldė. Taip pat N. B. jam palinkėjo greičiau numirti. Tokius grasinimus N. B. išsakė ne pirmą kartą. Išvažiavus V. S. jis nuėjo į kambarį, o N. B., vis prašydamas cigarečių, ėjo prie jo kambario ir spardė duris. Jį N. B. baugino, pagalvojo, kad geruoju jam nesibaigs, jį sumuš, todėl iškvietė policiją. Anksčiau N. B. yra jį sumušęs, tačiau dėl to nesikreipė į policiją (1 t., 41 b.l.). Po šių perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų R. B. teisme parodė, kad nežino, ar N. B. išsakė tokius žodžius, nes ir jis buvo pusgirtis. Dar būnant V. S. N. B. jam, R. B., vieną kartą sudavė delnu per veidą. Tuo metu išsigando ir iškvietė policiją. Tos pačios apklausos metu nukentėjusysis parodė ir tai, kad galbūt, kaip yra nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, N. B. tik užsimojo suduoti delnu, bet nesudavė. Nurodė, kad nuo įvykio praėjo maždaug du metai, todėl apklausiamas iš karto po įvykio aplinkybes galėjo nurodyti teisingiau. N. B. kieme tik šūkavo, negražius žodžius išsakė būdamas kitoje tvoros pusėje, 6-7 metrų atstumu, o užsimojo trenkti, tačiau susivaldė, kai buvo maždaug 1 metro atstumu. V. S. išvažiavus jis su N. B. dar pykosi. V. S. N. B. davė cigaretę, o po kiek laiko N. B., prašydamas cigarečių, vieną kartą įspyrė į duris. Tuo metu, kaip ir visada, jis buvo užsirakinęs duris, N. B. liepė eiti miegoti. Dėl to, kad N. B. vis ėjo pas jį ir prašė cigarečių, nedavė jam ramybės, ir iškvietė policiją. Anksčiau jie pasipykdavo, tačiau N. B. nebuvo išsakęs jokių grasinimų.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad kieme N. B. ir R. B. sukonfliktavo. N. B. savo tėvą R. B. pavadino „valkata“, o tėvas sūnų vadino „Brisiumi“. Konfliktas įvyko, nes R. B. norėjo, kad N. B. išsikraustytų iš jo namų. N. B. tėvui pasakė kelis žodžius, galėjo pasakyti, kad tėvas greičiau numirtų. Aprimęs N. B. nuėjo į namus. Jis davė cigaretę N. B.. R. B. buvo blaivus, o N. B. galbūt buvo išgėręs. Kai jis išvažiavo, tai jie dar konfliktavo. Po kurio laiko jam paskambino R. B. ir pasakė, kad iškvietė policiją, pasakė „Brisių išvežė, dabar aš ramus“. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad išėjęs iš namų neblaivus N. B. su R. B. sukonfliktavo, nes R. B. sūnaus N. B. paklausė, kada jis išsikraustys iš jo namų. N. B. tėvą iškoneveikė, pasakė, kad tėvas greičiau numirtų, ar kažkaip panašiai. Dar jam būnant R. B. norėjo kviesti policiją, tačiau apsiraminęs N. B. nuėjo į namus (1 t., 46 b.l.). Liudytojas V. S. teisme parodė, kad jam būnant N. B. nesakė, kad tėvą užmuš. N. B. ir R. B. dažnai konfliktuodavo.

Iš 2015 m. rugsėjo 10 d. protokolo – pareiškimo matosi, kad pareiškėjas (nukentėjusysis) R. B. nurodė, kad neblaivus jo sūnus N. B. grasino jį nužudyti, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas (1 t., 23 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Kieme yra šulinys, šalia po medžiais kelmai (1 t., 32, 33-34 b.l.).

Iš alkoholio matuoklio parodymų šaknelės matosi, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. 21 va. 44 min. N. B. nustatytas 3,24 promilės girtumas (1 t., 62 b.l.).

