- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 1-139-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00531-2009-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
- 1.2.26.1Riaušės (BK 283 str.)
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2004-06-14 pagal LR BK 178 str. 2 d. - nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius; 2005-04-01 pagal LR BK 213 str. 1 d. - 3 MGL (375 Lt) bauda; 2009-10-22 pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m., 2010-09-08 1 m. 1aisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; 2012-03-05 pagal LR BK 284 str. 1 d., 286 str. ir 290 str. – 14 MGL (1820,00 Lt) dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Z. 2009 m. sausio 17 d. apie 1.30 val., įsibrovęs į A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių smogė kumštimi ir spyrė koja lovoje gulinčiam ir miegančiam nukentėjusiajam A. P. į galvą, krūtinę, dešinę ranką ir dešinę koją, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, kas pasireiškė: muštinėmis žaizdomis kairiajame antakyje, dešiniajame skruoste ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvomis odoje krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, dešinio skruostikaulio lūžimu, lengvos formos traumine galvos smegenų liga.
Šiais veiksmais A. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 138 str. 1 d.
Iš A. Z. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2009 m. sausio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, bet galėjo būti sausio 17 dienos naktis, jam, vairuojant taksi automobilį ir važiuojant kartu su trim pažįstamais vyriškais, į telefoną paskambino pažįstama I. D., kuri pasakė, kad sumušė jos brolį V. D.. Jis nusprendė nuvažiuoti ir paauklėti I. D. brolio skriaudėją. Tie vyriškiai irgi važiavo kartu su juo. Laiptinėje jis nuėjo tiesiai prie 3-ojo buvo durų, o kiti vaikinai nuėjo į kitą butą. Jis pabeldė į duris, tačiau niekas neatidarė. Tada jis koja spyrė į duris ir jos išlūžo. Įėjęs į butą, nuėjo iki kambaryje esančios lovos, kurioje gulėjo A. Jis liepė A. eiti pasikalbėti, tačiau pastarasis jam nieko neatsakė. Dėl to supykęs, jis A. apie keturis-penkis kartus kojomis ir rankomis sudavė į įvairias kūno vietas - galvą, nugarą, šoną. Sudavęs smūgius, jis išėjo iš kambario ir nuėjo į automobilį. Po kelių minučių į automobilį parėjo ir kiti trys vyriškiai, kurie buvo nuėję į kitą butą. D. A. sužalojimo jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (b.l.l05-106).
Iš nukentėjusiojo A. P. apklausos protokolo matyti, kad 2009-01-16 apie 19.00 val., savo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarp jo ir V. D., gyvenančio bute (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl to, kad V. D. ir jo sugyventinė R. N. spardė jo buto duris. Šio konflikto metu jis su V. D. apsistumdė, jam V. D. sudavė keletą smūgių, o jis smogė jam mediniu pagaliu. Apie 22.00 val. jis užmigo. Name buvo tylu, jokio triukšmo nesigirdėjo. Apie 1.30 val. nakties atsibudo nuo skausmo skruostuose. Pasižiūrėjęs į veidrodį, pamatė, kad jo veidas kruvinas, prakirstas kairys antakis, iš burnos bėgo kraujas. Tuo metu jo žmona V. P. miegojo, kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Buto durys buvo išspirtos su stakta. Vėliau sužinojo, kad maždaug tuo pačiu metu buvo sužalotas jo kaimynas A. M.. Nurodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia ir sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 47-48 49).
Iš liudytojos V. P. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. sausio 16 d. apie 19.00 val. išgirdo spyrius į buto duris. Jos vyrui atidarius buto duris, V. D. smogė vieną smūgį vyrui į veidą. Vyrai, stumdydamiesi išėjo į kiemą. Netrukus jos vyras grįžo į savo butą. Apie 1.00 val. nakties, išgirdusi vyro dejones, ji pabudo ir pamatė, jog sužalotas vyro veidas. Matėsi kirstinė žaizda dešinėje veido pusėje, veidas buvo kruvinas, krauju buvo aptiškę ir kambario sienos. Buto durys buvo išlaužtos, stakta sulaužyta, nulaužta durų rankena iš laiptinės pusės. Ji nežino, kas sužalojo jos vyrą, nes miegodama jokio triukšmo negirdėjo (b.l. 56-57).
Iš liudytojo A. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo spyrius į kaimynų P. duris. Atidaręs savo buto duris matė, kad kaimynų duris spardė R. N. ir V. D.. Taip pat matė, jog A. P. atidarė buto duris, rankoje laikė medinį pagalį. V. D. susistumdė su A. P. ir besistumdydami abu išėjo į lauką. Jis grįžo į savo butą ir nematė kuo pasibaigė konfliktas. Apie 1.00 val. nakties, kažkas išspyrė jo buto duris. Prie savo buto pamatė tris vyriškius. Vieną iš kurių jis atpažino, nes vyriškis vardu anksčiau bendravo su V. D. seserimi. Vyriškiai jam nieko nesakė, tik sudavė smūgius ir pasišalino (b.l. 58-59; 60).
