Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui I. J., jo atstovėms E. J. ir advokatei Galinai Kardanovskajai, trečiojo suinteresuoto asmens S. M. (S. M.) atstovei advokatei Reginai Pališkienei, vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Registrų centras, S. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas tvirtina, kad 1986 m. rugpjūčio 14 gavo Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto potvarkį Nr. 487 p - leidimą statyti naują priestatą virš garažo ant jam priklausančios žemės sklypo dalies, o ne rekonstruoti gyvenamąjį namą. Pareiškėjas, nuvykęs pas notarą gavo ir S. M. sutikimą, būtiną pasistatyti naujam priestatui prie gyvenamojo namo. Šis pilietis neprieštaravo, kad naujo priestato stogas būtų prijungtas prie gyvenamojo namo.

Nurodė, kad ant jam priklausančios žemės dalies pastatytas naujas priestatas 1994 m. spalio 27 d. buvo pripažintas tinkamu naudoti. Buvo sukurtas naujas turtinis vienetas - nekilnojamasis daiktas. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte buvo numatyta, kad faktiškai įrengto 63,02 m² bendrojo ploto priestatas atitinka numatytus reikalavimus ir priimamas naudoti.

Atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus Namų valdos techninės apskaitos bylą (toliau - Kadastrinė byla), naujai pastatyto priestato plotas buvo nurodytas prie pirmojo buto ploto, t. y. priestatą prijungiant prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo turto, taip konstatuojant, kad priestatas priklauso išimtinai I. J., o ne kartu su S. M.. Sukurtą naują nekilnojamojo turto objektą buvo prašoma įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytas priestatas yra įregistruotas kaip bendroji I. J. ir S. M. nuosavybė. Pažymėjo, kad jis davė visus sutikimus statyti tokį priestatą, kuris pastatytas išimtinai pareiškėjo lėšomis ir pastangomis ant jam priklausančios žemės. Dėl to yra akivaizdu, kad priestatas nuosavybės teise priklauso I. J. ir turėjo būti įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Net ir hipotetiškai teigiant, kad priestatas yra gyvenamojo namo dalis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Nekilnojamojo turto registre atitinkamai turėjo būti pakeistos gyvenamojo namo nuosavybės dalys, padidinant I. J. dalį, tačiau net ir tai nebuvo padaryta.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad gyvenamasis namas yra vieno aukšto. Tačiau faktiškai gyvenamasis namas bei priestatas yra dviejų aukštų. Tai patvirtina Kadastrinėje byloje esanti gyvenamojo namo ir priestato kambarių išdėstymo schema bei priestato projekte esantys priestato pirmo ir antro aukšto planai. Taigi Nekilnojamojo turto registre yra netinkamai įregistruotas tiek gyvenamojo namo, tiek priestato aukštų skaičius.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad gyvenamojo namo sienos yra iš šlakbetonio, tačiau priestato priėmimo naudoti akte nurodyta, kad jo sienos yra mūrinės, faktiškai sumūrytos iš raudonų ir baltų plytų. Kadastrinėje byloje taip pat nurodyta, kad priestatas bei terasa pastatyti iš plytų. Taigi Nekilnojamojo turto registre yra netinkamai įregistruota tiek gyvenamojo namo, tiek priestato sienų statybinė medžiaga.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nenurodoma gyvenamojo namo rūsio registracija. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančios 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutarties 9 p. nurodyta, kad I. J. nuosavybės teise pereina ir 1/2 rūsio po gyvenamuoju namu. Kadastrinėje byloje yra užfiksuotas šio rūsio plotas - 26,75 m². Atitinkamai rūsys ir jo plotas yra fiksuojamas ir senoje kadastrinėje byloje. Tuo tarpu pastatų vidaus eksplikacijoje nurodyta, kad gyvenamojo namo ir jo priestato (atitinkamai pirmo ir antro buto) bendras plotas yra 156,64 m², tačiau rūsys į šį plotą nėra įtrauktas. Todėl jis turi būti registruojamas atskirai. Mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstai neįregistruota I. J. nuosavybės teisė į 1/2 rūsio po gyvenamuoju namu.

