Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-07-23 · Administracinė byla Nr. I-3672-815/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-23
Bylos Nr.
I-3672-815/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š., D. O. B., G. R., A. K., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3672-815/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.5.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų – J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjai – J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. (toliau – ir Pareiškėjai), atstovaujami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, su skundu (t. 1; b. l. 5-16) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos J. L. – 5 856,74 Lt, K. V. S. – 25 215,14 Lt, V. M. – 20 026,17 Lt, J. E. – 39 795,14 Lt, Ž. T. – 25 216,56 Lt, A. Š. – 13 630,23 Lt, V. L. – 10 043,01 Lt, S. G. – 21 058,90 Lt, V. V. – 18 450,98 Lt, J. Š. – 14 178,97 Lt, M. M. – 9 678,24 Lt, R. Š. (buv. V.) – 27 311,68 Lt, D. O. B. – 4 897,13 Lt, G. R. – 33 178,14 Lt, ir A. K. – 15 992,79 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jiems išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo privalu mokėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, buvo nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 Lt minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose (2004 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2005 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir 2006 m. kovo 27 d. nutarime Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“) minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt.

Pareiškėjų manymu, Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 24 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Vyriausybės patvirtintas, o ne nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis vertintinas kaip tam tikru mastu nulemtas objektyvių veiksnių, kad šio dydžio patvirtinimas nėra Vyriausybės absoliučios diskrecijos dalykas.

Pareiškėjų nuomone, Vyriausybė, nustatydama (o ne patvirtindama) valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams mažesnį minimalios mėnesinės algos dydį negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, pažeidė valstybės garantuojamą kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), konstitucinį visų asmenų lygybės principą (Konstitucijos 29 straipsnis), nes tuo sudarė galimybę diskriminuoti valstybės tarnautojus kitų darbuotojų atžvilgiu. Be to, tokie Vyriausybės nutarimai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei asmenų lygiateisiškumo principams.

II

Atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. 2; b. l. 2-5) nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skunde pateiktais reikalavimais.

Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 189 straipsnyje nustatyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų darbo užmokestis mokamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius bei šio įstatymo priedėlis.

Atsakovas pabrėžė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestis neatskiriamai susietas su Vyriausybės nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu, kadangi Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (priedėlis). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Valstybės tarnautojo pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ nuo 1998 m. birželio 1 d. nustatė visiems darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, tame tarpe ir valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams vienodą minimalią mėnesinę algą – 430 Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. atskiroms darbuotojų grupėms nustatė skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius: 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, minimalios mėnesinės algos dydį didino, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nebuvo keičiamas ir galiojo 430 Lt dydžio minimali mėnesinė alga.

Atsakovas pažymėjo, kad skaičiuojant Pareiškėjams darbo užmokestį vadovautasi tuo metu galiojusiais įstatymais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, todėl nustatant Pareiškėjams darbo užmokesčio dydį nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės.

Atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstą Pareiškėjų skundą dėl atlyginimo skirtumo, susidariusio tarp faktiškai jiems išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo privalu mokėti, priteisimo.

III

1. Teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė iš administracinės bylos Nr. I-1001-815/2008 pagal pareiškėjų V. G., D. T., V. V., L. K., D. P., Z. Š., A. J., G. L., L. S., I. S., L. V., J. B., V. R., M. T. –T., A. K., D. A., N. M., J. L., K. V. S., B. O., D. A., J. L., J. S., L. M., J. P., A. K., V. M., E. S., J. P., D. B., A. A., T. K., J. E., Ž. T., O. A., M. G., A. Š., V. L., S. G., G. V., V. V., V. V. R., V. I., J. Š., A. M., D. V., E. V., M. M., R. Š. (buv. V.), G. N., D. G., A. M., D. O. B., I. K., D. Š., I. M., E. G., N. R., R. B., A. J., L. V., R. J., B. Ž., N. J., Ž. A., D. P., I. I., I. V., A. K., J. B., G. R., R. J., D. S., I. J. ir A. K., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo išskirti J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M. , R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. reikalavimus į atskirą administracinę bylą Nr. I-3672-815/2008, kadangi pareiškėjams J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. nebuvo tinkamai pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinėje byloje Nr. I-1001-815/2008 ir jų reikalavimai galėjo būti nagrinėjami atskirai.

2. Pažymėtina, kad Teismas 2008 m. birželio 10 d. administracinėje byloje Nr. I-1001-815/2008 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų – V. G., D. T., V. V., L. K., D. P., Z. Š., A. J., G. L., L. S., I. S., L. V., J. B., V. R., M. T. –T., A. K., D. A., N. M., B. O., D. A., J. L., J. S., L. M., J. P., A. K., E. S., J. P., D. B., A. A., T. K., O. A., M. G., G. V., V. V. R., V. I., A. M., D. V., E. V., G. N., D. G., A. M., I. K., D. Š., I. M., E. G., N. R., R. B., A. J., L. V., R. J., B. Ž., N. J., Ž. A., D. P., I. I., I. V., A. K., J. B., R. J., D. S. ir I. J., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

IV

Nagrinėjamoje administracinėje byloje proceso šalims, išskyrus pareiškėją K. V. Svilainį, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti bylos vilkinimo pareiškėjų J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. atžvilgiu, taip pat įvertinus tai, jog kiekvienas iš pareiškėjų kelia savo reikalavimus ir jie gali būti nagrinėjami atskirai, K. V. S. reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi, 2008 m. liepos 21 d. nutartimi nutarė išskirti iš administracinės bylos Nr. I-3672-815/2008 pagal pareiškėjų J. L., K. V. S., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į atskirą administracinę bylą Nr. I-3980-815/2008.

V

Teismo posėdyje pareiškėja J. L., remdamasi skunde pateiktais argumentais, prašė Teismą skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, viešame teismo posėdyje pateiktus pareiškėjos J. L. paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

Pareiškėjų – J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. skundas, kuriame, be kita ko, prašoma priteisti iš atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jiems išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo privalu mokėti, grindžiamas iš esmės tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. redakcija). Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, šio įstatymo 24 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį, kad koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktų (2005 m. balandžio 4 d., 2006 m. kovo 27 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punkto (2006 m. kovo 27 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnis MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams – J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad šiems pareiškėjams buvo taikomas mažesnis negu 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti minėtiems pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį negu buvo apskaičiuotas ir išmokėtas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. bei išmokėti pareiškėjų – J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. nurodytas darbo užmokesčio nepriemokas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pareiškėjų – J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų – J. L., V. M., J. E., Ž. T., A. Š., V. L., S. G., V. V., J. Š., M. M., R. Š. (buv. V.), D. O. B., G. R. ir A. K., atstovaujamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis