- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-976-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- V. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-976-278/2017
Asta Žeromskytė - Stanienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15660-2017-8
2017 m. gruodžio 21 d.
veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-22608-947/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. M. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo atlaisvinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu prašė teismą pripažinti negaliojančiais 2014-01-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-7 ir 2014-01-20 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-27; įpareigoti atsakovą V. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,0296 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pašalinant pastatą – dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centras Kauno filialui, kad daiktinės teisės, visi juridiniai faktai, susiję su šiais nekilnojamaisiais objektais būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tuo atveju, jei atsakovas V. M. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins nurodyto žemės sklypo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą - dujų reguliavimo punktą, kitus inžinerinius statinius ir daiktines teises, visus juridinius faktus, susijusius su šiais nekilnojamaisiais objektais išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, išlaidas išieškant iš atsakovo V. M.. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrašant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimą; draudimą atsakovui V. M. dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su šiais nekilnojamaisiais objektais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio ieškinio reikalavimų įvykdymu bei draudimą tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į šiuos nekilnojamuosius objektus; uždrausti atsakovui V. M. atlikti remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) šį nekilnojamąjį objektą bei uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m..Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nekilnojamieji objektai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą, o atlikti remonto, rekonstrukcijos, renovacijos ar naujos statybos darbai padidintų nusidėvėjusių, naikintinų pamatų vertę ir keltų grėsmę operatyviam valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, būtų apsunkinta galimybė vykdyti sprendimą, kas prieštarautų valstybės interesams. Be to, ieškovės teigimu, galimai nukentėtų valstybės interesai, nes statinių nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų pabrangtų (taptų neįmanomas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į statinius perleidimo draudimo, nepateikė teismui duomenų, kurie objektyviai pagrįstų atsakovo ketinimus perleisti nuosavybės teises į statinius, o prašydama uždrausti atsakovui dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais, iš esmės prašo maksimaliu būdu apriboti atsakovo teises, tačiau nepagrindžia, kaip būtų apsunkintas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Konstatavo, jog prašomas taikyti draudimas tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į statinius, yra nepagrįstas, nes nėra pateikta duomenų, kad tokie procesai būtų inicijuoti. Teismas nurodė, kad nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovo nesąžiningumą, nėra pakankamo pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant draudimą dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su statiniais. Darė išvadą, kad prašomo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai reikalinga, siekiant užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti statinių, esančių ginčo sklype, remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) statinius bei uždrausti atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype nėra tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais, minėtos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pernelyg nutolusios nuo ieškinio reikalavimų.
8. Konstatavo, jog pagrindinis pareikšto ieškinio reikalavimas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia pagal savo esmę yra reikalavimas dėl pripažinimo, kuris nereikalauja priverstinio vykdymo, ieškinio patenkinimo atveju būtų įgyvendintas priimto teismo sprendimo pagrindu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimui nėra būtinas. Darė išvadą, kad visos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeistų atsakovo interesus, pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Nurodė, kad iš ieškinio turinio ir pateiktų duomenų negalima konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Nenustačius aplinkybių, jog nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, nurodė nesant pakankamo teisinio pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Nurodo, kad ginčo sklype yra tik statinys, kuris priskirtinas inžineriniams tinklams, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis be aukciono negalėjo būti sudaryta, be to nustatyta, kad sklype nėra reguliavimo punkto. Atsakovas pateikė prašymą išduoti sutikimą rekonstruoti pastatą – dujų reguliavimo punktą į ūkinį pastatą, kas rodo, kad jis nenaudoja ir neketina naudoti minėto pastato pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį.
11. Ieškovė nurodo, kad dėl ginčo sklypo vyrauja viešasis interesas, todėl teismo sprendimas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių prieštarauja viešajam interesui.
12. Teigia, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priklausantys statiniai gali būti perleisti tretiesiems asmenims, o tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą bei užvilkintų bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis ieškovė turėtų disponuoti, kad pagrįstų tokius atsakovo ketinimus. Pažymi, kad ginčo pobūdis betarpiškai susijęs su galimais dideliais turtiniais nuostoliais atsakovui, todėl egzistuoja reali grėsmė statinių perleidimui, kas betarpiškai susiję su ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo apsunkinimu.
13. Nurodo, kad remonto, rekonstrukcijos ir statybos darbai neabejotinai padidintų nenaudojamų ir jau nusidėvėjusių statinių vertę ir iš esmės keltų grėsmę žemės sklypo atlaisvinimui, apsunkintų galimybę įvykdyti sprendimą, padidėtų pastato pašalinimo išlaidos. Teigia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentėtų ne tik valstybės, bet ir trečiųjų asmenų interesai, nes pastatų nusikėlimo ar nugriovimo procedūra užsitęstų arba statinių nukėlimas dėl atliktų statybos darbų taptų neįmanomas.
14. Teigia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ir tokios taikomos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos siekiamam tikslui.
15. Nurodo, jog teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimai pernelyg nutolę ir nėra tiesiogiai susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes ieškiniu reikalaujama iš sklypo pašalinti tuos pačius statinius, kuriuos atsakovas ketina rekonstruoti.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad statiniai yra naudojami sandėliavimo reikmėms, kas atitinka žemės sklypo naudojimo būdą ir teigia, kad sklype esančius pastatus siekia pritaikyti sandėliavimo reikmėms, šalia esančiam gyvenamajam namui.