Pareiškėjas su Teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu nesutiko ir 2010 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją dėl priimto Teritorinio registratoriaus sprendimo. Skunde teigė, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra klaidingi, ir prašė klaidingus duomenis ištaisyti, nes Teritorinis registratorius įregistravo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, plane pažymėtą lAlb, ir naujai pastatytą priestatą 2a2p, kaip vieną nekilnojamąjį daiktą, o pareiškėjo nuomone turėjo pastatytą naują priestatą įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į jį. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir dokumentus, nustatė, kad Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas yra pagrįstas ir jį paliko galioti. Centrinis registratorius savo sprendime pažymėjo, kad gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p, nėra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodytus būdus. Todėl 2010 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 20, Vilnius, pakeitimai atitinka pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo pakeisti ir Teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas.

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 70.2 p. yra nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastato priestatu gali būti vėliau pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą. Taisyklių 70 p. pastaboje yra nurodyta, kad garažas priblokuotas prie gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš priblokuoto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu. Todėl pareiškėjo teiginys, kad pastatytas priestatas 2a2p yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, niekuo nepagrįstas. Prie skundo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esantis gyvenamojo namo patalpų aukštų brėžinys įrodo būtent funkcinį ryšį ( tiesioginis įėjimas) su gyvenamuoju namu. Namo priestato pristatymas atitiko teisės aktuose apibrėžiamą pastato rekonstrukcijos sampratą: Statybos įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) pateikiamą statinio rekonstrukcijos sąvoką- statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Analogiška rekonstrukcijos sąvoka yra pateikiama ir kadastro duomenų atlikimo metu fiksuojant pasikeitimus galiojusiuose 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtintuose Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniuose nurodymuose, kur nurodoma, kad statybos rekonstrukcija yra statybos ir montavimo darbų kompleksas, kuris pakeičia esamo pastato gabaritus, aukštų skaičių, konstrukcinį patalpų aukštį arba statinio funkcinę paskirtį.Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl priestato kaip atskiro pastato, o ne rekonstruoto namo dalies įregistravimo visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas prie skundo pateikė 1986 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios Architektūros ir planavimo valdybos raštą Nr. 6-684/31, kuriame nurodyta, jog J. J. leidžiama statyti prie priklausančio gyvenamojo namo dalies mūrinį priestatą (virš statomo garažo) perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamojo namo gyvenamąjį plotą. Be to ir iš kitų prie skundo pareiškėjo pateiktų dokumentų (pateikto projekto) galima konstatuoti, jog buvo statomas gyvenamojo namo priestatas, o ne atskiras gyvenamasis namas. Registro tvarkytojui pareiškėjo pateiktas 1994 m. spalio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas taip pat patvirtina aplinkybes, jog priimtas tinkamu naudoti ne naujai pastatytas gyvenamasis namas, o gyvenamojo namo priestatas. Pareiškėjo pateikti įrodymai tik patvirtina, jog jis statė gyvenamojo namo priestatą, t. y. rekonstravo gyvenamąjį namą padidindamas jo plotą. Argumentai, jog registro tvarkytojas klaidingai įrašė duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą visiškai atmestini.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d. nurodo, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Šio įstatymo 7 str. 3 d. nustato, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 d. nurodoma, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad priestatas 2a2p, yra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., nors pareiškėjas įrodinėja atvirkščiai - kad visi pateikti dokumentai būtent atitinka minėtą straipsnį ir Nekilnojamojo turto registre turėjo būti įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 str. numatyti bendrieji nuosavybės atsiradimo pagrindai, o 4.77 str. nustatyta bendratučių teisių pakeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę tvarka. Minėtame straipsnyje numatyta, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Taigi dalies pakeitimui ir šio pakeitimo įregistravimui viešajame registre nepakanka padidinti daiktą vieno iš bendraturčių lėšomis, bet ir būtina suderinta bendraturčių valia, išreikšta įstatymų nustatyta forma. CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.73 str. 1 d. nuostatas visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiškiai išreikšti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis. Pažymėjo, kad asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė. Pareiškėjo pateiktas 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas patvirtino, kad rekonstruotas gyvenamasis namas 1Alb yra pastatytas teisėtai, tačiau pareiškėjas nepateikė dokumento, kuriame būtų nustatytos ir su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad įregistravus rekonstruotą gyvenamąjį namą Registro tvarkytojas turėjo pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes būtent pareiškėjo pareiga buvo pateikti bendraturčių susitarimą dėl nuosavybės dalių pasikeitimo. Pareiškėjas tokio susitarimo registro tvarkytojui nepateikė, todėl registro tvarkytojas dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepakeitė. Mano, kad pareiškėjas pats nepateikdamas registro tvarkytojui reikiamų dokumentų dėl dalių pasikeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje pažeidė savo teises.