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis N. B., būdamas neblaivus, konflikto metu sakydamas savo tėvui R. B., kad jį užmuš, papjaus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti R. B. sveikatą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas padarė išvadą apie tai, kad nuteistasis N. B., nukentėjusysis R. B. ir liudytojas V. S. teisme tam tikrų įvykio, įvykusio prieš du metus, aplinkybių neprisiminė, bandė sušvelninti N. B. padėtį, nurodydami, jog grasinimai nebuvo tokie tikroviški. Atsižvelgiant į tai, taip pat ir į tai, jog nuteistasis, nukentėjusysis ir liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, teismas teisingai šiuos parodymus įvertino kaip patikimus ir N. B. kaltę patvirtinančius duomenis. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad įvertinus parodymus, tiek duotus teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jie sutampa tarpusavyje, ir atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusysis R. B. grasinimus suprato kaip galinčius būti įvykdytiems realiai, išsigando, kvietė policiją.

10. Tokias teismo išvadas patvirtina nuteistojo N. B., nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Iš jau išdėstytų įrodymų matosi, kad iš tikrųjų nuteistasis N. B. teisme pripažino, kad su tėvu sukonfliktavo, bet neprisiminė, ką konkrečiai jam pasakė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad tėvą R. B. išvadino necenzūriniais žodžiais ir pasakė, jog jį užmuš. Konflikto metu galėjo mosuoti rankomis prieš tėvą. Po to įspyrė į duris kambario, kuriame buvo R. B.. Pats nuteistasis pripažino, kad toks jo elgesys R. B. išgąsdino. Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu irgi neatsiminė konkrečių N. B. išsakytų žodžių. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tiksliai parodė, kad jo sūnus N. B. ne tik jį išvadino necenzūriniais žodžiais, bet ir pasakė, jog jį užmuš ir papjaus bei buvo užsimojęs trenkti, tačiau susivaldė. Po to, jam nuėjus į kambarį ir užsirakinus duris, N. B. spardė duris. Tokiu būdu jį baugino, todėl R. B., pagalvojęs, kad geruoju jam nesibaigs, jį sumuš, iškvietė policiją. Liudytojo V. S. parodymai taip pat patvirtina, kad N. B. linkėjo savo tėvui R. B. mirties. Protokole – pranešime nurodyta, kad R. B. iškvietė policiją, nes neblaivus jo sūnus N. B. grasino jį nužudyti.

11. Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal galiojančią teisminę praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, svarbu įvertinti tai, jog po jo išsakytų grasinimų nukentėjusysis R. B. neprašė V. S. pagalbos, o leido jam išvykti ir tuo metu policijos nekvietė. Kai V. S. išvyko R. B. nuėjo į savo kambarį ir, kaip įprastai, užsirakinęs duris atsigulė. Nuteistojo nuomone, svarbu įvertinti ir tai, jog išsakydamas grasinančius žodžius tėvui, nors ir mosikavo rankomis, tačiau jokių smūgių jam nesudavė, rankose jokių įrankių neturėjo, be to, jis, pats nutraukdamas konfliktą, nuėjo į namus. Teisėjų kolegijos nuomone, iš šių apeliacinio skundo argumentų matosi, jog pats nuteistasis N. B. pripažįsta, kad grasino tėvui R. B., tačiau teisėjų kolegija atmeta argumentus, kad nukentėjusysis R. B. neturėjo pakankamo pagrindo manyti, jog išsakytus grasinimus N. B. gali realizuoti.