19. Teigia, kad ieškovė siekia nutraukti teisėtai sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Nurodo, jog nors ieškovė tvirtina, kad žemės nuomos sutartis yra pripažintina negaliojančia dėl atsakovo kaltės, tačiau nepateikia nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų šiuos argumentus. Pažymi, kad tik esant visoms CK 4.105 str. 3 d. numatytoms sąlygoms, galėtų būti patenkintas reikalavimas nugriauti žemės sklype esančius statinius. Toks ieškovės reikalavimas galėtų būti patenkintas tik nustačius, jog žemės sklypo nuomos sutartis pripažintina negaliojančia dėl jo kaltės, tuo tarpu valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, dėl ko, teismas negalėtų pripažinti, kad žemės nuomos sutartis negalioja dėl jo kaltės. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas ir negali būti patenkintas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Šalies argumentai
20. Be to, atsakovas V. M. nurodo, kad ieškovė visiškai nepagrindė savo reikalavimo atlaisvinti žemės sklypą, todėl deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
21. Atskiru 2017-11-22 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodoma, jog atsakovas V. M., už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, patyrė 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320,338 str.).
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad netaikius šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėtų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali ieškovo teisių pažeidimo grėsmė. Tik pripažinus, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, teismas turi pakankamą teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
25. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017 ir kt.).
26. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu nurodė, kad prašoma pripažinti negaliojančia 2014-01-20 valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta su atsakovu V. M. be aukciono, nes žemės sklype esantis ir atsakovui priklausantis statinys priskirtinas inžinieriniams tinklams. Minėtu pagrindu ieškovė prašo teismą pripažinti negaliojančiais 2014-01-20 įsakymą Nr. 8VĮ-(14.8.2)-27, 2014-01-20 žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-7, įpareigoti atsakovą atlaisvinti žemės sklypą, pašalinant jame esančius statinius, atlikti kitus veiksmus ir kt..
27. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimus pagrįstai konstatavo, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau darė išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo suvaržyti atsakovo teises. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie objektyviai pagrįstų atsakovo V. M. ketinimą perleisti nuosavybės teises į statinius, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui atlikti statinių remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti statinius bei projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, yra pernelyg nutolusios nuo ieškinio reikalavimų. Su minėtais motyvais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti su teismo nutarties motyvais, kad prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti atskiros laikinosios apsaugos priemonės su byloje pareikštais reikalavimais nėra susijusios, nes ieškiniu prašoma ne tik pripažinti negaliojančiais nuomos sutartį, įsakymą, bet ir reikalaujama pašalinti žemės sklype esančius statinius. Akivaizdu, jog atsakovui žemės sklype pradėjus bet kokius darbus tiek remontuojant, rekonstruojant esamus pastatus ar pradėjus naujas statybas, būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas, jei ieškinys būtų patenkintas.
29. Konstatuotina, jog taikant CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ginčo žemės sklype yra atsakovui V. M. priklausantys statiniai, todėl jis turi teisę savo nuosavybę valdyti, naudoti ir ja disponuoti (CK 4.37 str. 1d.). Ši įstatymo nustatyta atsakovo teisė suteikia galimybę V. M. savo turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, jį remontuoti, nugriauti ir kt., todėl apeliantė pagrįstai nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių minėtas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas uždelstų bylos nagrinėjimą, sukeltų naujus ginčus bei užvilkintų žemės sklypo atlaisvinimą, tuo suvaržant ieškovės teisę disponuoti turtu.
30. Kaip minėta, be kitų reikalavimų, ieškovė prašo teismą įpareigoti atsakovą savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pašalinant jame esančius pastatus, todėl sutiktina su apeliante, jog atsakovui V. M. pradėjus statinių, esančių ginčo žemės sklype remonto, rekonstrukcijos darbus, jam priklausančių statinių vertė padidėtų, kas keltų grėsmę valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui, padidintų statinių pašalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui perleisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti turtą nepakitusį. Apeliantė nurodė, kad 2016-06-15 buvo gautas atsakovo prašymas išduoti sutikimą rekonstruoti pastatą – dujų reguliavimo punktą į ūkinį pastatą, tačiau toks sutikimas nebuvo išduotas. Ši aplinkybė rodo aiškius atsakovo ketinimus dėl pastato stovio pagerinimo ir paskirties keitimo. Be to, ir atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. M. nurodo, jog planavo ir planuoja pakeisti statinio paskirtį bei yra sudarytos projektavimo darbų sutartys. Dėl paminėto, draudimas perleisti nuosavybę tretiesiems asmenims bei vykdyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ir kt. statinių pagerinimo darbus užkirstų kelią ginčo metu esančios situacijos pokyčiams.
31. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi parinkti tokias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).
32. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas nepažeidžia atsakovo interesų, priešingai, ieškinio patenkinimo atveju eliminuoja galimybę atsakovui patirti didesnius nuostolius, o ieškovei išvengti naujų ginčų. Dėl paminėto konstatuotina, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų mažesnes neigiamas pasekmes nei jų netaikymas.
33. Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmė – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-22608-947/2017, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ir padaryti įrašą valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį pastatą - dujų reguliavimo punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); uždrausti atsakovui V. M. dalyvauti bet kokiuose sandoriuose, susijusiuose su šiais nekilnojamaisiais objektais, išskyrus sandorius, kurie tiesiogiai susiję su šio ieškinio reikalavimų įvykdymu; uždrausti tretiesiems asmenims nukreipti išieškojimą į minėtus nekilnojamuosius objektus, o atsakovui V. M. - atlikti dujų reguliavimo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą ar kitaip pertvarkyti (išskyrus pašalinimą, nukėlimą, nugriovimą) bei atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m..
Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui - Valstybės įmonei Registrų centrui.