Nekilnojamojo turto registre yra nurodomas viso gyvenamojo namo, o ne atskirų priestatų aukštingumas. Pažymi, kad gyvenamojo namo aukštingumas atlikus rekonstrukciją nepasikeitė, nes buvo pastatytas tik dviejų aukštų priestatas (2a2p), o patalpos, anot pareiškėjo esančios ne priestato, o gyvenamojo namo dalyje, taip ir išliko mansardiniame aukšte. Mansarda - tai patalpa-anstatas, įrengtas pastato pastogės erdvėje (atlikimo metu galioję 1980 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos įsakymu Nr. 264 patvirtinti Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai, 6.6 p.)

Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas skundžia 2010 m. gruodžio 28 d. Centrinio registratoriaus priimtą sprendimą, kurio apskundimo terminas praleistas. Į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2011 m. vasario 9 d., t. y. praleidęs apskundimo terminą. Prašė į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad buvo praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 d. nustatytas dvidešimties dienų nuo skundžiamo akto priėmimo dienos skundo padavimo administraciniam teismui terminas.

Statybos įstatymo 2 str. 17 d. nurodyta, kad naujo statinio statyba tai statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, o 18 d. nurodyta, kad statinio rekonstravimas tai statybos rūšis, kurios tikslas - perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Remdamosi nurodytomis įstatymo normomis, tiek VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, tiek VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, sutikusi su Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu įregistruoti gyvenamąjį priestatą kaip statinio rekonstrukciją, teisingai nustatė, kad gyvenamasis priestatas, plane pažymėtas 2a2p, atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, nėra suformuotas kaip naujas nekilnojamasis daiktas, todėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant, kad buvo atlikta gyvenamojo namo, plane pažymėto 1Alb1, rekonstrukcija. Atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad faktą, jog buvo išduotas leidimas statyti naują priestatą, o ne rekonstruoti gyvenamąjį namą. Šį argumentą patvirtina 1986 m. rugpjūčio 14 d. tuometinio Vilniaus miesto tarybos Vykdomojo komiteto potvarkis Nr. 487p - leidimas statyti naują priestatą, kuris, anot pareiškėjo, turėjo sudaryti pagrindą įregistruoti šį priestatą kaip atskirą Nekilnojamojo turto kadastro objektą. Iš potvarkio, išdėstyto pareiškėjo pateiktame Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1986 m. rugpjūčio 14 rašte Nr. 6-682/31, adresuotame pareiškėjui, teksto matyti, kad šios statybos tikslas - įrengti virtuvę ir pagalbines patalpas perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamąjį bei bendrą naudingą plotą. Tokia statybos rūšis visiškai atitinka statinio rekonstravimo sąvoką. Perstatyti statinį - reiškia pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Neatitinka tikrovės pareiškėjo skundo teiginys, kad 1994 m. spalio 27 d. priestato priėmimo naudoti aktas, kuriuo statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, patvirtina, jog priestatas - tai naujai pastatytas statinys, kadangi šiame dokumente tokio įrašo nėra. Maža to, iš šio dokumento teksto matyti, kad nustatytos nuokrypos nuo patvirtinto projekto, ką įrodo ir akte įrašo apie projekto numerį nebuvimas. Minėto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos 1986 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 6-682/31 paskutinėje pastraipoje įrašyta, jog leidimas statyti negalios, jei statybos darbų pareiškėjas nepradės per vienerius metus ir neužbaigs per dvejus metus, be to, jis buvo įpareigotas priestato projektą suderinti su juo – bendrasavininkiu. Nurodytas priestato priėmimo naudoti aktas įrodo, kad buvo pažeisti ne tik leidime statyti nurodyti terminai (priestatas pastatytas suėjus aštuoneriems metams nuo leidimo statyti išdavimo), priestatas pastatytas su nuokrypomis, taip pat priestato projektas nebuvo suderintas su bendrasavininkiu.

