Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-06-01 · Administracinė byla Nr. A-2829-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
A-2829-881/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00144-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Vilija Mikuckienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. S. K. A.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2829-881/2022Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00144-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,vertėjaujant H. I.,

dalyvaujant pareiškėjui A. S. K. A., jo atstovei advokatei A. L. K.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. K. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo, ir prieglobsčio prašytojui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju pareiškėjui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, asmuo bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nekonstatuota pažeidimų, dėl kurių jį būti galima sulaikyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Pareiškėjas iš kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II.

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymas 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

7. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjo pasakojimas turi ne tik trūkumų, bet ir neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikslų ar motyvų persekioti. Pareiškėjas galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau ne tik to nepadarė, bet dar ir nurodė nenuoširdų pasakojimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą E. S. valstybę.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padaręs pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III.

10. Pareiškėjas A. S. K. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės ribojimo.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jo apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 5 straipsniui.

12. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė) priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti.

13. Teigia, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

15. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, originalaus asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę, nenuosekli, nepagrįsta, klaidinanti informacija), todėl yra pagrįstas. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir pareiškėjo skundo netenkino.

16. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą E. S. valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

17. Migracijos departamento sprendimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčo klausimu.

18. Be kita ko, byloje nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas Užsieniečių registracijos centre laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba kitaip pernelyg suvaržomos jo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjo prašymo jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo trukmę ir / arba įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant judėjimo laisvės.

22. Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, pareiškėjas, į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėją, kuris iki tol buvo laikinai apgyvendintas VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismas, išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį ir uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, ir 2022 m. kovo 14 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 2(duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sutrumpindamas pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpį, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje.

25. Nagrinėjamo ginčo kontekste priminėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

26. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

28. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

29. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

30. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės; tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime Nr. 21S45102; pareiškėjas pateikė asmens dokumento nuotrauką (paso), vairuotojo pažymėjimą, patvirtinančius jo tapatybę, teikė Migracijos departamentui paaiškinimus; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

32. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.

33. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 11d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijama Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64195 dalis yra panaikinama.

34. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, ar apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant judėjimo laisvės, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. S. K. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64195 dalį, kuria A. S. K. A., gimusį (duomenys neskelbtini), nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Kitoje dalyje Migracijos departamento sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis KrasauskasVilija MikuckienėSkirgailė Žalimienė