Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

1. V. K. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą dėl to, kad veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, siekdamas iš R. G. atgauti pinigus, t. y. ne mažiau kaip 300 000 Eur, kurių, pasak R. G., jis negali V. K. grąžinti dėl V. G. (V. G.) kaltės, nes tarp jo (R. G.) ir V. G. vyksta civiliniai teismo procesai dėl didelių piniginių lėšų išieškojimo iš R. G. V. G. naudai, ir kartu siekdamas įbauginant atkeršyti R. G. dėl negrąžintų pinigų ir sumąstęs sau alibi, t. y. kad jis, kaip neturintis jokių turtinių santykių su V. G. ir nesuinteresuotas dėl vykstančių civilinių teismo procesų tarp R. G. ir V. G., savo tikslui pasiekti – atgauti iš R. G. pinigus – sugalvojo planą – sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatą, dėl to tikėjosi, kad V. G. sužalojimo atsakomybės klausimas bus nukreiptas į R. G., kadangi R. G. turėjo motyvų keršyti V. G., ir kartu tikėjosi, jog R. G., suvokdamas ir bijodamas, jog dėl negrąžintų pinigų galimas pasikėsinimas į jį, grąžins visą susikaupusią skolą ar jos dalį.

1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas įgyvendinti savo sumanymą – sužalojant V. G. įbauginti R. G., savo plano įgyvendinimui iki 2015 m. birželio 30 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įkalbėjo A. Š. (A. S.) kartu veikiant organizuotoje grupėje daryti nusikalstamą veiką – sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatą. Pasiekę abipusį susitarimą, V. K. atskleidė A. Š. savo tikslą ir sugalvotą planą tikslui pasiekti ir pasiskirstė vaidmenimis: jis – V. K. – suteiks informaciją apie V. G. gyvenamąją ir lankymosi vietas, naudojamas transporto priemones, duos patarimus bei nurodymus dėl V. G. užpuolimo ir jo sužalojimo sunkumo, finansuos nusikalstamos veikos pasiruošimą ir padarymą, po nusikaltimo įvykdymo sumokės atlygį, o A. Š. surinks duomenis apie V. G. dienotvarkę, judėjimo maršrutus, pasiruoš įrankius ir įsigis automobilį nusikalstamai veikai vykdyti ir susiras patikimą bendrininką, padėsiantį įvykdyti V. G. užpuolimą ir jo sužalojimą.

1.2. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas pagal nusikalstamos veikos planą savo tikslui pasiekti, 2015 m. liepos 4 d. V. K. nurodė A. Š. artimiausiu laiku įvykdyti V. G. užpuolimą ir jo sužalojimą, dėl to A. Š. vykdydamas susitarimą su V. K. iki 2015 m. liepos 8 d., tiksli data tyrimo nenustatyta, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis į jų organizuotą grupę, suburtą V. G. užpuolimui ir sužalojimui įvykdyti, įtraukė I. Ž., kuris kartu su A. Š. 2015 m. liepos 8 d., apie 13.30 val., golfo aikštyne, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudodami nenustatytą šaunamąjį ginklą, užpuolė V. G. ir kartu su juo buvusį T. K., kur V. G. užpuolimo metu papildomai panaudojo beisbolo lazdą ir plaktuką, kuriais į įvairias nukentėjusiojo V. G. kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 40– 50 smūgių, taip V. G. buvo padaryti paviršiniai abiejų alkūnių, kairės plaštakos, kairio klubo sąnario sumušimai, muštinė kairės blauzdos žaizda, atviras skeveldrinis dešinio blauzdikaulio lūžimas, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. K., veikdamas organizuotoje grupėje su A. Š. ir I. Ž., dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą.

2. V. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad privatūs pokalbiai tarp V. K. ir kitų asmenų yra gauti suvaržant įstatymo garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, o neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Kaltinimas V. K. iš esmės grindžiamas neteisėtai įrašytų pokalbių kopijų interpretacijomis, nepatvirtintomis objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, patvirtinti, kad V. K., veikdamas organizuota grupe su A. Š. ir I. Ž., dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą, negalima. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o dėl to kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai bei netikslumai turi būti traktuojami kaltinamojo naudai) principu.