Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tuo metu dar nebuvo išsiskyręs su drauge, žmogus lindo į jų santykius, kalbėjo su juo, bet jis tik pasijuokė. 2024 m. liepos 24 d. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Parkuodamasis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip jo draugė su nukentėjusiuoju išeina iš parduotuvės. Jį užvaldė emocijos, išlipo iš savo automobilio ir nubėgo link nukentėjusiojo automobilio „Audi“. Tuo metu automobilio „Audi“ vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos, į jas spyrė, kad užsidarytų ir jis galėtų prieiti prie nukentėjusiojo, kuris sėdėjo prie vairo. Neprisimena, ar smūgiavo, ar bandė nukentėjusįjį ištraukti, tačiau nukentėjusysis nuspyrė jį nuo savęs, tuomet palaukė, kol šis išlips iš automobilio, ir toliau konfliktavo, pradėjo daužytis, stumdytis, smūgiavo rankomis, tikriausiai, abejomis. Gali būti, kad kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Kai pamatė, kad nukentėjusiajam kraujuoja iš kaktos, nustojo smūgiuoti, atsipeikėjo ir pasišalino. Negali pasakyti, ar sugadino automobilio dureles, nematė, kokios jos buvo prieš tai, sutinka, kad durelių perdažymas gali kainuoti 389,62 Eur. Įvykį matė jo buvusi draugė S. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, kad taip įvyko, buvo apimtas emocijų, tuo metu gyveno su drauge trejus metus, ji atsisakydavo susitikti su juo ir tuomet pamatė ją einant kartu su nukentėjusiuoju. Prieš tai nukentėjusiojo nėra matęs, su juo bendravo vieną kartą telefonu, po įvykio bendrauti neteko. Civilinis ieškinys yra labai didelis, nesutinka su tokia suma. Už dureles sutinka atlyginti, dėl moralinės žalos mano, kad nukentėjo ne mažiau nei nukentėjusysis.

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B., apklausiamas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad sugadintų automobilio durelių vertę nustatė kvalifikuoti specialistai, jie įvertino, kad tokia suma reikalinga durelėms atstatyti į pirminę padėtį. Durelės buvo įlenktos, reikalingas jų tiesinimas, dažymas, jos dabar užsidaro, nes sutvarkė savo jėgomis. Automobilio dar neremontavo, nes neturi tam lėšų. Neturtinės žalos dydis toks, nes sudėtinga įvertinti savo sveikatą, tačiau norėtų grįžti į pirminę būseną. Po įvykio 2–3 savaites jautė skausmą galvos ir kūno srityje. Žaizdą kaktos viduryje susiuvo, buvo keturios siūlės. Apie savaitę gėrė gydytojų nurodytus vaistus nuo skausmo, į gydymo įstaigą vyko apie keturis kartus. Žmonės klausia, kas atsitiko, nes matosi randas, jis išliks visam gyvenimui, reikia plastinių operacijų jam pašalinti. Emociškai nesijaučia stipriai. Įvykio metu išgyveno, kodėl negalima kalbėtis, kodėl tai įvyko su juo. Sužalojimai turėjo įtakos darbui, tačiau nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, kadangi susitarė su darbdaviu. Per dieną uždirba 115 Eur, nedirbo 4 dienas, galima paskaičiuoti, kiek prarado. Jo nuomone, nurodyta pinigų suma padėtų morališkai sugrįžti į normalią būseną, tie pinigai suteiktų tiek laimės, kiek jos turėjo gyvendamas iki tol.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme, jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

6. Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 20.00 val. atvažiavo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Parkuojantis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pamatė link automobilio „Audi“ einančią savo buvusią merginą S. F. su R. B. Susinervino, supyko, išlipęs iš automobilio nubėgo prie jų automobilio ir koja spyrė į automobilio vairuotojo dureles, tuomet jas atidarė ir kumščiu sudavė R. B. į galvos sritį. R. B. koja išspyrė jį iš automobilio, išlipo ir tarp jų įvyko susistumdymas, kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį, o gal ir į kokią kitą kūno vietą, pastebėjęs, kad R. B. iš kaktos bėga kraujas, ir supratęs, ką padarė, išsigando ir savo automobiliu išvažiavo. Mano, kad galėjo suduoti ne mažiau 10 smūgių. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, apgailestauja, kad taip įvyko, nenorėjo sužaloti R. B. (b. l. 80–82, 95–97).

7. Nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), jam besėdant į savo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgo jo dabartinės draugės S. F. buvęs vaikinas A. S., kuris vieną kartą koja spyrė į jo automobilio priekines vairuotojo pusės dureles ir jas apgadino, jos buvo sulankstytos, blogai užsidarė. Nesupratęs, kas vyksta, išlipo iš automobilio, tuomet A. S. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, abiejų rankų kumščiais pradėjo smūgiuoti jam į galvos sritį bei šonus (šonkaulius), sudavė ne mažiau 10 smūgių, jam buvo praskelta kakta, jautė fizinį skausmą. Po įvykio kreipėsi į Žalgirio kliniką, ten susiuvo kaktą. Dėl patirto sužalojimo jautė silpnumą, skausmą, vartojo nuskausminamuosius, negalėjo miegoti naktimis, ši situacija jam buvo nemaloni, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 610,38 Eur. Dėl apgadintų automobilio priekinių durelių kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, jie pateikė sąmatą, pagal kurį automobilio remontas kainuotų 389,62 Eur. Dėl įvykio iš viso patyrė 3 000 Eur žalą (b. l. 1–8, 25–27).

8. Liudytojos S. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., kartu su draugu R. B. atvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prekybos centro požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 20.00 val. ketino išvažiuoti namo, atsisėdo į automobilį ir pro langą pastebėjo link automobilio vairuotojo pusės bėgantį jos buvusį vaikiną A. S.. Ji pradėjo rėkti, sakė R. B., kad būtų atsargus, nes artinasi A. S.. Kiek pamena, jis pribėgęs prie automobilio koja vieną kartą trenkė į vairuotojo pusės priekines dureles. R. B. atidarė duris norėdamas išlipti iš automobilio, A. S. kažką rėkė, pradėjo mosikuoti kumščiais, daužyti R. B.. Ji tuo metu sėdėjo automobilyje, nematė, kiek kartų ir į kurias kūno vietas A. S. sudavė. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad vaikinai buvo susikibę, R. B. iš nosies ir kaktos bėgo kraujas, ji vaikinus atitraukė, A. S. apsisukęs išėjo. Nusprendė, kad reikia kreiptis į medicinos specialistus, todėl nuvežė R. B. į Žalgirio kliniką, ten jį apžiūrėjo, susiuvo žaizdą kaktoje. Išėję iš ligoninės apžiūrėjo automobilį, ant vairuotojo pusės durelių buvo matyti įbrėžimai, durelės sunkiai užsidarinėjo. Mano, kad A. S. taip pasielgė iš pavydo, pamatęs ją su kitu vaikinu, nes su juo prieš mėnesį nutraukė santykius jos iniciatyva (b. l. 32–34).

9. 2024 m. liepos 24 d. pareiškimas, kuriuo R. B. pareiškė, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., prie jo pribėgo S. F. buvęs draugas A. S., kuris koja vieną kartą spyrė į jo automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekines kairės pusės vairuotojo dureles, žalą vertiną daugiau nei 151 Eur. Tuomet A. S. abiejų rankų kumščiais jam sudavė 10 kartų į galvos ir kūno sritį, prakirto kaktą, pajautė fizinį skausmą (b. l. 1–8).

10. 2024 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), esantis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad ant kairės pusės priekinių vairuotojo durelių matyti įbrėžimai, jos yra apgadintos, blogai atsidaro. Šalia automobilio kairės pusės vairuotojo durelių, ant žemės matyti raudonos spalvos dėmės (paimta ir supakuota į voką Nr. 1). Automobilių stovėjimo aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b . l. 1–8).