13. Iš bylos matosi, kad konflikto metu neblaivus N. B. savo tėvui R. B. pasakė, kad jį užmuš, papjaus, o tai sakydamas mosikavo ranka. Tokius sūnaus N. B. išsakytus žodžius ir atliktus veiksmus nukentėjusysis suprato kaip realius ir įbaugintas nuteistojo nukentėjusysis iškvietė policiją. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusysis R. B. turėjo pakankamą pagrindą bijoti N. B. išsakytų grasinimų įgyvendinimo, nes N. B. ne tik išsakė, jog tėvą užmuš ir papjaus, tačiau tuo metu ir buvo užsimojęs trenkti. Nuteistasis N. B. nurodo, kad iš tikrųjų tėvui nesudavė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra svarbu, ar jis trenkė, ar tik užsimojo trenkti tėvui, nes tokiais veiksmais nuteistasis siekė įbauginti nukentėjusįjį, o ne iš tikrųjų įgyvendinti grasinimus. Be to, grasinimo realumą patvirtina ir tai, kad po išsakytų grasinimų N. B. toliau tęsė bauginimo poveikį R. B., nes spardė duris kambario, kuriame užsirakinęs buvo nukentėjusysis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atlikdamas veiksmus, kurie sukėlė nukentėjusiajam R. B. baimę, N. B. buvo neblaivus. Netrukus po įvykio nuteistajam N. B. nustatytas 3,24 promilės girtumas. Dėl tokio nuteistojo N. B. elgesio ir išsakytų grasinimų nukentėjusysis R. B., bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės, iškvietė policiją. Be to, liudytojas V. S. parodė, kad policiją R. B. norėjo kviesti dar jam būnant pas juos svečiuose. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad buvo gautas iškvietimas dėl to, jog sūnus prieš pranešėją smurtauja. Įvykio vietoje nustatyta, kad N. B., būdamas akivaizdžiai neblaivus, grasino tėvą R. B. užmušti. Namuose daužė daiktus ir trankė namų duris ir kitaip trukdė tėvui ilsėtis bei jį gąsdino (1 t., 28-31 b.l.). Protokolas – pranešimas patvirtina, kad R. B. iškvietė policiją, nes neblaivus jo sūnus N. B. grasino jį nužudyti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad R. B. policiją iškvietė tik dėl to, kad jis, prašydamas cigarečių, įspirdamas į duris, tėvui nedavė ramybės, atmetami. Teisėjų kolegijos nuomone, N. B. išsakyti žodžiai ir veiksmai iš tikrųjų taip paveikė R. B. psichinę būseną, kad jis ir iškvietė policiją. Iš bylos matosi, kad ne tik nukentėjusysis, tačiau ir pats nuteistasis N. B. pripažino, kad jo elgesys tėvą R. B. išgąsdino. Ir apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. neneigia, kad nukentėjusysis R. B. galbūt išgando, tačiau nurodo ir tai, jog jokio smurto prieš tėvą nenaudojo, taip pat nesiruošė realizuoti tėvui išsakytų žodžių. Kaip minėta, pagal galiojančią teisminę praktiką grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Nors nuteistasis N. B. ir neketino nužudyti tėvo ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tačiau nukentėjusysis R. B., įvertinant sūnaus jam išsakytus žodžius – užmušiu, papjausiu, taip pat ir veiksmus – prieš jį nuteistasis mosikavo ranka, o po kurio laiko dar ir spardė duris kambario, kuriame užsirakinęs buvo nukentėjusysis, įvertinant ir tai, jog tuo metu N. B. buvo neblaivus, turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. R. B. grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei ar sveikatai, o būtent tokios tėvo būsenos ir norėjo N. B.. Todėl taip elgiamasis nuteistasis N. B. suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties ar sveikatos sužalojimo baimės jausmą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. B. veiksmus pagrįstai įvertino kaip grasinimą nužudyti R. B. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 145 str. 1 d.

15. Iš bylos matosi, kad N. B. nuteistas ir už tai, kad nužudė G. J. B.. Kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis N. B. nužudė G. J. B., patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėti ir įvertinti įrodymai – liudytojų A. Ž., A. S., J. U., Ž. J., J. J., R. S., E. R., G. K. parodymai, eksperto V. D. paaiškinimai, specialisto išvados Nr. M 364/2016(05), Nr. S 351/2016(01), Nr. MK 82/2016(01), Nr. 50-(39)-IS1-39, asmens parodymų atpažinti protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolai, kratos protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti. Iš apeliacinio skundo matosi, kad N. B. dėl šio nusikaltimo savo kaltės neginčija, taip pat neginčija ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ar bandė išvengti sunkesnių padarinių bei prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), ir sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 129 str. 1 d.

