Utenos apylinkės teismo įsakymas

2024-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-510-373/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e1-510-373/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24785-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Kaltinamasis
J. V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-510-373/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24785-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. V. R. 2024 m. birželio 30 d., apie 11.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą žmonos M. R. atžvilgiu, t. y. jai sėdinčiai ant kėdės dešinės rankos delnu du kartus trenkė į kairės ausies sritį, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į pilvo sritį ir M. R. atsistojus dešine koja keturis kartus spyrė į sėdmenis, taip nukentėjusiajai M. R. sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. birželio 30 d., apie 11.35 val., namo, esančio Mokyklos g. 3, Šiaudinių k., Vyžuonų sen., Utenos r., kieme, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sūnaus V. R. atžvilgiu, t. y. medine lazda vieną kartą trenkė į liemens kairės pusės sritį ir vieną kartą trenkė į dešinį petį, taip dėl odos nubrozdinimo nugaros kairėje šoninėje srityje nukentėjusiajam V. R. nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Kaltinamasis J. V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 30 d., apie 11.30 val., namuose, virtuvėje, tarp jo ir žmonos M. R. kilo žodinis konfliktas ir jis žmonai sėdinčiai ant kėdės dešinės rankos delnu du kartus trenkė į kairę ausį, tada vieną kartą dešiniu kumščiu trenkė į pilvą, žmonai atsistojus keturis kartus spyrė į sėdmenis. Kai smurtavo prieš žmoną, ji sakė "baik, nelįsk", suprato, kad žmonai skaudėjo. Žmona išėjusi iš karto paskambino sūnui V. R., pasiskundė, kad jis ją mušė. Jis išėjo į lauką, supykęs ant sūnaus pasiėmė medinę lazdą, kuri buvo kieme, priėjo prie sūnaus ir medine lazda du kartus trenkė sūnui per nugarą, kur tiksliai pataikė negali pasakyti.

3. Kaltinimas J. V. R. grindžiamas ir kitais duomenimis.

4. Nukentėjusioji M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 30 d., apie 11.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas. Vyras jai du kartus dešinės rankos delnu trenkė į kairę ausį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pilvo sritį ir keturis kartus dešine koja spyrė į sėdmenis. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip J. V. R. mušė sūnų V. R. nematė, sūnus pasakė, kad tėvas jam du kartus pagaliu trenkė į šoną.

5. Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 30 d., apie 11.35 val., paskambino mama M. R. ir pasakė, kad prieš ją fiziškai smurtavo jo tėvas J. V. R.. Jis nuėjo į tėvų namus. Tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, kurio metu tėvas jam medine lazda vieną kartą trenkė į kairės pusės liemens sritį ir vieną kartą ta pačia lazda trenkė į dešinį petį. Nuo smūgių lazda nugaros kairėje pusėje buvo likusi kraujosruva. Jis nematė, kai tėvas prieš motiną naudojo fizinį smurtą, mama pasakė, kad namuose, virtuvėje, tėvas jai du kartus dešinės rankos delnu trenkė į kairę ausį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į pilvo sritį, keturis kartus dešine koja spyrė į sėdmenis.

6. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo V. R. sužalojimai: ant dešinio peties matoma apdraskyta ir parudusi oda, juosmens kairėje pusėje matoma kraujosruva.

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. R. nustatytas odos nubrozdinimas nugaros kairėje šoninėje srityje, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

8. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų Body kamera, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnams įtariamojo sūnus nurodo, kad jam paskambino mama ir pasakė, kad ją muša tėvas (vyras). Nukentėjusioji pareigūnams nurodo, kad ji sėdėjo virtuvėje ir vyras jai du kartus ranka trenkė į ausį (parodo kairę), vieną kartą ranka trenkė į pilvo sritį, taip pat nurodo, kad kai ji atsistojo ir ketino išeiti iš virtuvės vyras jai keturis kartus spyrė į sėdmenis.

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lazda, supakuota į pakuotę Nr.

10. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė lazda. Medinė lazda šviesiai rudos spalvos, nužievinta, lazdos ilgis 107 cm, plotis 4 cm (iš abiejų galų).

11. Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. V. R. dešinės rankos delnu du kartus trenkdamas sutuoktinei į kairės ausies sritį, dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkdamas į pilvo sritį ir jai atsistojus dešine koja keturis kartus spirdamas į sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, medine lazda vieną kartą trenkdamas sūnui į liemens kairės pusės sritį ir vieną kartą trenkdamas į dešinį petį, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariams požymį atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

12. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

13. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, nebaustas administracine tvarka, gydytas psichiatrinėje ligoninėje, specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, yra senatvės pensininkas, (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi.

14. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos pavojingumą – padarė nesunkų tyčinį baigtą kvalifikuotą smurtinį nusikaltimą, jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, skirtina su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, charakterizuojančius duomenis, skaičiuotinas nuo šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 61 straipsnis).

15. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. J. V. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. R. ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo V. R. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. R., nesilankyti nukentėjusiojo V. R. gyvenamojoje vietoje, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medinė lazda, saugoma policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 07.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. R. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 07.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 65, 66 str. į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. nuo birželio 30 d. 12.25 val. iki liepos 2 d. 8.15 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. V. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. R., gyv. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju V. R., nesilankyti nukentėjusiojo V. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Medinę lazdą, saugoma policijos departamento prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti J. V. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti J. V. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Dumskienė