11. 2024 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo įrašai ir nustatyta, kad iš vaizdo įrašo, pavadinimu „NVR 6 KD_1.2 8.6_2aKL-032_20240724192958_20240724202959“ (2024 m. liepos 24 d. 19.30 val.) matyti pro parduotuvės duris išeinantis vaikinas Nr. 1 ir mergina, kurie eina link automobilių. 19.35 val. iš vaizdo įrašo kairės pusės atbėga vaikinas Nr. 2, šoka link tos pusės, kur nuėjo vaikinas Nr. 1, matyti tarp jų vykstantis susistumdymas, prie jų prieina minėta mergina, veiksmas vyksta už automobilio. 19.36 val. matyti pasišalinantis iš įvykio vietos vaikinas Nr. 2, vaikinas Nr. 2 (teismo past. vaikinas Nr. 1) stovi pasilenkęs, laikosi už kaktos, mergina jam atneša popieriaus (b. l. 64–65).

12. 2024 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92293920687, skambu io prad ia_2024-07-24 21_42_55)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjo. Iš pokalbio turinio matyti, kad pranešėjas R. B. nurodo, jog maždaug prieš pusantros valandos (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo užpultas draugės buvusio vaikino, nori rašyti pareiškimą, kadangi automobiliui padaryta žala, jam „galvą siuvo“, greitosios medicinos pagalbos atsisako, į ligoninę nuvažiavo savarankiškai (b. l. 55–56).

13. 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas, pavadinimu „export-8t494(1)“, ir nustatyta, kad iš vaizdo įrašo matyti pareigūnas, prieinantis prie vyro ir moters, vyras papasakoja, kad sėdosi į automobilį, parbėgo rėkdama mergina, jos buvęs vaikinas spyrė į automobilio duris, tuomet jis išlipo iš automobilio ir gavo, truputį „pasistūmė“. Pareigūnas teiraujasi, ar nuvažiavo į ligoninę, vyras atsako, kad taip, nuvažiavo automobiliu, grįžęs automobilį pastatė toje pačioje vietoje. Vyras prieina prie automobilio vairuotojo pusės durelių, jas darinėja, rodo, kad blogai užsidaro, turės pretenzijų (b. l. 58–59).

14. MB „Automobilių estetikos laboratorija“ 2024 m. rugsėjo 20 d. automobilio remonto darbų sąmata, iš kurios matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durų remonto (lyginimo, išrinkimo/surinkimo ir dažymo darbai) kaina yra 389,62 Eur (b. l. 29).

15. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos 2024 m. liepos 24 d. medicininis dokumentas, iš kurio matyti, kad R. B. 2024 m. liepos 24 d. 21.00 val. kreipėsi dėl žaizdos kaktos srityje (apie 2 cm per odą, paodį), nurodė, kad sumušė merginos buvęs vaikinas. Atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas (b. l. 37).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. G 2578/2024 (01), iš kurios matyti, kad R. B. nustatyta odos žaizda kaktoje, sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalvos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio kliniką 2024 m. liepos 24 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. liepos 24 d. suduodant smūgį į veido sritį. Nustatyta odos žaizda kaktoje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 40–41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

17. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

18. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadino R. B. priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. koja spyrė į automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, taip jas sugadindamas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo pripažino, parodė, kad 2024 m. liepos 24 d., apie 20.00 val., atvažiavo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), parkuojantis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje per savo automobilio veidrodėlį pamatė link automobilio „Audi“ einančią savo buvusią merginą S. F. su nukentėjusiuoju R. B., supyko, išlipęs iš automobilio nubėgo prie automobilio „Audi“ ir koja vieną kartą spyrė į vairuotojo pusės dureles tam, kad prieiti prie nukentėjusiojo, tuo metu sėdėjusio prie automobilio vairo. Kaltinamasis sutiko, kad sugadinto turto vertė gali siekti 389,62 Eur, t. y. kad dėl jo smūgio automobilio dureles gali reikėti perdažyti. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo R. B. bei liudytojos S. F. parodymai, kur šie asmenys nurodo iš esmės analogiškas kaltinamojo išdėstytosioms įvykio aplinkybes, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja parodė, kad dėl A. S. smūgio koja ant vairuotojo pusės durelių buvo matyti įbrėžimai, jos buvo sulankstytos, sunkiai užsidarinėjo. 2024 m. liepos 24 d. pareiškime R. B. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes. Tai, kad ant automobilio „Audi“ kairės pusės priekinių vairuotojo durelių buvo matyti įbrėžimai, jos buvo apgadintos, blogai atsidarė, nustatyta ir įvykio vietos apžiūros metu, tai matyti ir iš pareigūno kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo. Kad automobiliui padaryta žala, nukentėjusysis nurodė ir skambindamas į BPC. Nukentėjusiojo R. B. pateikta remonto darbų sąmata patvirtina, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durų remonto (lyginimo, išrinkimo/surinkimo ir dažymo darbai) kaina yra 389,62 Eur. Šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas jais vadovaujasi. Turto, kurį kaltinamasis sugadino, vertė yra 389,62 Eur, ji viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, kas reiškia, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis yra trumpam susargdintas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

22. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

23. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

24. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, prieš tą patį asmenį ir jo turtą, vieno konflikto metu. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiajam, kuri nėra atlyginta, tačiau kaltinamasis savanoriškai atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (62,71 Eur), kas reiškia, kad jis ėmėsi priemonių kilusioms pasekmėms pašalinti. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, atsakomybės nevengė, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino savo elgesio motyvus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą (b. l. 69–70), administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus baustas vieną kartą už metinės pajamų deklaracijos nepateikimą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 71–74). A. S. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, nevedęs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė neteisėtai pasielgęs apimtas emocijų dėl buvusios merginos užmegztų santykių su nukentėjusiuoju. Įvertinus kaltinamojo paaiškinimus, jo neigiamą požiūrį į savo veiksmus, jo aktyvius veiksmus siekiant pašalinti bent dalį padarytos žalos, spręstina, kad tokio jo elgesio motyvai iš esmės buvo sąlygoti jauno amžiaus, negebėjimo tinkamai valdyti savo emocijas ir pasirinkti racionalų susiklosčiusios situacijos sprendimo būdą, o ne sąmoningo išankstinio noro pakenkti nukentėjusiajam. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus prokurorės siūlomas laisvės apribojimo bausmes, jų dydžius nustatant artimus įstatyme numatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės pridedant dalį švelnesnės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį skirtinos bausmės, ir A. S. skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis nustatyta įvertinus aptartas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis), kas laisvės apribojimo atveju yra 3 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat sprendžia, kad yra tikslinga kaltinamąjį įpareigoti visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždrausti bendrauti bei ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Manytina, kad šios priemonės turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir padės pasiekti bausmės tikslus.

25. A. S. pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. S. visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. Civilinis ieškinys

26. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

27. Byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 62,71 Eur išlaidų už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo (b. l. 49–51). Kaltinamasis šią žalą savanoriškai atlygino (b. l. 54). Civilinė ieškovė patvirtino, kad turtinė žala jai yra atlyginta, ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

28. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad neteisėtais veiksmais jam padaryta 389,62 Eur turtinė žala ir 2 610,38 Eur neturtinė žala (b. l. 42). Nukentėjusysis, pagrįsdamas jam padarytą turtinę žalą, pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 20 d. automobilio remonto darbų sąmatą, iš kurios matyti, kad jam priklausančio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durų remonto, t. y. jų lyginimo, išrinkimo ir surinkimo bei dažymo darbų, kaina yra 389,62 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad automobilio dar nėra suremontavęs, nes neturi tam lėšų. Siekdamas, kad nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti civilinio ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu, todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 389,62 Eur turtinę žalą sudaro planuojamos išlaidos, remontuojant apgadintas automobilio dureles. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktą remonto darbų sąmatą, sprendžia, kad joje nurodyta kaina atitinka automobilio durelių apgadinimo mastą. Nors byloje pateikti duomenys apie būsimas, tačiau ne faktiškai R. B. patirtas išlaidas, šie duomenys vertintini kaip pakankami civiliniu ieškiniu prašomai turtinės žalos sumai pagrįsti, nepaneigia kaltinamojo civilinės atsakomybės pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti žalos dydis nekelia abejonių, nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo kriterijus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir 389,62 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika

30. Teisiamojo posėdžio metu R. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos dydžio grindė tuo, kad po įvykio 2–3 savaites jautė skausmą kaktos srityje ir visame kūne, apie savaitę vartojo gydytojų nurodytus vaistus nuo skausmo, negalėjo miegoti naktimis, apie keturis kartus teko vykti į gydymo įstaigą, odos žaizda kaktoje buvo susiūta keturiomis siūlėmis, po ko ant kaktos liko randas, jis yra matomas, išliks visam gyvenimui, nebent bus pašalintas atliekant plastinę operaciją, dėl ko nuolat sulauks aplinkinių klausimų, įvykio metu labai išgyveno, sužalojimai turėjo įtakos ir jo darbui, buvo susitaręs su darbdaviu ir po įvykio nedirbo pirmas 3–4 dienas. Šioje byloje pripažintina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamasis nustatytus sužalojimus padarė pakankamai intensyviais smurtinio pobūdžio veiksmais – nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos ir kūno sritį, tuo pačiu metu sugadindamas ir pastarojo turtą, tai darė viešoje vietoje, matant merginai, dėl ko nukentėjusysis galėjo pasijausti pažemintas. Kaltinamojo padarytas sužalojimas buvo matomoje kūno vietoje – kaktos srityje, odos žaizda buvo susiūta, uždėtas tvarstis, kas nukentėjusiajam tam tikrą laiką neabejotinai kėlė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl patirtų fizinių sužalojimų R. B. kreipėsi į gydymo įstaigas, jam ne kartą teko ten lankytis, teismas neabejoja nukentėjusiojo nurodomomis aplinkybėmis dėl medikamentų nuo skausmo vartojimo, taip pat ir dėl to, kad jis kurį laiką galėjo būti nedarbingas. Nekyla jokių abejonių ir dėl liekamųjų reiškinių – kaktos viduryje likusio rando. Vis tik, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl šių A. S. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo veiklos produktyvumą. Taip pat nėra duomenų, jog A. S. būtų gydęsis dėl šio sukrėtimo, kad ilgą laiką būtų neatsigavęs psichologiškai ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, taip pat nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. fizinė sveikata gali blogėti ateityje ar jam gali prireikti papildomos medicininės intervencijos, kad įvykio metu patirti išgyvenimai bei fiziniai sužeidimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Nukentėjusysis nepateikė duomenų ir apie planuojamą ar suplanuotą plastinę operaciją likusiam randui pašalinti.

31. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. S. tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, nors nenustatyti ilgalaikiai sunkūs liekamieji reiškiniai, vis tik nukentėjusysis neabejotinai patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumus, turėjo kreiptis į medicinos specialistus, jį kamavo skausmas ir nemalonūs dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 iki 2 000 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000 Eur sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-142-303/2021 ir kt.). Teismas šiuo atveju nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis turės atlyginti turtinę žalą, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sprendžiant, kad nukentėjusiojo R. B. patirta neturtinė žala lygi 1 000 Eur. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veiksmų intensyvumą ir kilusius padarinius, užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VI. Kiti klausimai

32. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) raudonos spalvos nuoplova, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikintina kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti A. S. visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždrausti bendrauti bei ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju R. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį ir jam iš A. S. priteisti 389,62 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą; 2) raudonos spalvos nuoplovą, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.