Civilinio kodekso 4.47 str. numatyti bendrieji nuosavybės teisės įgijimo (atsiradimo) pagrindai, o CK 4.77 str. nustatyta, kad bendraturtis, kuris turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Taigi, vien daikto dalies pakeitimo ir šio pakeitimo įregistravimo viešame registre nepakanka padidinti daikto dalį vienam iš bendraturčių kuris jį padidino savo lėšomis, nes yra būtina suderinta bendraturčių valia, išreikšta įstatymo nustatyta forma. Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.73 str. 1 d. numato, jog visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiškiai išreikšti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis. Atkreipia dėmesį, kad ši teisės norma iš esmės savo turiniu atitinka ir 1964 m. Civilinio kodekso 128, 122 ir 121¹ straipsnių nuostatas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 2 d. įtvirtinta asmenų pareiga kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų juridinių faktų atsiradimą, o teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus nustato šio įstatymo 22 str. Šio įstatymo 20 str. reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimą Nekilnojamojo turto registre, kurio 1 d. nustato, kad registruojant bendrąją dalinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys, o 2 d. numato, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių; jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys. Mano, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai nepakeitė dalių bendroje dalinėje nuosavybėje, kadangi pareiškėjas nepateikė dokumento, kuriam būtų nustatytos ir su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys.

Teigia, kad ne kartą raštu kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas atlikti viso jiems priklausančio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Tada būtų išmatuotas, eksplikuotas ir apskaičiuotas ne tik viso namo bet ir rūsio plotas. Atlikus šiuos darbus, Nekilnojamo turto kadastre būtų įrašyti teisingi duomenis apie gyvenamojo namo ir rūsio bendrą plotą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kaskart jo siūlymus atmeta, todėl į gyvenamojo namo 156,64 m² bendrą plotą rūsys nėra įtrauktas dėl paties pareiškėjo kaltės. Mano, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), teisingai nurodyta, kad pagrindinė namo sienų statybinė medžiaga - šlakbetonis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovės palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. 2010 m. balandžio 1 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei įregistruoti nuosavybės teises į jį. Prie prašymo pridėjo 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktą ir 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Teritorinis registratorius 2010 m. balandžio 12 d. patenkino pareiškėjo prašymą ir pakeitė gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. pateiktų dokumentų pagrindu įregistravo gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre bei įregistravo nuosavybės teises į jį.

Pareiškėjas Centriniam registratoriui 2010 m. gruodžio 7 d. pateikė skundą (b. l. 80) dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriame nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra klaidingi ir prašo juos ištaisyti, t. y. 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti akto bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įrašyti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, naujai pastatyto gyvenamojo priestato, plane pažymėto 2a2p, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą bei įregistruoti nuosavybės teises į jį pareiškėjo vardu. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. gruodžio 28 sprendimu (b. l. 4-5) paliko galioti Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą ir jokių pakeitimų dėl nekilnojamojo turto objektų neatliko. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad Teritorinio registratoriaus padaryti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimai atitinka pareiškėjo pateiktus dokumentus. Naujai pastatytas namo gyvenamasis priestatas pateiktų dokumentų pagrindu negali būti įrašytas į kadastrą atskiru objektu, kaip to pageidauja pareiškėjas, nes jis nėra suformuotas kaip atskiras kadastro objektas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, jų keitimo tvarka ir sąlygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nuostata Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą. Už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys ar institucijos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra klaidingi ir prašo juos ištaisyti, t. y. 1994 m. statinio priėmimo naudoti akto bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įrašyti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, naujai pastatyto gyvenamojo priestato, plane pažymėto 2a2p, kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą bei įregistruoti nuosavybės teises į jį I. J. vardu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 47-48) esanti žyma tvirtina, kad 1994 m. buvo atlikta gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1b, rekonstrukcija, kurios įregistravimo pagrindas yra 1994 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 1994 m. spalio 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Pareiškėjas nesutinka su šia žyma ir mano, kad 1994 m. buvo atlikta ne gyvenamojo namo rekonstrukcija, bet pastatytas naujas gyvenamasis priestatas - atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) 7 str. 1 d. nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis statė ne naują gyvenamąjį pastatą, o gyvenamojo namo priestatą, kuris, jo manymu, prilyginamas naujo pastato statybai.

Prie skundo pateiktoje 1994 m. rugsėjo 26 d. kadastrinių matavimų byloje esantis gyvenamojo namo patalpų aukštų brėžinys rodo priestato funkcinį ryšį (tiesioginis įėjimas) su gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks namo priestato pristatymas atitinka Statybos įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 1 d.) pateikiamą statinio rekonstrukcijos sąvoką - statinio rekonstravimas - tai statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas). 1994 m. spalio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas tvirtina, kad priimtas tinkamu naudoti ne naujai pastatytas gyvenamasis namas, o gyvenamojo namo priestatas.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir išanalizavus dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija, darytina išvada, kad gyvenamasis priestatas nėra suformuluotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nurodytus būdus.

Kiti pareiškėjo kartu su skundu pateikti dokumentai taip pat neleidžia daryti išvados, kad I. J. suformulavo atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios Architektūros ir planavimo valdybos 1986 m. rašte Nr. 6-684/31 (b. l. 18) nurodyta, kad I. J. leidžiama statyti prie priklausančio gyvenamojo namo dalies mūrinį priestatą (virš statomo garažo) perplanuojant patalpas ir padidinant gyvenamojo namo gyvenamąjį plotą. Iš pareiškėjo pateikto projekto taip pat galima konstatuoti, kad buvo statomas gyvenamojo namo priestatas, o ne atskiras gyvenamasis namas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad priestatas 2a2p yra suformuotas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu kaip numato Nekilnojamojo turto kadastro 7 str. Priestatas laikytinas gyvenamojo namo dalimi, o pats gyvenamasis namas rekonstruotu (pertvarkytu pristatant priestatą). Todėl gyvenamasis namas su priestatu laikytinas vienu nekilnojamojo turto objektu.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad registro tvarkytojas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas savo lėšomis įrengė minėtas patalpas, o Nekilnojamojo turto registre naujai pastatytas priestatas įregistruotas kaip I. J. ir S. M. bendroji dalinė nuosavybė.

Iš Nekilnojamojo turto registro centro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) 20, Vilniuje, įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės: 2/3 dalys I. J., 1985 m. balandžio 30 d. mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-10-27 statinio priėmimo naudotis akto pagrindais, ir 1/3 dalis S. M., 1980 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 str. 1 d. numatyta, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Tai reiškia, kad dalies pakeitimui ir šio pakeitimo įregistravimui viešajame registre nepakanka padidinti daiktą vieno iš bendraturčių lėšomis, bet ir būtina suderinta bendratučių valia, išreikšta įstatymų nustatyta forma. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Visi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai nuosavybės teisės dokumente turi patys aiškiai išreikšti jiems priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis (CK 4.73 str. 1 d.). Asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str., reglamentuojančio bendrosios dalinės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimą Nekilnojamojo turto registre, 1 d. nustatyta, kad registruojant bendrąją dalinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Pagal šio įstatymo 2 d. dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendratučių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.

Apibendrinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad asmeniui, siekiančiam pakeisti dalis bendrame turte, tenka pareiga kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė. Pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė dokumento, kuriame būtų nustatytos su bendraturčiu suderintos nuosavybės dalys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturėdamas bendratučių susitarimo dėl nuosavybės teisių pasikeitimo, registro tvarkytojas neturėjo pagrindo pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Nekilnojamo turto registre neteisingai nurodyti gyvenamojo namo ir priestato aukštai. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šis argumentas nėra pagrįstas. Kadangi gyvenamojo namo priestatas yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, nurodomas viso namo, o ne priestato aukštų skaičius. Iš byloje esančių brėžinių matyti, kad atlikus rekonstrukciją gyvenamojo namo aukštų skaičius nepasikeitė, buvo pastatytas tik dviejų aukštų priestatas.

I. J. skunde nurodė, kad registre yra netinkamai įregistruota priestato sienų statybinė medžiaga bei nėra įregistruotas rūsys.

Byloje esantis VĮ Registrų centro 2010 m. birželio 11 d. raštas Nr. (1.1.4)S-2616 tvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kurio pareiškėjas neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Taigi laikoma, kad prašymas šioje dalyje buvo išnagrinėtas, o priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo jo dar kartą nagrinėti.

Atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjas, paduodamas skundą teismui buvo praleidęs jo padavimo terminą nėra pagrįsti. Skundžiamas VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas buvo priimtas 2010 m. gruodžio 28 d. Šis sprendimas I. J. įteiktas 2010 m. sausio 13 d (b. l. 7). Skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2011 m. sausio 27 d. (b. l. 30), t. y. nepraleidęs įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Kadangi skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi (b. l. 31) nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino 2011 m. vasario 9 d. patikslintame skunde, kurį teismui paštu išsiuntė 2011 m. vasario 10 d.

Objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas vertino VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 2010 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pakeitimai atitinka pareiškėjo pateiktus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo pakeisti. Teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimti sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais, o taip pat įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centrą atlikti tinkamą gyvenamojo namo ir priestato, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registraciją. I. J. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi pripažintina, jog pareiškėjo skunde iškelti reikalavimai yra nepagrįsti, nėra pagrindo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.