16. Skunde nurodoma, kad jis, N. B., iš įvykio vietos nepasišalino, savo mobiliuoju telefonu iškvietė greitosios medicinos pagalbą nukentėjusiajam G. J. B., taip pat pagal savo galimybės ir suvokimą stengėsi sužalotam nukentėjusiajam suteikti pagalbą iki atvykstant medikams. Be to, medikams jis padėjo įkelti nukentėjusįjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis N. B. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

17. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 1 p., nustatoma tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Pagal galiojančią teisminę praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų pats nuteistasis iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Tačiau bylos duomenys ir įrodymai patvirtina ir tai, kad dar iki iškviečiant medikus N. B., sudavęs smūgius peiliu nukentėjusiajam, buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir tik po kurio laiko sugrįžęs pas nukentėjusįjį bandė jam suteikti pagalbą ir iškvietė greitosios medicinos pagalbą.

19. Paties nuteistojo N. B. parodymais nustatyta, kad įvykio dienos rytą, apie 10 val., jis iš kaimynės G. K. pasiėmė dviratį ir nuvažiavo pas nukentėjusįjį G. J. B.. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojų G. K., R. B., nukentėjusiojo kaimynės liudytojos J. J. parodymai. Nuvažiavęs pas nukentėjusįjį ir jo paprašytas N. B. važiavo į parduotuvę ir pirko alkoholinius gėrimus. Iš nuteistojo N. B. parodymų ir apžiūros protokolo (1 t., 79-84, 89 b.l.) matosi, kad į parduotuvę pirmą kartą nuteistasis nuvažiavo 11 val. 30 min., o antrą kartą – 13 val. 09 min. Abu kartus pirko alkoholinius gėrimus ir cigaretes. Nustatyta, kad šiuos nupirktus alkoholinius gėrimus gėrė nuteistasis N. B. ir nukentėjusysis G. J. B.. Nors nuteistasis N. B. parodė, kad neprisimena aplinkybių, įvykusių po to, kai antrą kartą grįžo iš parduotuvės, o atsimena tik tai, jog jis klūpi prie nukentėjusiojo ir viena ranka laikė žaizdą nukentėjusiojo pilve, o kitoje rankoje laikydamas mobiliųjų telefoną kvietė greitosios medicinos pagalbą, tačiau kitais įrodymais nustatyta, kad išgertuvių metu nuteistasis N. B. peiliu sudavė keliolika kartų nukentėjusiajam į pilvą, krūtinę, rankas ir kojas, po to, pasiėmęs iš nukentėjusiojo namų kraujospūdžio matavimo aparatą ir du sąsiuvinius, išvažiavo iš nusikaltimo vietos ir nuvažiavo į savo namus, šiuos daiktus pasidėjo namuose ir vėl sugrįžo į nusikaltimo vietą. Grįžęs į nukentėjusiojo G. J. B. namus, valė ant grindų buvusį nukentėjusiojo kraują ir tik tada iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nukentėjusiojo G. J. B. kaimyno liudytojo Ž. J. parodymais ir asmens parodymo atpažinti protokolu (1 t., 185-188 b.l.) nustatyta, kad apie 14-15 val. iš nukentėjusiojo kiemo išėjo N. B., kuris varėsi dviratį ir nešėsi daiktus, maišelį ir kažkokius popierius. Liudytojos G. K. parodymai, kratos (nuteistojo gyvenamojoje vietoje) protokolas (2 t., 113-115, 117-118 b.l.), taip pat ir nukentėjusiosios L. B., liudytojų A. S., J. J. parodymai, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo protokolas (1 t., 146-152 b.l.), apžiūros protokolas (3 t., 17-19, 20-21 b.l.) patvirtina, kad nuteistasis N. B. iš nukentėjusiojo namų pasiėmė kraujospūdžio matavimo aparato dalį, kitą dalį pametė paties nukentėjusiojo kieme, ir du sąsiuvinius, šiuos daiktus parsivežė ir pasidėjo savo namuose bei nuėjo pas savo kaimynę, pas kurią jis buvo ir ryte. Nuėjęs pas liudytoją G. K. vėl jos paprašė duoti jam jo dviratį, tačiau liudytoja paaiškino, kad jis dviratį jau pasiėmė ryte ir parodė, jog jo dviratis stovi paties nuteistojo kieme. G. K. parodė, kad kai antrą kartą grįžo N. B., tai jo dešinės rankos viršutinė dalis, taip pat ir viena kelnių pusė, buvo sutepta krauju. Nustatyta, kad pasiėmęs dviratį iš savo kiemo nuteistasis vėl nuvažiavo pas nukentėjusįjį į namus. Liudytojas E. R. N. B. matė stovintį su dviračiu netoli nukentėjusiojo G. J. B. namų. Byloje nustatyta, kad N. B. grįžo į nukentėjusiojo namus. Nors nukentėjusiojo kaimynai nematė kada N. B. grįžo į G. J. B. namus, tačiau antrą kartą nusikaltimo vietoje jį pamatė, kai atvažiavo greitosios medicinos pagalba. Pats nuteistasis N. B. parodė, kad save prisimena nuo to momento, kai jis viena ranka laiko nukentėjusiojo žaizdą, o kita ranka laikydamas mobilųjį telefoną kviečia greitosios medicinos pagalbą. Liudytoja J. J. parodė, kad apie 15 val. 30 min. matė išbėgantį N. B., kuris vieną ranką laikė pridėjęs prie galvos, galbūt laikydamas mobilųjį telefoną. Rašytiniai duomenys (tarnybinis pranešimas (2 t., 135-139 b.l.), apžiūros protokolas (2 t., 142-145 b.l.)) ir liudytojų greitosios medicinos pagalbos darbuotojos R. S. parodymai patvirtina, kad iš tikrųjų pats N. B. iškvietė greitosios medicinos pagalbą 15 val. 44 min., po to dar kelis kartus (16 val. 01 min., 16 val. 07 min.) bendravo su medike ir tikslino adresą. N. B. nurodė, kad G. J. B. po pilvo operacijos ir jam kraujuoja žaizda. Dėl N. B. girtumo medikei buvo sunku susikalbėti ir nustatyti tikslų nukentėjusiojo adresą, todėl atvykti į nusikaltimo vietą ir suteikti medicininę pagalbą užtruko ilgiau laiko. Po to, kai nukentėjusįjį išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis atvyko ir policijos pareigūnai. Liudytojai policijos pareigūnai A. Ž., A. S. ir J. U. parodė, kad įvykio vietoje matė kruvinas N. B. rankas, taip pat matė ir valytas kruvinas grindis, nes padėtas skuduras buvo šlapias nuo kraujo. Liudytoja J. J. patikslino, kad kraujas ant N. B. rankos jau buvo apdžiūvęs.