Iš liudytojos V. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. nakties metu, apie 00.30 val., jai miegant savo bute, išgirdo spyrio smūgį į duris, ir jos vyrą pakvietė išeiti į koridorių. Jos vyras į koridorių nėjo, tai į kambarį įėjo trys vyriškiai, iš kurių vienas buvo vardu A. Jos vyrą tie vyriškiai sumušė. Tiems vyriškiams išėjus, ji pasigedo savo asmeninių daiktų ir nedelsiant pranešė policijai (b.l. 61-62, 63).
Iš liudytojos A. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009-01-17 ji dirbo Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Apie 0.30 val., buvo gautas pranešimas iš policijos apie tai, jog reikalinga medicininė pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, pamatė išspirtas buto duris. Bute buvo vyriškis sužalotu veidu (dešinės pusės muštinė žaizda), kuris buvo sąmoningas ir paaiškino, kad į jo butą įsiveržė nepažįstami asmenys, kurie jį sužalojo strypu. Vyriškis nepaaiškino kiek vyriškių įsibrovė į butą, bute nesimatė jokių strypų ir lazdų, nuo sužaloto vyriškio nejuto alkoholio kvapo. Bute buvo moteris, kaip suprato sumušto vyriškio žmona. Pagal asmens dokumentą buvo nustatyta, kad nukentėjęs yra A. P., kuris buvo pristatytas į priėmimo skyrių ir po apžiūros išleistas į namus (b.l. 75).
Iš liudytojos R. N. apklausos protokolo matyti, kad 2009 m. sausio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sugrįžo jos dukra N. V., kuri pasakė, kad V. P. ją vadino necenzūriniais žodžiais. Netrukus, ji su sugyventiniu V. D., nuėjo pas tame pačiame name, bute Nr. 3, gyvenančius P.. Ji ranka pabeldė į duris. A. P. paklausė ko jie nori, išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji paprašė išeiti į koridorių pasikalbėti. Netrukus A. P. atidarė duris ir rankoje laikoma medine lazda iš karto sudavė smūgį V. D. bei kartu su A. M. išsistūmė V. D. į kiemą. N. V. D. buvo išvežtas į ligoninę. Jie iš ligoninės sugrįžo apie 1.30 val. Vakaro metu pas ją jokių svečių nebuvo, po V. D. sužalojimo, ji niekam neskambino, kas galėjo sužaloti A. P. ji nežino (b.l. 79-80).
Iš liudytojo V. D. apklausos protokolo matyti, kad su sugyventine R. N. ir jos dukromis N. V. ir A. N., gyvena (duomenys neskelbtini). Jie gyvena antrajame namo aukšte, o pirmajame gyvena A. M. ir A. P.. 2009 m. sausio mėnesį, dienos neprisimena, į namus sugrįžo N. V., kuri jiems pasakė, kad V. P. išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuomet, jis su R. N. nuėjo pasikalbėti su P. A. P. jam sudavė smūgius medine lazda ir kartu su A. M. išvedė į lauką. Lauke tarp jų įvyko muštynės. Po muštynių, R. N. iškvietė jam medikus. Tą vakarą niekam neskambino, nei draugams, nei giminėms (b.l. 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2009-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog buto Nr. 3 duryse matyti remonto žymės, ant kambario sienos ties lova likusi dėmė, panaši į kraujo dėmę (b.l. 15-22).
Iš A. P. 2009-12-22 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. P. parodė savo gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir paaiškino, kad jo buvo sulaužytos. Po to, jis kambaryje parodė lovą, kurioje miegojo sužalojimo metu (b.l. 50-54).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G966/09(06) nurodyta, kad A. P. kliniškai nustatytos muštinės žaizdos kairiajame antakyje, dešiniajame skruoste ir dešinėje alkūnėje, kraujosruvos odoje krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, dešinio skruostikaulio lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstos dešinę pusę, dešinę ranką ir dešinę koją kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytų laiku. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ūgiu ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. 1. 34-36).
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. Z. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė - laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu, nes kaltininkas atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.
Kaltinamasis A. Z. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies, prašo, esant galimybei sumažinti prokuroro siūlomą laisvės apribojimo terminą.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkų nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo. A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Z. psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas, praeityje teistas, teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, tai rodo, kad išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, antivisuomeninių nuostatų nekeičia. Byloje civilinis ieškinys dėl padarytos žalos nepareikštas. Nukentėjusysis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. Z. paskirtina prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei vidurkis, nustatant įpareigojimus (BK 48 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 67 str. 2 d. 9 p., įpareigoti A. Z. laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei dalyvauti du mėnesius, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Išaiškinti A. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.