Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kino studija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties, kuria nutarta patvirtinti papildomus kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Pejasta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inarsta“ finansinius reikalavimus uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-701-656/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

RUAB „Lietuvos kino studija“ administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu patvirtinti neginčijamą UAB „Inarsta“ kreditorinį reikalavimą – 968 112,07 Lt, o ginčijamo 834 841,40 Lt kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Administratorius taip pat prašė patvirtinti neginčijamą UAB „Pejasta“ kreditorinį reikalavimą – 472 395,91 Lt, o ginčijamo 834 841,40 Lt kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Administratorius iš dalies ginčijo ir UAB „Timinus“ kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas nepagrįstai pripažino, kad iki skundžiamos nutarties nebuvo spręsta dėl pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą, o plane yra nustatyti atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų dydžiai, tarp kurių buvo numatyta, jog UAB „Pejasta“ finansinis reikalavimas – 472 395,91 Lt, o UAB „Inarsta“ – 968 112,07 Lt. Taigi, teismas minėta nutartimi patvirtino pareiškėjų reikalavimus šiose apimtyse. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo kreditorių susirinkimuose ir juose balsuodavo raštu.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų kreditorinio reikalavimo klausimas buvo išspręstas teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi, yra pagrindas konstatuoti, kad UAB „Pejasta“ ir UAB „Inarsta“ kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kildinamo išimtinai iš pagal sutartį paskaičiuotų netesybų, yra keliamas akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.) ir ĮRĮ 19 straipsnio 1 punkte numatytą terminą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtindamas UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą, galutinai išsprendė kreditoriaus UAB „Inarsta“ finansinio reikalavimo dydžio klausimą. Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties motyvai ir rezoliucinė dalis aiškiai patvirtina, kad teismas finansinio reikalavimo dalies dėl netesybų neišsprendė, o šios reikalavimo dalies tvirtinimo klausimo išsprendimą atidėjo neapibrėžtam laikui, įpareigodamas RUAB „Lietuvos kino studija“ administratorių atlikti nutartyje nurodytus veiksmus. Tiek 2010 m. birželio 3 d. nutartyje tvirtinant restruktūrizavimo planą, tiek vėlesnėse nutartyse, kuriomis buvo tikslinami finansiniai reikalavimai, buvo nurodyta neginčijama kreditoriaus UAB „Inarsta“ finansinio reikalavimo dalis ir šiomis nutartimis klausimas dėl finansinio reikalavimo netesybų dalies sprendžiamas nebuvo. Tiek 2013 m. birželio 21 d. nutartyje, tiek 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje teismas pagrįstai taikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 14 straipsnį ir konstatavo, kad patvirtinus įmonės kreditorių reikalavimus iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, vėliau tie patys reikalavimai turi būti perkelti ir į restruktūrizavimo planą nustatant kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles ir tvarką.Teismas patvirtino UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą, neišsprendęs kreditoriaus finansinio reikalavimo dalies dėl netesybų, kuri pagal Restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį tenkinama antruoju etapu, tokiu būdu užtikrindamas operatyvesnį restruktūrizavimo plano patvirtinimą.Kreditorius RUAB „Inarsta“ kreditorių susirinkimuose balsuodavo patvirtinto reikalavimo dalies apimtyje.Kreditorius RUAB „Inarsta“ 2010 m. vasario 18 d. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo, susidariusio iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pripažinimo pateikė administratoriui, nepažeisdamas Restruktūrizavimo įstatyme nustatytų terminų, todėl tokio pareiškimo padavimas ieškinio senaties termino skaičiavimą nutraukė.Tiek atskirojo skundo pagrindas, tiek dalykas patvirtina, kad apeliantas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą. Apeliantas netinkamai suformulavo atskirojo skundo dalyką, nes pirmame punkte pareiškė prašymą praktiškai dėl skundžiamoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių panaikinimo. Apeliantas pareiškė prašymą patvirtinti reikalavimą, kuris jau yra patvirtintas ir įtrauktas į RUAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą.

Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino neginčijamą UAB „Pejasta“ finansinio reikalavimo dalį, o klausimas dėl 834 841,40 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo liko neišspręstas, nes RUAB „Lietuvos kino studija“ buvo pareiškusi prašymą šios finansinio reikalavimo dalies tvirtinimą spręsti ginčo teisenos tvarka.BUAB „Pejasta“ atstovas dalyvavo RUAB „Lietuvos kino studija“ kreditorių susirinkimuose ir juose nereiškė pretenzijų dėl kreditorinio reikalavimo dydžio vien dėl to, kad jam yra žinoma, jog kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą sprendžia teismas, o ne kreditorių susirinkimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo buvo teisinį pagrindą patvirtinti papildomą kreditoriaus UAB „Pejasta“ 250 452 Lt finansinį reikalavimą ir papildomą UAB „Inarsta“ 250 452 Lt finansinį reikalavimą UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo byloje.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 19 straipsnio 1 punkte įtvirtintos restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisės, o taip pat nustatyti terminai, per kuriuos šie turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2010 ir kt.). Taigi, kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai restruktūrizavimo byloje tvirtinami teismo nutartimi iki restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme.