20. Visi šie įrodymai patvirtina, kad iš karto po dūrių peiliu nukentėjusiajam nuteistasis N. B. nesuteikė jokios pagalbos, taip pat ir jokiais aktyviais veiksmais nepadėjo nukentėjusiajam, o buvo abejingas kilsiančioms pasekmėms. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, N. B., sudavęs peiliu keliolika kartų nukentėjusiajam, jį paliko kraujuojantį, o pats, pasiėmęs daiktus iš nukentėjusiojo namų, nuvažiavo į savo namus, šiuos daiktus pasidėjo namuose, o po to vėl grįžo į nusikaltimo vietą, valė kraują, buvusį ant grindų, ir tik po šių atliktų veiksmų jis iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Nors nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pagal savo galimybes suteikė nukentėjusiajam pagalbą kol atvyko medikai, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Net ir pripažįstant, kad N. B. spaudė kraujuojančią žaizdą nukentėjusiojo pilve, tačiau tokius veiksmus jis atliko tik tada, kai sugrįžo į nusikaltimo vietą, o ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kviečiant greitosios medicinos pagalbą liudytoja J. J. matė N. B. išeinantį iš nukentėjusiojo namų. Tokie jo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir buvo atlikti, jie atlikti pavėluotai ir yra mažareikšmiai, šie jo veiksmai nepadėjo išvengti mirties. O tai, kad N. B. iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir tai, jog jis padėjo nukentėjusįjį įkelti į medikų automobilį, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinama, kad nuteistasis N. B. aktyviai siekė padėti nukentėjusiajam ar stengėsi išvengti sunkesnių padarinių. Todėl pripažinti N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 1 p., nebuvo ir nėra pagrindo.

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatyti ir tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skunde N. B. nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas G. J. B., neprisimena. Šių aplinkybių neprisimena ir šiuo metu.

22. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nustatyti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., šioje byloje nėra pagrindo, nes N. B. nepadėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, kadangi šioje baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas ir nuteistas tik jis vienas. Pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius.

23. Iš bylos matosi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nuteistasis N. B. savo kaltę dėl G. J. B. nužudymo pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu N. B. parodė, kad tas aplinkybes, kurias prisiminė ir apie kurias davė parodymus, pripažįsta, todėl ir savo kaltę pripažįsta iš dalies. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis parodė, kad aplinkybių, kuriomis nužudytas G. J. B., neatsimena. Kaip jau buvo minėta, iš nuteistojo N. B. parodymų matosi, kad jis atsimena, jog du kartus važiavo pirkti alkoholinius gėrimus, atsimena, kad pirmą kartą nupirktą ir parvežtą alkoholį išgėrė kartu su nukentėjusiuoju, tačiau nuo to momento, kai grįžo antrą kartą nupirkęs alkoholio, neatsimena. Po to atsimena, kad klūpi prie nukentėjusiojo, ranka spaudžia žaizdą ir kviečia greitosios medicinos pagalbą. Nuteistasis parodė ir tai, kad naktį prieš įvykio dieną jis buvo išgėręs pusę tabletės „XXX“, o įvykio rytą išgėrė ir tabletę „YYY“. Bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po G. J. B. nužudymo N. B. nustatytas 2,58 promilės girtumas. Po dviejų dienų atlikus N. B. narkotikų testą, jo organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (3 t., 120 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. 97TPK-321/2016 nurodyta, kad N. B. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). Kadangi N. B. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, N. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 204 b.l.). Iš šios specialisto išvados pateikusio teismo psichiatro eksperto V. D. paaiškinimų matosi, kad atlikdamas tyrimą ekspertas analizavo ir tyrė bylos duomenis, taip pat ir tai, jog 2009 m. N. B. buvo gydytas X psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholinės psichozės ir abstinencijos, be to, ekspertas apžiūrėjo ir patį N. B.. Nustatė, kad įvykio metu N. B. buvo paprasto pasigėrimo būsenoje, o psichozės reiškinių neįžvelgė. Nustatė N. B. priklausomybės alkoholiui sindromą ir tai, jog jam skirti ekspertizę netikslinga. Ekspertas paaiškino dar ir tai, kad atsižvelgiant, jog atlikus tyrimą N. B. organizme nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, galima daryti išvadą, kad vaistai „XXX“ ir „YYY“ vartojami nebuvo. Tuo atveju, jeigu minėti vaistai būtų vartojami ilgą laiką, tai jie organizme būtų išsilaikę ir savaitę laiko, o viena kita tabletė išlieka tik pusę paros. Šie vaistai, vartojami su alkoholiu, gali sustiprinti tik alkoholio poveikį, apsvaigimo efektą, bet psichozių nebūna. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. išreiškė prašymą paskirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant išsiaiškinti, ar jis sirgo psichine liga, ar įvykio metu jam galėjo būti laikini psichikos sutrikimai, ar būdamas tokioje girtumo stadijoje jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Iš bylos matosi, kad tokį prašymą buvo išreiškusi ir nuteistojo gynėja pirmosios instancijos teisme. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, išklausius proceso dalyvių nuomones, šis prašymas buvo motyvuotai atmestas (4 t., 121 b.l., 5 t., 34 b.l.). Iš esmės abiejų instancijų teismai, atmesdami šį prašymą, nurodė, kad ekspertas analizavo ir įvertino visus duomenis, taip pat ir tai, jog 2009 m. N. B. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, taip pat ekspertas bendravo ir su nuteistuoju bei pateikė specialisto išvadą. Be to, ekspertas buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, kuriame davė išsamius paaiškinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra ir nebuvo pagrindo skirti N. B. psichiatrijos ekspertizę, specialisto išvadoje 97TPK-321/2016 nurodyta, ir ekspertas vienareikšmiškai paaiškino, kad N. B. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, todėl N. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. O atsižvelgiant į tai, kad N. B. buvo paprasto pasigėrimo būsenoje, taip pat ir į tai, jog apie kitas aplinkybes, iki smūgių peiliu sudavimo nukentėjusiajam, taip pat ir po to, kai kvietė greitosios medicinos pagalbą, nuteistasis N. B. parodė ir šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis N. B., nurodydamas, kad esminių nužudymo aplinkybių, neprisimena, tik bando išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį.

24. Pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Teismai pripažįsta, kad asmuo prisipažino padaręs nužudymą ir tada, kai jis nepripažįsta dalies neesminių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių arba neigia norą atimti gyvybę. Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas ir nuoširdaus gailėjimosi santykis su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, pabrėžiant, kad asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Šioje byloje nuteistasis N. B. neparodė esminių nužudymo aplinkybių, o jo kaltė nužudžius nukentėjusįjį G. J. B. įrodyta kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais bei jų visuma. Taip pat akivaizdu, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai nesigaili. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nusikaltimu padarytos žalos N. B. neatlygino (nei visiškai, nei iš dalies). Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., taip pat nebuvo ir nėra pagrindo. Jokių kitų N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi nėra.

25. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde, teismas, skirdamas bausmę pagal BK 129 str. 1 d., taip pat ir už kitus nusikaltimus, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai ir pagrįstai nenustatė N. B. atsakomybę už G. J. B. nužudymą lengvinančių aplinkybių, nes tam nebuvo ir nėra pagrindo. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d., taip pat ir BK 145 str. 1 d., N. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas N. B. bausmę pagal BK 129 str., taip pat ir už kitus nusikaltimus, atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei kitas, taip pat įvertino ir duomenis apie kaltininko asmenybę.

26. N. B. padarė tris nusikalstamas veikas, viena iš jų (BK 129 str. 1 d.) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.), o kitos dvi (BK 145 str. 1 d., BK 259 str. 1 d.) priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Visi trys nusikaltimai yra tyčiniai, baigti. N. B., nužudęs G. J. B., sukėlė neatstatomas pasekmes, padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. N. B. G. J. B. nužudė suduodamas peiliu ne mažiau kaip dvylika kartų į pilvą, krūtinę, rankas ir kojas, todėl šiuo atveju pasirinktas įrankis – peilis – parodo padidintą nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teismas įvertino ir nuteistojo N. B. asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad N. B. nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (3 t., 137 b.l.), pagal gyvenamąją vietą neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta (1 t., 53 b.l.), jam buvo skirtas psichiatrinis gydymas, N. B. 2009 m. sausio 28 d. – 2009 m. vasario 3 d. gydytas X psichiatrinėje ligoninėje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Specialisto išvadoje Nr. 97TPK-321/2016 nurodyta, kad tyrimo metu N. B. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jam nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 104 b.l.). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės – nusikalto pirmą kartą, nėra neigiamai charakterizuojamų duomenų – jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, o tai, jog N. B. yra jauno amžiaus, teisėjų kolegijos nuomone, neatsveria prieš tai nurodytų aplinkybių bei padaryto nusikaltimo (BK 129 str. 1 d.) pavojingumo laipsnio.

27. Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, o N. B. paskirta bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį, artimesnė sankcijos minimumui. BK 145 str. 1 d. sankcija numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų, o BK 259 str. 1 d. sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už šias nusikalstamas veikas teismas N. B. paskyrė švelnesnės rūšies bausmes – areštą. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, jog N. B. atsakomybę pagal BK 129 str. 1 d., taip pat ir pagal BK 145 str. 1 d., lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o pagal šias nusikalstamas veikas nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas (BK 129 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d.) padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), pagal BK 259 str. 1 d. N. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o už šį nusikaltimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pagal BK 129 str. 1 d. N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o nustatė tik jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir už šį nusikaltimą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (9 metai) nėra aiškiai per griežta, ši bausmė, kolegijos nuomone, atitiks bausmės paskirtį, taip pat ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Švelninti šią bausmę, o taip pat bausmių apėmimo būdu paskirtą tokios pačios rūšies ir dydžio galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.

28. Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimų dydžiais. Skunde nurodoma, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiajai J. B. neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

29. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

30. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad J. B. pareiškė civilinį ieškinį 4 778,62 Eur turtinės žalos, 100 Eur advokato išlaidoms apmokėti ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., 162-164, 165-171 b.l.). Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu J. B. pripažinta civiline ieškove (1 t., 174 b.l.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai J. B. 2 127,10 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

31. Iš bylos matosi, kad nukentėjusiosios J. B. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies. Nuteistasis N. B. nesutinka su turtinės žalos atlyginimo dydžiu tik dėl to, kad teismas priteisė ir automobilių degalų išlaidas, kurias sudaro 167, 63 Eur suma. Nuteistasis nurodo, kad J. B. pateikė automobilių, naudotų laidotuvėms, registracijos liudijimus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu tikslu ir kokiais maršrutais buvo naudojami automobiliai, taip pat nepateikė ir automobilių kuro sąnaudų nuvažiuotiems kilometrams, todėl prašo turtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti 167, 63 Eur suma.

32. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji J. B. prie civilinio ieškinio pridėjo degalų išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus (1 t., 170 b.l.). Visi nukentėjusieji L. B., J. B. ir G. B. teisme paaiškino, kad pateiktas civilinis ieškinys atspindi jų visų interesus ir patirtas išlaidas. Nukentėjusieji J. B. ir G. B. važinėjo iš X į Y, be to, ir kitais maršrutais organizuojant tėvo laidotuves. Iš šių mokėjimo kvitų akivaizdu, kad degalai buvo perkami X ir Y, taip pat akivaizdu ir tai, jog šie degalai buvo perkami laikotarpiu, kai vyko nužudytojo G. J. B. laidotuvių organizavimas ir laidotuvės. Kaip teisingai nurodyta nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde, nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu pateikė automobilių, naudotų organizuojant nukentėjusiojo laidotuves, registracijos liudijimus (4 t., 102, 111-114 b.l.). Nukentėjusioji J. B. pateikė ne tik automobilių registracijos liudijimus, bet ir kuro nurašymo aktus pagal kiekvieną automobilį „R. E.“, „ M. C.“, „H“ ir „V.G“ (4 t., 115-118 b.l.). Iš šių kuro nurašymo aktų matosi ne tik automobilių naudojimo laikas ir nuvažiuoti maršrutai, bet ir pravažiuotų kilometrų skaičius ir sunaudoti degalai pagal normą. Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei nurodoma nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias degalų išlaidas pripažino turtine žala. Kitas išlaidas, kurios sudaro turtinę žalą, teismas taip pat pagrįstai pripažino turtine žala ir priteisė iš nuteistojo. To neginčija ir pats nuteistasis N. B..

33. Nuteistasis N. B. nesutinka ir su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu nukentėjusiajai J. B.. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į žalos sukeltas pasekmes, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui, į jo, N. B., ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, todėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra ženkliai per didelis. Visi šie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami.

34. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). N. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nužudė G. J. B., kuris buvo J. B. tėvas, t. y. artimas giminaitis. Nėra jokių abejonių, kad dėl G. J. B. nužudymo J. B. patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog, nors J. B. ir gyveno atskirai X, tačiau su tėvu palaikė artimus ryšius, nuolat bendravo, tėvas padėjo jos šeimai materialiai, nuolat rėmė anūkų lankomas muzikos pamokas, taip pat ir tai, kad jie vieni kitiems padėdavo, rūpinosi buities reikalais. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde, teismas jau įvertino, kad nukentėjusios šeima gyvena atskirai X, taip pat ir tai, jog, nors J. B. nurodė, kad po tėvo mirties pablogėjo sveikata, tačiau apie tai ji teismui nepateikė jokių duomenų. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir nuteistojo N. B. turtinę padėtį (dirbo nepastovius darbus, pastovių pajamų neturėjo, turto neturi), iš nuteistojo N. B. priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką. Nuteistojo N. B. skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna pakankamas pajamas savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti, tėvo mirties momentu nebuvo reikalingas išlaikymas, nepaneigia aukščiau išvardintų aplinkybių. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš teisiamųjų posėdžių protokolų matosi, jog nukentėjusioji J. B. atstovauja visos šeimos interesus.

35. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, N. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., teismas pagrįstai pagal BK 129 str. 1 d. N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jam paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita BieliauskienėLinas ŠiukštaElena Vainienė