Kaip matyti iš atskirojo skundo bylos duomenų, UAB „Inarsta“ ir UAB „Pejasta“ savo finansinius reikalavimus restruktūrizuojamai UAB „Lietuvos kino studija“ pareiškė iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme (14, 73 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamas UAB „Inarsta“ ir UAB „Pejasta“ finansinių reikalavimų dalis, o ginčijamų finansinių reikalavimų dalių tvirtinimo klausimo nagrinėjimą atidėjo neapibrėžtam terminui. Šia nutartimi teismas taip pat pavedė RUAB „Lietuvos kino studija“ administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ imtis papildomų veiksmų, siekiant suderinti ginčijamas pareiškėjų UAB „Inarsta“ ir UAB „Pejasta“ finansinių reikalavimų apimtis ir apie tai informuoti teismą (14-22 b. l.). Iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo ginčijamų UAB „Inarsta“ ir UAB „Pejasta“ finansinių reikalavimų dalių (atitinkamai po 834 841,40 Lt) tvirtinimo klausimas nebuvo išspręstas. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas iš esmės, t. y. išklausius abiejų šalių argumentus, teisme išnagrinėtas nebuvo. Todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą šių reikalavimų tvirtinimo klausimą išnagrinėti vėliau (ką šiuo atveju ir padarė 2013 m. birželio 21 d. nutartimi).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtindamas UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą su kreditorių finansinių reikalavimų dydžiais (tarp kurių UAB „Pejasta“ su 472 395,91 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, UAB „Inarsta“ – su 968 112,07 Lt dydžio finansiniu reikalavimu), galutinai išsprendė dėl UAB „Pejasta“ ir UAB „Inarsta“ finansinių reikalavimų apimties.

Šiuo atveju aktuali ĮRĮ 13 straipsnio, nustatančio reikalavimus įmonės restruktūrizavimo planui, 1 dalies 9 punkto nuostata. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plane, be kitko, turi būti nurodytas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir reikalavimų tenkinimo terminai, reikalavimų, kurie atsiranda dėl nepasibaigusios nuomos, panaudos ir kitų sutarčių nutraukimo, patenkinimo būdai. Taip pat pažymėta, jog į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję. Šių kreditorių reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų ieškinio pareiškimuose ar pareiškimuose dėl piniginių reikalavimų nurodytas reikalavimų sumas, o sprendimams įsiteisėjus, turi būti patikslintas restruktūrizavimo planas, atitinkamai pakeičiant jame nurodytą kreditorių bendrą reikalavimų sumą.

Nagrinėjamu atveju teismo į patvirtintą restruktūrizavimo planą UAB „Pejasta“ ir UAB „Inarsta“ ginčijami finansiniai reikalavimai nebuvo įtraukti (49-50 b. l.). Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtinęs restruktūrizavimo planą, taip pat išsprendė ir dėl UAB „Pejasta“, UAB „Inarsta“ ginčijamų finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą, juos atmesdamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nėra draudimo spręsti restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą tol, kol neišspręstas kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Atsižvelgiant į ĮRĮ 15 straipsnio 9 dalyje nustatytus restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminus, siekį restruktūrizavimo procedūras vykdyti operatyviai, taip apsaugant kreditorių visumos interesus, galimybę tikslinti restruktūrizavimo plane nurodytą kreditorių reikalavimų dydį (ĮRĮ 13 straipsnio 1 dalies 9 punktas), darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas gali balsuoti dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, o teismas nutartimi gali tvirtinti planą net ir tais atvejais, kai neišspręstas kai kurių kreditorių reikalavimo tvirtinimo klausimas. Tačiau tokia situacija turi būti išimtinė, o teismas turi imtis visų turimų procesinių priemonių, kad iki kreditorių susirinkime svarstant restruktūrizavimo planą neliktų kreditorių reikalavimų, kurių tvirtinimo klausimas nebūtų išspręstas. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jei teisme tvirtinant kreditoriaus reikalavimą kyla ginčas tik dėl jo dalies pagrįstumo, teismas turėtų patvirtinti neginčijamą kreditoriaus reikalavimo dalį tam, kad kreditorius kuo greičiau įgytų teises, kurias jam suteikia Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011).

Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismas iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo patvirtino tik neginčijamas UAB „Pejasta“ ir UAB „Inarsta“ finansinių reikalavimų dalis, o klausimą dėl ginčijamų reikalavimų dalių pagrįstumo nutarė išspręsti vėliau. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo naujai pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „Lietuvos kino studija“ restruktūrizavimo planą, neišsprendęs ginčijamų minėtų kreditorių finansinių reikalavimų dalių dėl netesybų. Taigi, atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog buvo praleisti įstatyme nustatyti terminai.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.) ir atkreipia dėmesį, jog jai įsiteisėjus, turi būti patikslintas restruktūrizavimo planas, atitinkamai pakeičiant jame UAB „Pajesta“ ir UAB „Inarsta“ bendrą reikalavimų sumą (ĮRĮ 13 str. 1 d. 9 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.